- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- 1-14-659/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01781-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2014-06-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nesunkiai sužalojo žmogų:
jis, 2014-11-09 apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rankomis sugriebė R. S. – N. už pečių, parvertė ją ant grindų bei gulinčiai spyrė ne mažiau devynių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimu po dešinės akies jungine, poodinėmis kraujosruvomis smakre, kairėje smilkininėje srityje, kairio užausio srityje, nosies minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kraujosruvas lūpų vidiniame paviršiuje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, kairės šlaunies bei dešinės blauzdos išoriniuose paviršiuose bei nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą R. S. – N..
Be to, V. P., panaudodamas psichinę prievartą siekė paveikti nukentėjusiąją, o būtent:
jis, laikotarpyje nuo 2015-03-03 iki 2015-03-16, tikslios datos ir laikas nenustatyti, name, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, ne mažiau kaip keturis kartus siekė paveikti nukentėjusiąją R. S. – N., kad ši, ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją, veikdamas tiesiogine tyčia susitikimų metu, panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas pastarąją sumušti reikalavo duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 31-1-01781-14 jo naudai, t.y. melagingai nurodyti, kad ji dėl savo girtumo neatsimenanti įvykio aplinkybių arba, kad tai ne jis ją sumušė, o ji pati nukrito ir susižeidė. Tokiu būdu V. P., panaudodamas psichinę prievartą siekė paveikti nukentėjusiąją R. S. – N., kad ji duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o jos melagingų parodymų pagrindu jis išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis V. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014-11-09 atėjo pas A. U., ten buvo neblaivi Rita. Ar jis buvo išgėręs, neatsimena. A. U. paprašė nukentėjusiosios nupirkti alkoholio. Jis pats nueiti neturėjo jėgų, todėl paklausė Ritos, ar ji nueis. R. S.-N. sutiko. Po 30-40 min. ji parėjo ir pasakė, kad ją užpuolė ir atėmė alų. Jis iškratė jos kišenes, ten rado 6,5 euro, todėl pamanė, kad ji nusipirko alaus ir jį viena išgėrė. Kaimynai iškvietė policiją, bet jis jos nemušė. R. S.-N. visą laiką vaikšto su mėlynėmis. Jis tuo metu gyveno su draugu, kuris matė, kad ji atėjo 7 val. ryto ir pasakė, kad nori atsiimti pareiškimą, jis pasakė, kad taip neišeis. Jis su R. S.-N. nuėjo pas tyrėją, 10 val. tyrėja atėjo, Ritos paklausė, ar ši jam atleidžia, R. S.-N. atsakė, kad ne. Po poros dienų ji vėl 7 val. ryto atėjo pas jį. Jis R. S.-N. pasakė, kad užeis pas ją vėliau, ir kartu vėl nuėjo pas tyrėją, kur nukentėjusioji kažką parašė. Jis R. S.-N. negąsdino, nes nėra pagrindo, pareiškimą ji jau ir taip buvo parašiusi. Kai ji buvo išėjusi alaus, jai grįžus iš nosies lašėjo kraujas. Ji sakė, kad ją sumušė ir atėmė alų. Bute buvo A. U., V. K. ir B. N., kuri miegojo. Į policiją su R. S.-N. ėjo, nes jam nereikia problemų, nukentėjusioji norėjo eiti pati, jis ėjo kartu.
