Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2014-11-09 atėjo pas A. U., ten buvo neblaivi Rita. Ar jis buvo išgėręs, neatsimena. A. U. paprašė nukentėjusiosios nupirkti alkoholio. Jis pats nueiti neturėjo jėgų, todėl paklausė Ritos, ar ji nueis. R. S.-N. sutiko. Po 30-40 min. ji parėjo ir pasakė, kad ją užpuolė ir atėmė alų. Jis iškratė jos kišenes, ten rado 6,5 euro, todėl pamanė, kad ji nusipirko alaus ir jį viena išgėrė. Kaimynai iškvietė policiją, bet jis jos nemušė. R. S.-N. visą laiką vaikšto su mėlynėmis. Jis tuo metu gyveno su draugu, kuris matė, kad ji atėjo 7 val. ryto ir pasakė, kad nori atsiimti pareiškimą, jis pasakė, kad taip neišeis. Jis su R. S.-N. nuėjo pas tyrėją, 10 val. tyrėja atėjo, Ritos paklausė, ar ši jam atleidžia, R. S.-N. atsakė, kad ne. Po poros dienų ji vėl 7 val. ryto atėjo pas jį. Jis R. S.-N. pasakė, kad užeis pas ją vėliau, ir kartu vėl nuėjo pas tyrėją, kur nukentėjusioji kažką parašė. Jis R. S.-N. negąsdino, nes nėra pagrindo, pareiškimą ji jau ir taip buvo parašiusi. Kai ji buvo išėjusi alaus, jai grįžus iš nosies lašėjo kraujas. Ji sakė, kad ją sumušė ir atėmė alų. Bute buvo A. U., V. K. ir B. N., kuri miegojo. Į policiją su R. S.-N. ėjo, nes jam nereikia problemų, nukentėjusioji norėjo eiti pati, jis ėjo kartu.

Nukentėjusioji R. S.-N. parodė, kad datų neatsimena, bet buvo taip, kad dieną sutiko pažįstamą, kuris pasiūlė užeiti pas draugą, vardų neatsimena. Bute nieko nebuvo, po to atėjo buto šeimininkas, jis lyg dabar miręs. Gal ir dar kažkas buvo. Kai ji atėjo, Nataljos lovoje nematė, ji išlindo iš po kaldros. Buvo Andrejus, Vytas kalbėjo telefonu, po to atėjo Vadimas. Jis buvo neblaivus, ji taip pat buvo neblaivi. Vadimas paklausė, ar ji nueitų į parduotuvę alaus ir davė 10 litų. Ji turėjo smulkiais apie 3 litus ir sutiko nueiti. Išėjus iš parduotuvės, ją ėmė šnekinti aukštas, nematytas vaikinas. Tas vaikinas ją stumtelėjo, ėmė traukti krepšį jai nuo peties ir taip atėmė alų. Grįžusi į butą paaiškino situaciją. V. P. iš karto atidavė grąžą, bet jis ėmė kratyti jos kišenes, ėmė ją mušti, parvertė ant žemės ir spardė kojomis. Vienas iš draugų iškvietė policiją. Buvo visa kruvina. Kraujas bėgo pagrinde iš nosies. Ligoninėje negulėjo. Ar buvo greitoji, neatsimena, bet ją išvežė. V. P. iš kumščio sudavė pradžioje, o po to pargriovė ir spardė kojomis. Po to V. P. kelis kartus sutikęs ją laiptinėje (gyvena viemane aukšte) ėmė ją gąsdinti. Kaltinamasis praeidamas pro šalį gąsdino, kad ji niekam nesakytų tiesos. Ar grasinimus girdėjo kažkas iš pašalinių, nežino. V. P. jai liepė eiti pas tyrėją ir atsiimti kaltinimus. Ji iš baimės sutiko. Ji su V. P. susitarė eiti pas tyrėją, kad atiimti kaltinimus, bet jis tingėjo eiti. Ji nežadėjo kaltinimų atsiimti ir nuėjusi norėjo informuoti tyrėją apie grasinimus, t.y. paduoti tyrėjai raštelį apie tai, kad V. P. jai grasina. V. K. įvykio metu buvo bute ir matė kaip ją spardė V. P., taip pat įvykį matė ir N. B., nes jos veidą matė iškištą iš po antklodės.

Liudytojas V. S. parodė, kad su nukentėjusiąja tenka dažnai susidurti, ji dažnai būna sumušta, todėl negali tiksliai pasakyti apie kurį atvejį eina kalba. R. S. dažnai kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini), gal jau kokie 4-5 metai, dažniausiai po to, kai mokamos pašalpos. Atsimena, kad jiems atvykus, V. P. buvo išprašytas į koridorių, o nukentėjusioji labai staigiai atsistojo. R. S. buvo stipriai sumušta ir stipriai neblaivi, greitoji buvo atvažiavusi. R. S. buvo kruvina, drabužiai kruvini. Koridoriuje kraujo nesimatė, tik toje vietoje kambaryje, kur ji sėdėjo. Niekas iš ten buvusių asmenų nieko nepaaiškino.

