- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-1098-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18499-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- M. J.
- Advokatai
- Agnė Golubevienė, Gintarė Girdzijauskienė
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo bei atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui M. J. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-522944/2017 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta M. J. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka ir priteistas išlaikymas iš M. J. periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur ir šioje dalyje patvirtino ieškovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 4 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
„1. Šalys susitaria pakeisti 2014-11-14 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19285-947/2014 nustatytą bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką tokiu būdu:
1.1. Tėvas M. J. turi teisę nuolat bendrauti su dukterimi S. J. ir dalyvauti jos auklėjime.
1.2.1. bendravimą atostogų metu (1.3 punktas);
1.2.2. bendravimą švenčių (Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų) metu (1.4 punktas);
1.2.3. bendravimą įsimintinų vaikui ir šalims dienų metu (1.5 punktas)
1.2.4. įprastą bendravimą (1.6 punktas).
1.3.1. kiekvienais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaiku 2 savaites nepertraukiamo laiko vasaros atostogų, pasiimdamas dukterį iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją vaiko atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 18.00-19.00 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną (keturioliktąją dieną), ne vėliau kaip 18.00-19.00 val.;
1.3.2. kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku 7 dienas nepertraukiamo laiko žiemos atostogų, pasiimdamas dukterį iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją vaiko atostogų dieną 18.00-19.00 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę tėvui priklausančią bendravimo su dukterimi dieną (septintąją dieną), ne vėliau kaip 18.00-19.00 val.;
1.3.3. kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku 7 dienas nepertraukiamo laiko rudens ir pavasario atostogų, pasiimdamas dukterį iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją vaiko atostogų dieną 18.00-19.00 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną (septintąją dieną), ne vėliau kaip 18.00-19.00 val.;
1.3.4. tėvas M. J. informuoja atsakovę apie planuojamas atostogas ar kitas išvykas su vaiku į užsienį ne vėliau nei prieš 7 kalendorines dienas iki išvykimo.
1.4. Bendravimas su nepilnamete dukterimi švenčių (Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų) metu:
1.4.1. kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukterį iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00-11.00 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną 18.00-19.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su motina;
1.4.2. kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukterį iš vaiko gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10.00-11.00 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 18.00-19.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina;
1.4.3. kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir sausio 1 dieną (įskaitant praėjusių metų gruodžio 31 dieną) tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukterį S. J. iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos atitinkamai Šv. Kalėdų antrą dieną 10.00-11.00 val. ir Naujų metų šventės išvakarėse (gruodžio 31 d.) 10.00-11.00 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną) 18.00-19.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę (įskaitant praėjusių metų gruodžio 31 dieną) vaikas bendrauja su motina.
1.5. Bendravimas su nepilnamete dukterimi įsimintinų vaikui ir šalims dienų metu:
1.5.1. kiekvienais kalendoriniais metais vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini) tėvas bendrauja su dukterimi S. J. tris valandas – tiksli tėvo ir dukters bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos L. J. ir tėvo M. J. sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus;
1.5.2. kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vaikas bendrauja su motina L. J., todėl tėvas M. J., tuo atveju, jeigu vaikas yra su juo, gegužės mėnesio pirmąjį šeštadienį ir liepos mėnesio 17 dieną, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 18.00-19.00 val.;
1.5.3. kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir M. J. gimimo dieną (duomenys neskelbtini) tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas dukterį iš vaiko gyvenamosios vietos atitinkamai birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį ir spalio mėnesio 16 dieną 18.00-19.00 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą kitos dienos 18.00-19.00 val.
1.6. Įprastas bendravimas su nepilnamete dukterimi (kitu metu nei aptarta 1.3, 1.4 ir 1.5 bendravimo tvarkos sąlygų punktuose):
1.6.1. tėvas M. J. bendrauja su dukterimi kas antrą savaitgalį, paimdamas ją iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 17.00-18.00 val. ir grąžindamas dukterį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00-19.00 val.;
1.6.2. tėvas M. J. bendrauja su dukterimi kas antrą ketvirtadienį, paimdamas ją iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 16.30 val. ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; bendravimas ketvirtadieniais vyksta tomis savaitėmis, kai tėvas M. J. nebendrauja su dukterimi savaitgaliais.