Nukentėjusioji R. S.-N. parodė, kad datų neatsimena, bet buvo taip, kad dieną sutiko pažįstamą, kuris pasiūlė užeiti pas draugą, vardų neatsimena. Bute nieko nebuvo, po to atėjo buto šeimininkas, jis lyg dabar miręs. Gal ir dar kažkas buvo. Kai ji atėjo, Nataljos lovoje nematė, ji išlindo iš po kaldros. Buvo Andrejus, Vytas kalbėjo telefonu, po to atėjo Vadimas. Jis buvo neblaivus, ji taip pat buvo neblaivi. Vadimas paklausė, ar ji nueitų į parduotuvę alaus ir davė 10 litų. Ji turėjo smulkiais apie 3 litus ir sutiko nueiti. Išėjus iš parduotuvės, ją ėmė šnekinti aukštas, nematytas vaikinas. Tas vaikinas ją stumtelėjo, ėmė traukti krepšį jai nuo peties ir taip atėmė alų. Grįžusi į butą paaiškino situaciją. V. P. iš karto atidavė grąžą, bet jis ėmė kratyti jos kišenes, ėmė ją mušti, parvertė ant žemės ir spardė kojomis. Vienas iš draugų iškvietė policiją. Buvo visa kruvina. Kraujas bėgo pagrinde iš nosies. Ligoninėje negulėjo. Ar buvo greitoji, neatsimena, bet ją išvežė. V. P. iš kumščio sudavė pradžioje, o po to pargriovė ir spardė kojomis. Po to V. P. kelis kartus sutikęs ją laiptinėje (gyvena viemane aukšte) ėmė ją gąsdinti. Kaltinamasis praeidamas pro šalį gąsdino, kad ji niekam nesakytų tiesos. Ar grasinimus girdėjo kažkas iš pašalinių, nežino. V. P. jai liepė eiti pas tyrėją ir atsiimti kaltinimus. Ji iš baimės sutiko. Ji su V. P. susitarė eiti pas tyrėją, kad atiimti kaltinimus, bet jis tingėjo eiti. Ji nežadėjo kaltinimų atsiimti ir nuėjusi norėjo informuoti tyrėją apie grasinimus, t.y. paduoti tyrėjai raštelį apie tai, kad V. P. jai grasina. V. K. įvykio metu buvo bute ir matė kaip ją spardė V. P., taip pat įvykį matė ir N. B., nes jos veidą matė iškištą iš po antklodės.
Liudytojas V. S. parodė, kad su nukentėjusiąja tenka dažnai susidurti, ji dažnai būna sumušta, todėl negali tiksliai pasakyti apie kurį atvejį eina kalba. R. S. dažnai kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini), gal jau kokie 4-5 metai, dažniausiai po to, kai mokamos pašalpos. Atsimena, kad jiems atvykus, V. P. buvo išprašytas į koridorių, o nukentėjusioji labai staigiai atsistojo. R. S. buvo stipriai sumušta ir stipriai neblaivi, greitoji buvo atvažiavusi. R. S. buvo kruvina, drabužiai kruvini. Koridoriuje kraujo nesimatė, tik toje vietoje kambaryje, kur ji sėdėjo. Niekas iš ten buvusių asmenų nieko nepaaiškino.
Liudytojas P. Š. parodė, kad R. S. yra jo draugė. Įvykio metu jo nebuvo namie. R. S. jam paskambino, kad ją sumušė ketvirtą kartą. Kai jis grįžo, R. S. buvo sumušta. Datos neatsimena, bet R. S. pasakė, kad tai V. P. ją sumušė, kad ji nerašytų pareiškimo į policiją, nes nežinojo, kad pareiškimas jau parašytas. Kitą dieną virtuvėje kaltinamasis Ritos paklausė, ar jie vakar gerai pasikalbėjo. Tame bute jo nebuvo, jam R. S. pasakojo apie sumušimą. R. S. į tą butą buvo pakviesta. Apie įvykį žino iš jos pasakojimo, kad bute buvo ir V. P., davė jai 10 litų alui. Nupirkus alų, kažkoks vyriškis atėmė iš jos alų. Ji grįžo į butą ir papasakojo, kas atsitiko. Po to V. P. pradėjo ją mušti ir kaimynė iškvietė policiją. Su R. S. jie draugai daugiau kaip du metai. R. S. daug kartų buvo sumušta, bet ne tik V. P., o ir kitų vyrų. Muša ją gatvėje, ne jo bute. Banditai nori iš R. S. atimti pinigus, alų. Moteris su alkoholiu problemų turi - kartais dažnai išgeria, kartais rečiau. Virtuvėje kitą dieną po sumušimo Vadimas pasakė Ritai – „ar mes gerai vakar pakalbėjome ?“ . Tai pasakė su grasinimu. R. S. jam pasakojo, kad V. P. nuvedė ją pas tardytoją.
