Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. (S. K.) ir P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nubausta už tai, kad 2013 m. lapkričio 26 d., apie 16:10 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pradėjo konfliktą su praeinančiomis moterimis, kurios vedžiojo šuniukus ir vienas iš šuniukų atliko gamtos reikalą po S. K. langais. Ji piktai išbarė šuniukų savininkes, bandė suduoti šuniukams ir dėl to įvyko susistumdymas, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje.

P. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 26 d., apie 16:15 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prasidėjus konfliktui tarp jo sutuoktinės S. K. su šunelius vedžiojusiomis moterimis, įsikišo į šį konfliktą norėdamas apginti savo sutuoktinę ir sudavė vienai iš konfliktuojančių moterų ranka į veidą, o vėliau sakė necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 174 straipsnyje.

Apeliantai pažymi, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju objektyviųjų ATPK 174 straipsnyje numatytų pažeidimo požymių, aukščiau nurodytų apeliantų veiksmų, nenustatyta, subjektyviosios tiesioginės pažeidimo tyčios nėra, nes konfliktas sukeltas tariamų nukentėjusiųjų iniciatyva S. K. atvirai deklaravus buitinės problemos išsprendimo būdą ar galimybes, kėsinimasis į administracinio pažeidimo objektą (dalyką) - į viešąją tvarką - taip pat neįrodytas. Dėl to administracinė teisena prieš apeliantus nutrauktina, nenustačius nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos aplinkybės ištirtos visapusiškai ir administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra aiški, apeliantų atžvilgiu turėtų būti taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, ir jiems neskirtina piniginė bauda, nes jie galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ikiteisminių tyrimų jų atžvilgiu nepradėta, yra garbaus amžiaus, abu pensininkai, P. K. yra pripažintas nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu, serga lėtinėmis kardiologinėmis ligomis. Visa šių faktinių aplinkybių visuma nesudaro kliūčių (tik reikalui esant) jiems paskirti švelnesnę nei sankcijoje nustatytą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad apeliantai pagrįstai yra nubausti pagal ATPK 174 straipsnį, jų kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK174 straipsnį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal ATPK174 straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatė. Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukti S. K. ir P. K. padarė jiems inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad S. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2013 m. lapkričio 26 d., apie 16:10 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, pradėjo konfliktą su praeinančiomis moterimis, kurios vedžiojo šuniukus ir vienas iš šuniukų atliko gamtos reikalą po S. K. langais, dėl to ji piktai išbarė šuniukų savininkes, bandė suduoti šuniukams ir dėl to įvyko susistumdymas, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. S. K. administracinį teisės pažeidimą padarė būdama viešoje vietoje, t. y. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, matant kitiems asmenims (R. V., N. G.), todėl tokie jos veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Be to, neabejotinai nustatyta ir tai, kad P. K. 2013 m. lapkričio 26 d., apie 16:15 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, prasidėjus konfliktui tarp jo sutuoktinės S. K. su šunelius vedžiojusiomis moterimis, įsikišo į šį konfliktą norėdamas apginti savo sutuoktinę ir sudavė vienai iš konfliktuojančių moterų ranka į veidą, o vėliau sakė necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. P. K. administracinį teisės pažeidimą taip pat padarė būdamas viešoje vietoje, t.y. Klaipėdoje, Bandužių g. 21 namo kieme, matant kitiems asmenims (R. V., N. G.), todėl tokie jo veiksmai taip pat pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Susipažinus su teismui pateikta administracinio tiesės pažeidimo byla nustatyta, kad S. K. ir P. K. nubausti pagal ATPK 174 straipsnį, tačiau apeliaciniame skunde dėl neaiškių priežasčių prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187 straipsnį. Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus manytina, kad apeliaciniame skunde padaryta klaida, o S. K. ir P. K. iš tikrųjų prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 174 straipsnį, pagal kurį jie ir yra nubausti, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl S. K. ir P. K. nubaudimo pagal ATPK 174 straipsnį pagrįstumo.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apeliantų kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimą stebėjusius asmenis – nukentėjusiąsias M. S. ir N. S., liudytoją R. V., rėmėsi teismo posėdyje nedalyvavusios liudytojos N. G., tiesiogiai mačiusios įvykį, parodymais, bei apklausė S. K. ir P. K.. Visų šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apeliantų nurodyta įvykių versija, t. y., kad įvykio dieną jie nepažeidė viešosios tvarkos ir rimties, o tik gynėsi nuo juos užpuolusių šuniukus vedžiojusių moterų. Apylinkės teismas nutarime išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apeliantų kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys yra kalti. Tai, kad apeliantai pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog nevartojo įžeidžiančių ir necenzūrinių žodžių, bei tai, kad P. K. nesudavė smūgio N. S., apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjų gynybine pozicija ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantai skunde teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esantis S. K. surašytas paaiškinimas yra neišverstas į lietuvių kalbą, tačiau pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra ir lietuvių kalba surašytas S. K. paaiškinimas apie įvykio aplinkybes, be to, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama S. K., jai buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo. Išsakyti savo poziciją teisme turėjo galimybę ir P. K., kuris davė paaiškinimus, abiejų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų parodymai buvo išsamiai išanalizuoti visų administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymų kontekste ir teismo tinkamai įvertinti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į apeliantų paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi S. K. parodymais, kuriuos ji davė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme. Nors byloje ir yra S. K. surašytas pareiškimas, kuris neišverstas į lietuvių kalbą, tačiau pirmosios instancijos teismas nesirėmė šiuo pareiškimu įrodinėjant S. K. ir P. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad ir be šio S. K. rusų kalba surašyto paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo byloje užtenka įrodymų, pagal kuriuos galima daryti išvadą, kad S. K. ir P. K. pagrįstai nubausti pagal ATPK 174 straipsnį.