1.7. Tėvas M. J. turi teisę nuolat bendrauti su dukterimi S. J. bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.
1.8. Tėvas M. J. pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos informuoja L. J. apie planuojamą vaiko buvimo vietą, kol vaikas leis laiką su tėvu.
1.9. Tais atvejais, kai tėvas M. J. neturi galimybių bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką, jis informuoja L. J. apie pasikeitusius planus ne vėliau nei likus trims kalendorinėms dienoms iki jam priklausančio bendravimo pradžios. Tokiu atveju šalių susitarimu bendravimas su nepilnamečiu vaiku gali būti perkeliamas vėlesniam laikotarpiui.
1.10. Nukrypti nuo šioje sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama dukters ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, o taip pat abiejų tėvų susitarimu arba vaiko prašymu.“
2. 2020 m. sausio 21 d. atsakovės L. J. atstovė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-522-944/2017 pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nurodė, kad ieškovas M. J. nevykdo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, nebendrauja su nepilnamete dukra.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, nutarė išduoti atsakovei L. J. vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-522-944/2017. 2020 m. balandžio 7 d. išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo su nepilnamete dukra sutarties 1.4.1; 1.4.2; 1.4.3 ir 1.5.2 punktų (žr. nutarties 1 punktą).
4. 2020 m. balandžio 20 d. atsakovės L. J. atstovė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pilnos apimties bendravimo tvarkai, kadangi teismas vykdomąjį raštą išdavė tik daliai bendravimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi atsakovės L. J. prašymo dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku civilinėje byloje Nr. e2-522-944/2017 atmetė.
6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2017 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurią šalys pakeitė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir bendravimo tvarką. Teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir 2020 m. balandžio 7 d. išdavė vykdomąjį raštą.
7. Teismas nurodė, kad pagal teismo procesinį sprendimą išduodamas tik vienas vykdomasis raštas, kelių vykdomųjų raštų išdavimas galimas tik CPK 647 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, t. y. jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams, jeigu nuspręsta išieškoti solidariai. Šiuo atveju teismo nutartis dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku gali būti priverstinai vykdoma, tačiau atsakovei vykdomasis raštas, kiek tai susiję su jos interesais, yra išduotas, kitos nutarties dalys susijusios su ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu, todėl tik jis turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą, kaip išieškotojas, tuo tarpu skolininkė būtų nurodoma atsakovė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė L. J., atstovaujama advokatės Gintarės Girdzijauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės - atsakovei L. J. išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taigi, įstatymo galią turi visa sutartis, o ne jos dalis (tuo labiau teismo sprendimu patvirtinta sutartis). Teisės aktai nenustato, kad viena sutarties dalis turėtų aukštesnę galią už kitą ar tik dalis sutarties būtų priverstinai vykdoma, o kita - ne.
8.2. Teismui neišdavus pilnos apimties vykdomojo rašto šioje dalyje, yra pažeidžiamas teismo sprendimo privalomumo principas ir jis negali būti priverstinai vykdomas. Pirmosios instancijos teismas, neišduodamas atsakovei vykdomojo rašto dalyje dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, neužtikrino, kad šalių sudaryta taikos sutartis būtų vykdoma tinkamai bei šalių nustatytomis sąlygomis. O tokiu būdu yra pažeidžiami šalių nepilnametės dukros interesai, kadangi nėra galimybės užtikrinti tinkamą ieškovo bendravimą su dukra, kadangi ieškovui nesilaikant bendravimo grafiko, atsakovė netgi negali kreiptis į antstolius.
8.3. Šalys derybų ir abipusių nuolaidų būdu sudarė taikos sutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, todėl priimta nutartis privalo būti vykdoma sąžiningai bei ieškovas turi bendrauti su dukra tokia tvarka, kokia yra patvirtinta teismo. Ieškovas nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, todėl būtent dėl šios priežasties atsakovei yra išduotinas vykdomasis raštas, užtikrinant nutarties vykdymą (teismo nutartyje yra paskirtas matymasis ir paprastuoju laiku (kas antras savaitgalis ir ketvirtadieniai po kelias valandas).