Liudytojas V. K. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami. Jam einant pro šalį, kažkoks žmogus paprašė iškviesti policiją. Jis butą, kuris nurodytas dėl šio įvykio, žinojo, jame gyveno jo pažįstamas A. U.. Kai užėjo į butą, ten sėdėjo kompanija, merginos, visi buvo išgėrę. Po įvykio jam pasakojo neva R. S. prie parduotuvės buvo primušta ir iš jos atėmė pinigus. Po to įvykio jis matė R. S. su kaltinamuoju vaikščiojančius vos neapsikabinusius. Kai jis atėjo į tą butą, išgėrė ir užmigo. Pabudo nuo triukšmo. V. P. šaukė ant R. S.. Tame bute jis būdavo dažnai, nes A. U. jo draugas. R. S. jam po 2-3 dienų pasakė, kad ją sumušė prie parduotuvės. Jis iškvietė policiją, nes A. U. sesuo jo rašė, kad jei kas vyktų tame bute, kviestų policiją. Po įvykio kaltinamąjį ir nukentėjusiąją buvo sutikęs, jis vieną kartą paklausė, kas atsitiko ir daugiau nesidomėjo.
Liudytoja N. B. parodė, kad V. P. pažįsta, nukentėjusiosios – ne, įvykio metu ją matė pirmą kartą. Tą dieną ji buvo pas A. U., kuris yra jos giminaitis. Ji atėjo A. U. aplankyti. Bute A. U. buvo ne vienas, ten sėdėjo V. P., kurį matė antrą kartą. Ji paklausė V. P., ko jis laukia, o šis atsakė, kad merginai davė pinigų, o ji jau dvi valandas nepareina. Kadangi ji buvo pavartojusi tablečių, užmigo ir neatsimenam kas buvo. Po kiek laiko pamatė policiją ir kad pareigūnai paima R. S.. A. U. jai pasakojo, kad buvo konfliktas, nes R. S. neparnešė nei pinigų, nei degtinės. Ar R. S. buvo kruvina, ji nematė, R. S. išsivedė policija. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitaip, nes nesuprato, ko jos klausia policija, vertėja apklausoje dalyvavo. Andrejus jai sakė, kad buvo žodinis konfliktas, bet ji pati muštynių nematė. V. K. bute tai buvo, tai nebuvo.
Šalies argumentai
Protokolu-pareiškimu nustatyta, kad R. S.-N. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariato dėl jos sumušimo (t. 1 b. l. 1).
Pranešimo apie įvykį lentele nustatyta, kad buvo gautas kaimyno pranešimas, jog girdi kaip vyras muša moterį, į komisariatą pristatytas V. P. (t. 1 b. l. 2-4)
Specialisto išvada Nr. G 2412/14 (03) nustatyta, kad R. S. – N. padarytas sužalojimas – nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1 b.l. 23,24).
2015-03-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo poveikio nukentėjusiajai matyti, kad vyresnioji tyrėja O. K. –M. nurodė, jog 2015-03-16 apie 11 val. į komisariatą buvo atėję V. P. ir R. S.-N., kuri atrodė susijaudinusi, akyse matėsi ašaros, rankos drebėjo. R. S.-N. paprašiusi popieriaus ir rašiklio išėjo į koridorių, o vėliau grįžusi padavė sulankstytą popierių ir nieko nesakydama išėjo (t. 1 b. l. 59).
Iš 2015-03-16 R. S.- N. raštelio matyti, kad V. P. prašo jos apsimesti, kad nieko neprisimenanti, kitaip grasino panaudoti fizinį smurtą (t. 1 b. l. 60).
