Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, vertėjaujant D. K., viešo teismo posėdžio metu, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims S. K. ir P. K., nukentėjusiosioms N. S. ir M. S., liudytojai R. V., išnagrinėjusi S. K., gim. 1945-05-18, gyv. (duomenys neskelbtini), ir P. K., gim. 1942-08-21, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2013-11-26, apie 16:10 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pradėjo konfliktą su praeinančiomis moterimis, kurios vedžiojo šuniukus ir vienas iš šuniukų atliko gamtos reikalą po S. K. langais. Ji piktai išbarė šuniukų savininkes, bandė suduoti šuniukams ir dėl to įvyko susistumdymas, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje.

P. K. 2013-11-26, apie 16:15 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prasidėjus konfliktui tarp jo sutuoktinės S. K. su šunelius vedžiojusiomis moterimis, įsikišo į šį konfliktą norėdamas apginti savo sutuoktinę ir sudavė vienai iš konfliktuojančių moterų ranka į veidą, o vėliau sakė necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje.

S. K. ir P. K. 2014-03-07 teisme savo kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažino, nurodė, kad įvykis įvyko po S. K. ir P. K. namų langais, kai S. K. dirbo lauke: tvarkė aplinką, rinko šiukšles ir šunų ekskrementus. Pro šalį ėjo dvi moterys su šuneliais, kurių vienas buvo be pavadėlio. Šunelis be pavadėlio nubėgo prie sienos po S. K. langu ir pradėjo tuštintis. S. K. pasakė moterims pastabą, o tada abi moterys ėmė koliotis, stumdėsi, bandė atimti šluotą ir kastuvą. Jaunesnioji moteris rėkė, kad yra nėščia, tuomet S. K. pakvietė savo vyrą į pagalbą. P. K. pamatė kaip dvi moterys stumdo jo žmoną, todėl bėgo padėti ir apginti. Nurodo, kad šoko į tarpą ir išskyrė visas moteris. Pabrėžia, kad nei vienos iš moterų nemušė, nepamena ar pasakė kokį necenzūrinį žodį.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. S. paaiškino, kad ėjo pasivaikščioti kartu su dukra, kiekviena už pavadėlių vedėsi savo šunelius. Šuneliai pas abi skiepyti, prižiūrėti, moka mokesčius valstybei už jų laikymą, nešiojasi maišelius šunelių ekskrementams surinkti. Nukentėjusiosios šunelis pasisiojo, o vėliau pakakojo 3-5 metrai nuo S. K. langų. Nurodė, kad turėjo maišelį ir jau norėjo surinkti ekskrementus kai pamatė kaip ateina nepatenkinta S. K. nešina kastuvu ir šluota, ji bandė užsimoti kastuvu šuneliui, todėl nukentėjusioji norėdama apginti šunelį sulaikė kastuvą. Tada arčiau priėjo dukra, norėjo užstoti, įspėjo, kad laukiasi, bet S. K. į tai nekreipė dėmesio, rėkė, pakvietė savo vyrą. P. K. išbėgo ir trenkė nukentėjusiajai į veidą, norėjo spirti į dukros šunelį, bet šuneliui pavyko išsisukti nuo smūgio. Matydama, kad vyras agresyvus, garsiai sakė, kad nori išnaikinti visus šunelius, ėmė šauktis pagalbos, jaudinosi dėl besilaukiančios dukros, ilgai laukiant iškviestos policijos dukrai pasidarė bloga, todėl iškvietė greitąją pagalbą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji M. S. paaiškino, kad vedžiojo už pavadėlių šunelius kartu su mama. Prie (duomenys neskelbtini) namo mamos šunelis pasisiojo, todėl S. K. ėmė rėkti ant mamos, kad susirinktų viską. Bandė aiškinti, kad jos susirenka ekskrementus į maišelius, bet S. K. neklausė, matė kaip mama sulaikė kastuvą, nes juo grasindama moteris norėjo suduoti šuneliui. Nurodė, kad pati laikė už šluotos, prašė palikti jas su mama ramybėje, nes nieko blogo nepadarė. Galvojo, kad konfliktas jau baigėsi, kai išbėgo iš namo P. K. ir jas su mama sustabdė, trenkė per veidą mamai, puolė šunelį. Paaiškino, kad labai išsigando ir ėmė klykti, galvojo, kad prasideda persileidimas dėl streso, todėl paskambino policijai, buvo iškviesti medikai.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. paaiškino, kad grįždama iš parduotuvės namo apie 16 valandą prie savo namo (duomenys neskelbtini) pamatė kaip tarp kaimynų iš jos namo ir dviejų moterų vyksta konfliktas. Girdėjo kaip kaimynė grubiai priekaištavo moterims kam jos vedžioja šunis po jos namo langais, nekreipė dėmesio į moterų paaiškinimus, kad jos viską susirenka, nes turi specialius maišelius šunų ekskrementams surinkti. Kol moterys klausėsi kaimynės priekaištų, vienos iš jų šunelis pasituštino ant pievelės ir tai sukėlė neadekvačią S. K. reakciją. Ji pradėjo klykti, šaukti, kad reikia užmušti šunis ir kadangi rankose turėjo šluotą ir kastuvą su kuriais prieš tai darbavosi, tai užsimojo vyresniosios moters šuniuko atžvilgiu ketindama jam trenkti su kastuvu. Moteris sugriebė kastuvo rankeną ir neleido smūgiuoti. Jaunesnioji moteris prašė, kad ant jų nerėktų ir negąsdintų, nes laukiasi, bet kaimynė nekreipė dėmesio ir dar negražiai kalbėjo. Paaiškino, kad manė konfliktą pasibaigus, todėl ėjo namo, kai išgirdo rėkiant vyresnę moteriškę. Atsisukusi pamatė, kad į konfliktą įsikišo P. K.. Nematė kaip trenkė į veidą vyresnei moteriai, bet pamatė kaip ji laikosi užspaudusi savo veidą lyg jai labai skaudėtų ir verkia, iš to suprato, kad kaimynas moteriai sudavė ir atėjo padėti moterims. Bandė nuraminti kaimyną, apginti moteris gražiai kalbėdama, bet kaimynai nekreipė į tai dėmesio, iškeikė moteris necenzūriniais žodžiais, juto alkoholio kvapą, nors iš šono kaimynas P. K. neatrodė girtas. Tada jis puolė jaunesniąją moterį, norėjo atimti iš jos rankų šunelio pavadėlį, bandė įspirti šuneliui. Jaunesnioji moteris prašė vyro liautis, nes jai yra komplikuotas nėštumas, atrodė labai išsigandusi ir sukrėsta, kai puolė šunelį ėmė klykti. Tada moterys iškvietė policiją ir medikus, nes jaunesnei moteriai pasidarė negera. Taip pat paaiškino, kad kaimynai nuolat agresyviai lenda prie žmonių, piktai elgiasi su paaugliais, vaikais stoviniuojančiais prie (duomenys neskelbtini) namo, kimba prie vedžiojančių šunis asmenų, bet niekada nestabdo fiziškai stipriai atrodančių vyrų ar asmenų su dideliais šunimis, visada nepasitenkinimą išreiškia ant silpnesnių.