Liudytojas P. Š. parodė, kad R. S. yra jo draugė. Įvykio metu jo nebuvo namie. R. S. jam paskambino, kad ją sumušė ketvirtą kartą. Kai jis grįžo, R. S. buvo sumušta. Datos neatsimena, bet R. S. pasakė, kad tai V. P. ją sumušė, kad ji nerašytų pareiškimo į policiją, nes nežinojo, kad pareiškimas jau parašytas. Kitą dieną virtuvėje kaltinamasis Ritos paklausė, ar jie vakar gerai pasikalbėjo. Tame bute jo nebuvo, jam R. S. pasakojo apie sumušimą. R. S. į tą butą buvo pakviesta. Apie įvykį žino iš jos pasakojimo, kad bute buvo ir V. P., davė jai 10 litų alui. Nupirkus alų, kažkoks vyriškis atėmė iš jos alų. Ji grįžo į butą ir papasakojo, kas atsitiko. Po to V. P. pradėjo ją mušti ir kaimynė iškvietė policiją. Su R. S. jie draugai daugiau kaip du metai. R. S. daug kartų buvo sumušta, bet ne tik V. P., o ir kitų vyrų. Muša ją gatvėje, ne jo bute. Banditai nori iš R. S. atimti pinigus, alų. Moteris su alkoholiu problemų turi - kartais dažnai išgeria, kartais rečiau. Virtuvėje kitą dieną po sumušimo Vadimas pasakė Ritai – „ar mes gerai vakar pakalbėjome ?“ . Tai pasakė su grasinimu. R. S. jam pasakojo, kad V. P. nuvedė ją pas tardytoją.

Liudytojas V. K. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami. Jam einant pro šalį, kažkoks žmogus paprašė iškviesti policiją. Jis butą, kuris nurodytas dėl šio įvykio, žinojo, jame gyveno jo pažįstamas A. U.. Kai užėjo į butą, ten sėdėjo kompanija, merginos, visi buvo išgėrę. Po įvykio jam pasakojo neva R. S. prie parduotuvės buvo primušta ir iš jos atėmė pinigus. Po to įvykio jis matė R. S. su kaltinamuoju vaikščiojančius vos neapsikabinusius. Kai jis atėjo į tą butą, išgėrė ir užmigo. Pabudo nuo triukšmo. V. P. šaukė ant R. S.. Tame bute jis būdavo dažnai, nes A. U. jo draugas. R. S. jam po 2-3 dienų pasakė, kad ją sumušė prie parduotuvės. Jis iškvietė policiją, nes A. U. sesuo jo rašė, kad jei kas vyktų tame bute, kviestų policiją. Po įvykio kaltinamąjį ir nukentėjusiąją buvo sutikęs, jis vieną kartą paklausė, kas atsitiko ir daugiau nesidomėjo.

Liudytoja N. B. parodė, kad V. P. pažįsta, nukentėjusiosios – ne, įvykio metu ją matė pirmą kartą. Tą dieną ji buvo pas A. U., kuris yra jos giminaitis. Ji atėjo A. U. aplankyti. Bute A. U. buvo ne vienas, ten sėdėjo V. P., kurį matė antrą kartą. Ji paklausė V. P., ko jis laukia, o šis atsakė, kad merginai davė pinigų, o ji jau dvi valandas nepareina. Kadangi ji buvo pavartojusi tablečių, užmigo ir neatsimenam kas buvo. Po kiek laiko pamatė policiją ir kad pareigūnai paima R. S.. A. U. jai pasakojo, kad buvo konfliktas, nes R. S. neparnešė nei pinigų, nei degtinės. Ar R. S. buvo kruvina, ji nematė, R. S. išsivedė policija. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitaip, nes nesuprato, ko jos klausia policija, vertėja apklausoje dalyvavo. Andrejus jai sakė, kad buvo žodinis konfliktas, bet ji pati muštynių nematė. V. K. bute tai buvo, tai nebuvo.

Pranešimo apie įvykį lentele nustatyta, kad buvo gautas kaimyno pranešimas, jog girdi kaip vyras muša moterį, į komisariatą pristatytas V. P. (t. 1 b. l. 2-4)

2015-03-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo poveikio nukentėjusiajai matyti, kad vyresnioji tyrėja O. K. –M. nurodė, jog 2015-03-16 apie 11 val. į komisariatą buvo atėję V. P. ir R. S.-N., kuri atrodė susijaudinusi, akyse matėsi ašaros, rankos drebėjo. R. S.-N. paprašiusi popieriaus ir rašiklio išėjo į koridorių, o vėliau grįžusi padavė sulankstytą popierių ir nieko nesakydama išėjo (t. 1 b. l. 59).

Iš 2015-03-16 R. S.- N. raštelio matyti, kad V. P. prašo jos apsimesti, kad nieko neprisimenanti, kitaip grasino panaudoti fizinį smurtą (t. 1 b. l. 60).

2014-11-09 alkotesterio parodymų duomenimis, V. P. nustatytas 1,91 promilių girtumas (b.l.64).

Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis V. P. neigia sumušęs nukentėjusiąją R. S.-N., taip pat, kad būtų siekęs paveikti ją duoti melagingus parodymus ir tvirtina, jog nukentėjusiąją kažkoks kitas vyras užpuolė prie parduotuvės ir būtent ten ji patyrė sužalojimus, be to R. S.-N. pati po įvykio atėjo į jo namus ir pasakė, kad eis atsiimti pareiškimo. Vis dėlto tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. Nukentėjusioji R. S.-N. parodė, kad būtent kaltinamasis ją sumušė po to, kai ji grįžusi į A. U. butą, pasakė, kad alaus neparnešė, nes gėrimą prie parduotuvės iš jos atėmė. Nukentėjusiosios teigimu, prie parduotuvės jos niekas nemušė, visi sužalojimai ant jos kūno atsirado nuo V. P. veiksmų. Be to, kai dėl šio įvykio parašė pareiškimą, kaltinamasis jai pradėjo grasinti, reikalaudamas atsiimti pareiškimą ir pakeisti parodymus (t. 2 b. l. 18-19, 56). Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai N. K. ir N. B., buvę įvykio metu bute, tvirtino, kad nematė, kas sumušė nukentėjusiąją, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu minėtų liudytojų apklausos protokolų matyti, kad V. K. kvietė policiją ir nurodė tiksliai vietą, t.y., butą, kur buvo mušama moteris, be to, papildomos apklausos metu jis patvirtino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas (t. 1 b. l. 43-46). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. B. parodė, kad grįžus nukentėjusiajai ir papasakojus, jog iš jos atėmė alų, kaltinamasis pradėjo ant jos šaukti ir sudavė (smūgio ji nematė, tačiau girdėjo garsą). Liudytojos teigimu, iš policijos grįžęs kaltinamasis visiems nurodė sakyti, kad muštynių nebuvo ir jis nieko nemušė (t. 1 b. l. 52-54). Nors liudytoja N. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nesuprato, ko klausė pareigūnai, ir todėl tie parodymai nėra teisingi, tačiau teismo šis argumentas visiškai neįtikino, nes liudytojos apklausoje dalyvavo vertėjas, be to, būtent ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus duomenis, todėl, teismas, skirtingai nei teisiamojo posėdžio metu duotais N. B. parodymais, neturi pagrindo abejoti. Pažymėtina ir tai, kad nei nukentėjusioji, nei liudytoja iki įvykio viena kitos nepažinojo, o liudytojos N. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. S. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą R. S.-N. buvo kruvina, taip pat ir jos drabužiai. Koridoriuje kraujo nesimatė, tik toje vietoje kambaryje, kur ji sėdėjo (t. 2 b. l. 19). Taigi šie liudytojo parodymai paneigia kaltinamojo nurodytą versiją, kad nukentėjusioji galėjo būti sumušta ne bute, o prie parduotuvės. Liudytojas P. Š. patvirtino, kad nukentėjusioji jam nurodė, jog buvo sumušta V. P., o po įvykio, kitą dieną, jis pats girdėjo kaip kaltinamasis virtuvėje grasinančiu balsu R. S.-N. paklausė ar gerai vakar pasikalbėjo? (t. 2 b. l. 19). Kaip matyti iš vyresniosios tyrėjos O. K.-M. tarnybinio pranešimo, nukentėjusioji su kaltinamuoju buvo atvykę į policijos komisariatą, nukentėjusioji buvo išsigandusi ir parašė raštelį, kuriame nurodė, jog kaltinamasis grasina, be to, tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog kaltinamasis domėjosi kaip būtų galima „užglaistyti“ bylą, ar yra galimybė susitaikyti (t. 1 b. l. 59,60). Nors nukentėjusioji R. S.-N. įvykio metu buvo neblaivi, tačiau aukščiau aptarti parodymai neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, nes jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, buvo nuoseklūs, logiški ir atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl akivaizdu, kad įvykio metu nukentėjusiosios neblaivumas įtakos jos parodymų objektyvumui neturi. Galiausiai teismas negali neatkreipti dėmesio ir į tą faktą, kad V. P. 2014-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje sumušė nukentėjusiąją R. S.-N., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 77-80), kas patvirtina, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Taigi aptarti nukentėjusiosios ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų N. K., N. B. parodymai, O. K.-M. tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, atskleidžia išsamų nusikaltimo vaizdą ir šių įrodymų visumos nepaneigia kaltinamojo nurodytos aplinkybės. Tai, kad V. P. nurodo savo įvykio versiją, vertintina kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstyta, konstatuotina, kad V. P. kaltė dėl R. S.-N. sužalojimo įrodyta visiškai. Kadangi specialisto išvadoje konsatutota, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimas po dešinės akies jungine, poodinės kraujosruvos smakre, kairėje smilkininėje srityje, kairio užausio srityje, nosies minkštųjų audinių patinimas, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kraujosruvos lūpų vidiniame paviršiuje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, kairės šlaunies bei dešinės blauzdos išoriniuose paviršiuose bei nosies kaulų lūžimas, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 23-24), todėl tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.