Apeliantai savo skunde dėsto daug argumentų apie tai, kad S. K. tik gynėsi nuo ją užpuolusių moterų, kurios vedžiojo šunis, o P. K. atėjęs tik norėjo atimti savo žmonos kastuvą ir taip gynėsi nuo jo žmoną užpuolusių moterų. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys paneigia šią apeliantų keliamą versiją. ATPK 18 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes, kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, t.y. objektyviai egzistuoti, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms. Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad S. K. ir P. K. padarytas admnistracinis teisės pažeidimas neatitinka būtinosios ginties sąlygų, nes prieš S. K. nebuvo atliekamas joks kėsinimasis, neiškilo pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, nebuvo pažeistos jos teisės. Priešingai negu teigia apeliantai, konfliktą matę asmenys (R. V., N. G.) patvirtina, kad konfliktą pradėjo pati S. K. pareiškusi pastabą N. S. ir M. S. dėl jų vedžiojamų šunų ir po to bandė suduoti vedžiojamiems gyvūnams kastuvu. Pažymėtina ir tai, kad iš 2013 m. lapkričio 26 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad šunys buvo su pavadėliais, gyvūnai buvo tvarkingi, prižiūrėti, turi dokumentus (b. l. 10, 47-55), už jų laikymą mokami valstybei mokesčiai (b. l. 56-57), liudytojai taip pat nurodė, kad N. S. ir M. S. turėjo su savimi paruoštus ekskrementų surinkimo maišelius (b. l. 82). Taigi, N. S. ir M. S. nedarė jokio teisės pažeidimo, nepažeidė S. K. teisių, neatliko prieš S. K. jokių pastarosios teises pažeidžiančių veiksmų, todėl S. K. nebuvo jokio pagrindo nuo kažko gintis, todėl atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad konfliktą sukėlė N. S. su M. S.. Kadangi nustatyta, kad S. K. neturėjo jokio pagrindo gintis, todėl atmestina ir P. K. gynybos versija, nes jis neprivalėjo ginti savo žmonos, kadangi jai negrėsė joks pavojus, todėl nebuvo jokio pagrindo suduoti N. S..

Apeliantai skunde pagrįstai nurodo, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų pakanka S. K. ir P. K. kaltei dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo konstatuoti. Apeliantai pagrįstai teigia, kad pastabos šuns šeimininkui išsakymas žodžiu bei gynimasis nuo nepasitenkinimą išreiškusių moterų, nepriskiriama prie administracinės teisės pažeidimų, tačiau pažymėtina, kad S. K. išsakė ne pastabą N. S. ir M. S., o jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, užsimojo trenkti N. S. šuniukui, todėl atsakomybės prasme šie veiksmai laikomi pažeidžiančiais viešąją tvarką ir rimtį ir negali būti prilyginami, kaip teigia apeliantai, kaimynų bendravimui, kadangi S. K. susidariusią problemą galėjo išspręsti ir civilizuotomis priemonėmis, o ne pažeisdama viešąją tvarką ir rimtį. Apeliantai savo skunde nurodo, kad jie vykdė savo teisę į saugią ir švarią aplinką, tačiau pažymėtina, kad nei N. S., nei M. S. nepažeidė šios apeliantų teisės, kadangi šuniukus vedžiojo nepažeisdamos „Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje“ taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. AD1-1874. Pažymėtina ir tai, kad S. K. bei P. K., nesutikdami su šiose taikylėse nustatyta tvarka ir manydami, kad jos pažeidžia jų teises, gali kreiptis į atitinkamas institucijas su pasiūlymais juos pakeisti, tačiau negali būti toleruojamas toks apeliantų elgesys, kai jie pažeisdami viešąją tvarką ir rimtį išreiškia savo nepasitenkinimą nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. K. ir P. K. padarė jiems inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis kaltais, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantai, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad S. K. ir P. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, apeliantų atžvilgiu turėtų būti taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, ir jiems neskirtina piniginė bauda, nes jie galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ikiteisminių tyrimų jų atžvilgiu nepradėta, yra garbaus amžiaus, abu pensininkai, P. K. yra pripažintas nukentėjusiuoju nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu, serga lėtinėmis kardiologinėmis ligomis.

ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Skirdamas nuobaudas S. K. ir P. K. apylinkės teismas nustatė apeliantų atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad teisės pažeidimą padarė asmenys, sulaukę 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjų asmenybes, ir padarė išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti S. K. ir P. K. skiriant ATPK 174 straipsnyje numatytą nuobaudą – minimalią baudą. Šiuo atveju pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje S. K. ir P. K. už jų padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Pažymėtina, kad abu pažeidėjai neigė savo kaltę nuo pat pažeidimo padarymo, savo elgesio kritiškai nevertino, apeliaciniame skunde toliau neigė savo kaltę. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjų asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta aplinkybių visuma, sudaranti galimybę S. K. ir P. K. neskirti ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos ir (ar) taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad S. K. ir P. K. nesilaikydami visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jų elgesio rezultatas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. kovo 14 d. nutarimą, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

S. K. (S. K.) ir P. K. skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.