Iš 2013-11-26 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad moterų konfliktas kilo dėl šunų nepriežiūros (b. l. 38), tačiau remiantis liudytojų, policijos pareigūno ir nukentėjusiųjų paaiškinimais, aišku, kad šunys buvo su pavadėliais, gyvūnai yra tvarkingi, prižiūrėti, turi dokumentus (b. l. 47-55), už jų laikymą mokami valstybei mokesčiai (b. l. 56-57).

Remiantis posėdyje dalyvavusios liudytojos R. V., liudytojos N. G. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 21), nukentėjusiųjų parodymais akivaizdu, kad S. K. ir P. K. veiksmai buvo agresyvūs, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, bandoma smurtauti prieš gyvūnus ir grąsinama su jais susidoroti, įrodyta, kad nukentėjusiajai N. S. buvo suduota per veidą, todėl išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys S. K. ir P. K. viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, konfliktavo su praeinančiomis moterimis, tuo pažeisdami viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Ši S. K. ir P. K. veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 174 straipsnį.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

S. K. ir P. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad teisės pažeidimą padarė asmenys, sulaukę 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjų asmenybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių nebuvimą (ATPK 30 str. 2 d.), teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti S. K. skiriant Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatytą nuobaudą – minimalią baudą, P. K. skiriant Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 174 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto Lt 00 ct) dydžio baudą.

P. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto Lt 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.