2014-11-09 alkotesterio parodymų duomenimis, V. P. nustatytas 1,91 promilių girtumas (b.l.64).
Motyvuojamoji dalis
Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis V. P. neigia sumušęs nukentėjusiąją R. S.-N., taip pat, kad būtų siekęs paveikti ją duoti melagingus parodymus ir tvirtina, jog nukentėjusiąją kažkoks kitas vyras užpuolė prie parduotuvės ir būtent ten ji patyrė sužalojimus, be to R. S.-N. pati po įvykio atėjo į jo namus ir pasakė, kad eis atsiimti pareiškimo. Vis dėlto tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Nukentėjusioji R. S.-N. parodė, kad būtent kaltinamasis ją sumušė po to, kai ji grįžusi į A. U. butą, pasakė, kad alaus neparnešė, nes gėrimą prie parduotuvės iš jos atėmė. Nukentėjusiosios teigimu, prie parduotuvės jos niekas nemušė, visi sužalojimai ant jos kūno atsirado nuo V. P. veiksmų. Be to, kai dėl šio įvykio parašė pareiškimą, kaltinamasis jai pradėjo grasinti, reikalaudamas atsiimti pareiškimą ir pakeisti parodymus (t. 2 b. l. 18-19, 56). Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai N. K. ir N. B., buvę įvykio metu bute, tvirtino, kad nematė, kas sumušė nukentėjusiąją, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu minėtų liudytojų apklausos protokolų matyti, kad V. K. kvietė policiją ir nurodė tiksliai vietą, t.y., butą, kur buvo mušama moteris, be to, papildomos apklausos metu jis patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas (t. 1 b. l. 43-46). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. B. parodė, kad grįžus nukentėjusiajai ir papasakojus, jog iš jos atėmė alų, kaltinamasis pradėjo ant jos šaukti ir sudavė (smūgio ji nematė, tačiau girdėjo garsą). Liudytojos teigimu, iš policijos grįžęs kaltinamasis visiems nurodė sakyti, kad muštynių nebuvo ir jis nieko nemušė (t. 1 b. l. 52-54). Nors liudytoja N. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nesuprato, ko klausė pareigūnai, ir todėl tie parodymai nėra teisingi, tačiau teismo šis argumentas visiškai neįtikino, nes liudytojos apklausoje dalyvavo vertėjas, be to, būtent ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus duomenis, todėl, teismas, skirtingai nei teisiamojo posėdžio metu duotais N. B. parodymais, neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina ir tai, kad nei nukentėjusioji, nei liudytoja iki įvykio viena kitos nepažinojo, o liudytojos N. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. S. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą R. S.-N. buvo kruvina, taip pat ir jos drabužiai. Koridoriuje kraujo nesimatė, tik toje vietoje kambaryje, kur ji sėdėjo (t. 2 b. l. 19). Taigi šie liudytojo parodymai paneigia kaltinamojo nurodytą versiją, kad nukentėjusioji galėjo būti sumušta ne bute, o prie parduotuvės. Liudytojas P. Š. patvirtino, kad nukentėjusioji jam nurodė, jog buvo sumušta V. P., o po įvykio, kitą dieną, jis pats girdėjo kaip kaltinamasis virtuvėje grasinančiu balsu R. S.-N. paklausė ar gerai vakar pasikalbėjo? (t. 2 b. l. 19). Kaip matyti iš vyresniosios tyrėjos O. K.-M. tarnybinio pranešimo, nukentėjusioji su kaltinamuoju buvo atvykę į policijos komisariatą, nukentėjusioji buvo išsigandusi ir parašė raštelį, kuriame nurodė, jog kaltinamasis grasina, be to, tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog kaltinamasis domėjosi kaip būtų galima „užglaistyti“ bylą, ar yra galimybė susitaikyti (t. 1 b. l. 59,60). Nors nukentėjusioji R. S.-N. įvykio metu buvo neblaivi, tačiau aukščiau aptarti parodymai neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, nes jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, buvo nuoseklūs, logiški ir atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl akivaizdu, kad įvykio metu nukentėjusiosios neblaivumas įtakos jos parodymų objektyvumui neturi. Galiausiai teismas negali neatkreipti dėmesio ir į tą faktą, kad V. P. 2014-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje sumušė nukentėjusiąją R. S.-N., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 77-80), kas patvirtina, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Taigi aptarti nukentėjusiosios ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų N. K., N. B. parodymai, O. K.-M. tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, atskleidžia išsamų nusikaltimo vaizdą ir šių įrodymų visumos nepaneigia kaltinamojo nurodytos aplinkybės. Tai, kad V. P. nurodo savo įvykio versiją, vertintina kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad V. P. kaltė dėl R. S.