Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. P. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutarties, kuria jos sūnui D. P. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis D. P. buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas atmetamas.

4. Aukštesnės instancijos teismas išklausęs proceso dalyvių nuomones, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartimi pagrįstai pratęsta D. P. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

6. Vadovaudamasis 2023 m. gegužės 11 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas padarė išvadą, kad D. P. psichikos būsena nėra dar pakankamai stabili, jam koreguojamas gydymas, stebimas apatoabulinis sindromas, atkakli nemiga, kritikos nebuvimas susirgimo, elgesio atveju. Taip pat išlieka vidinė įtampa, gynybiškumas bei ryškūs sutrikimai mąstymo ir valios sferose, kritikos nebuvimas ligos ir padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu.

7. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nors D. P. elgesys skyriuje formaliai teisingas, konfliktų bei smurtinio elgesio nepastebėta, tačiau jo būklė yra nepakankamai stabili, kadangi jo socialinis pavojingumas nepakankamai sumažėjęs ir šiuo metu išlieka, be to jo smurto rizika šiuo metu vertinama kaip aukštesnė už vidutinę.

8. Taigi aukštesnysis teismas, nagrinėdamas pateiktą skundą, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų D. P. nepalankios medicininės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis. Tokiu atveju teismas vertina, kad D. P. padaryta uždrausta veika yra susijusi su tam tikru agresijos proveržiu, todėl ambulatorinis gydymas net ir esant artimo žmogaus, mamos visapusiškai priežiūrai nėra galimas, nes kaip minėta jo socialinis pavojingumas šiuo metu išlieka, o priverčiamosios medicinos priemonės keitimas švelnesnėmis sąlygomis būtų galimas tik esant medicininės apžiūros išvadai, kuri leistų neabejoti dėl asmens psichinės būsenos ir socialinio pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad D. P. smurto rizikos veiksniai gali būti susiję su ankstesniais smurtiniais veiksniais – agresija aplinkinių atžvilgiu, smurtu artimoje aplinkoje. Taip pat ligoninėje yra gydomas nebe pirmą kartą, todėl dar kartą pabrėžtina, kad esama psichinė būsena ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis yra kriterijus, lemiantis dabartines teismų išvadas dėl asmens pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl taikomo radikalaus laisvės suvaržymo izoliuojant jį nuo visuomenės taikymas yra visiškai pateisinamas ir eliminuoja galimybes, be jokios rizikos visuomenės saugumui, taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

9. Taip pat aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. kovo 9 d. teismo nutartyje dėl D. P. hospitalizavimo (Liteko duomenys), teismas nustatė, kad klinikoje buvo stebima ūmi psichozė su intensyviais didybės, religinio turinio, ypatingų galių kliedesiais, ūmiais jutiminiais ir santykio kliedesiais aplinkinių (ir ypač – motinos bei sugyventinės) atžvilgiu, neadekvačiu afektu, nenuosekliu ir rezonierišku mąstymu, labiliomis emocijomis su disforija, įtampa, nerimastingumu, kliedesinės simptomatikos nulemtu elgesiu, pavojingu aplinkiniams. Dar vėliau t.y. 2022 m. balandžio 5 d. D. P. už įstatymu uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo taikytas ambulatorinis gydymas, tačiau neveiksmingai, todėl 2022 m. spalio 27 d. nutartimi taikomas priverstinis ambulatorinis gydymas pakeistas į priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Be to, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. birželio 2 d. nutartimis D. P. dar kartą pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė - priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

10. Taigi vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl išvada, kad pagal dabartinę D. P. sveikatos būklę ir neilgą gydymo trukmę jam vis dar reikalingas stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti suinteresuoto asmens – M. P., kurios sūnui D. P. yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.