-N. sužalojimo įrodyta visiškai. Kadangi specialisto išvadoje konsatutota, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimas po dešinės akies jungine, poodinės kraujosruvos smakre, kairėje smilkininėje srityje, kairio užausio srityje, nosies minkštųjų audinių patinimas, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kraujosruvos lūpų vidiniame paviršiuje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, kairės šlaunies bei dešinės blauzdos išoriniuose paviršiuose bei nosies kaulų lūžimas, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 23-24), todėl tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 233 straipsnio 3 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas, panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Taigi baudžiamoji atsakomybė numatyta už poveikį, kuriuo siekiama paveikti asmenį baudžiamojoje byloje duoti melagingus, t. y. neatitinkančius tikrovės, parodymus. Pagal BK 233 straipsnį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus (2013 m. lapkričio 26 d. LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2013).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis po įvykio bandė paveikti nukentėjusiąją R. S.-N., kad ši atsiimtų pareiškimą arba duotų jo atžvilgiu naudingus parodymus. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis darė jai spaudimą, grasino sumušti, jei jam nepaklus ir neatsiims pareiškimo (t. 2 b. l. 18-19). Liudytojas P. Š. parodė, kad po įvykio, kitą dieną, kaltinamasis grasinančiu balsu R. S.-N. klausė ar gerai vakar pasikalbėjo? (t. 2 b. l. 19), vyresniosios tyrėjos O. K.-M. tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, jog atvykusi su kaltinamuoju į policijos komisariatą nuketėjusioji buvo išsigandusi, akyse matėsi ašaros, rankos drebėjo. Byloje esantis nukentėjusiosios raštelis (t. 1 b. l. 60) patvirtina pareigūnės nurodytas aplinkybes tarnybiniame pranešime. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji jau buvo patyrusi smurtą nuo V. P., todėl jos išgyvenimai ir baimė, kad kaltinamojo grasinimai gali būti įvykdyti, buvo pakankamai pagrįsti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis prašė ir kitų liudytojų duoti jam naudingus parodymus, ką kiti ir darė, todėl akivaizdu, kad V. P. suvokė, jog daro poveikį nukentėjusiajai ir tokiu būdu neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, ir tikslingai siekė atlikti tokius veiksmus. Tokia jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., t.y. atsižvelgiama į tai, kad padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, viena priskiriama nesunkių nusikaltimų, o kita - apysunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad abu nusikaltimai baigti, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę - ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, teistas vieną kartą, šiuos nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, kas rodo, kad savo elgesio kritiškai nevertina, nors darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, V. P. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 3 dalyje, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Taikytinas BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį terminą pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 5 p.,10 p.).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 52,52 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajai R. S.-N. suteiktas gydymo išlaidas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, pagal kurią prašo priteisti iš kaltinamojo 263,45 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kadangi šioje byloje kaltinamajam V. P. gynėjas paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. P..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303- 307 str.,
nusprendžia:
V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 3 dalyje ir paskirti bausmes:
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 233 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies, t.y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.
Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėtinas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį terminą pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 5 p.,10 p.).
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, panaikinti po nuosprendžio paskelbimo, o įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. P. 52,52 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. P. 263,45 Eur valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.