8.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei vykdomasis raštas, kiek tai susiję su jos interesais, yra išduotas, kitos nutarties dalys susijusios su ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu, todėl tik jis turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą, kaip išieškotojas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 646 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja, jog jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.
8.5. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą pilnos apimties ieškovo bendravimo tvarkai su dukra, neužtikrino galimybės taikyti sankcijas ieškovui už teismo nutarties nevykdymą, tokiu būdu suabsoliutindamas ieškovo teisę, bet ne pareigą bendrauti su dukra nutartimi nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas M. J., atstovaujamas advokatės Agnės Golubevienės, prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį, priteisti iš atsakovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujus rašytinius įrodymus – darbo sutartį, įsakymą dėl komandiruotės ir telefono žinutes. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Ieškovas neturi galimybių vykdyti taikos sutarties pilna apimtimi dėl objektyvių priežasčių. Nuo 2018 m. birželio mėn. ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju užsienyje, todėl didžiąją laiko dalį gyvena ne Lietuvoje. Po to, kai buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, ieškovo gyvenimo sąlygos pasikeitė iš esmės. Nuo 2020 m. sausio 3 d. ieškovas įsidarbino naujoje darbovietėje UAB „duomenys neskelbtini“. Šioje darbovietėje ieškovas siunčiamas į komandiruotes Vokietijoje ne trumpesniam nei 8 savaičių laikotarpiui, po kurio į Lietuvą grįžta tik 3 savaitėms ir vėl važiuoja į užsienį. Esant įvestam karantinui šalyje, iš trijų savaičių laikotarpio, kuomet gyvena Lietuvoje, ieškovas 2 savaites privalo izoliuotis. Tiesioginiam bendravimui su vaiku ieškovas šiuo metu gali skirti tik 1 savaitę per 3 mėnesius.
9.2. Nuo 2018 m. birželio mėnesio šalys vykdė taikos sutartį kitomis sąlygomis, t. y. ieškovas grįžęs į Lietuvą didžiąją laiko dalį praleisdavo su dukra ir bendraudavo daugiau nei numatyta pagal grafiką, o tuo laikotarpiu, kai ieškovas gyvendavo užsienyje, jis su dukra bendraudavo nuotolinio ryšio priemonėmis. Nei dukra, nei atsakovė dėl tokio bendravimo neprieštaravo ir ieškovui pavyko palaikyti gerus santykius su dukra.
Šalies argumentai
9.3. 2019 m. spalio mėnesį atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo. Byla nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, civilinės bylos Nr. e2-139-848/2020. Tarp šalių prasidėjus teisminiam ginčui, atsakovė galimai į jį netiesiogiai įtraukė ir vaiką – nuo tada šalių dukra nebendrauja su tėvu. Atsakovui paskambinus dukrai, ji atsiliepia nenoriai, nurodo, jog kalbėti negali, nes yra pavargusi ir pokalbis užbaigiamas jo net nepradėjus. Faktą, jog dukra nenori bendrauti su tėvu, patvirtina pačios atsakovės 2019 m. spalio 29 d. siųsta telefono žinutė, kurioje ji nurodo, kad S retai matydama tėvą nenori su juo susitikti. Šalių dukrai yra tik 7 metai. Tokio amžiaus vaikai patys negeba formuoti nuomonės ir savarankiškai priimti sprendimų dėl bendravimo su tėvu. Ieškovo nuomone, reikalavimą dėl vykdomo rašto išdavimo atsakovė pareiškė ne norėdama realaus taikos sutarties vykdymo, o siekdama pakenkti ieškovui dėl šiuo metu konfliktiškų jų abiejų santykių vykstant kitam teisminiam ginčui.
9.4. Civilinėje byloje nekilo pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo ir skundžiama nutartimi pagrįstai atsakovės prašymas atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – darbo sutartį, įsakymą dėl komandiruotės ir telefono žinutes, kuriuos prašo prijungti prie bylos, taip pat 2020 m. birželio 9 d. apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė naujus įrodymus – direktoriaus įsakymus dėl komandiruočių, kuriuos taip pat prašo prijungti prie bylos.
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
14. Teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui, todėl juos atsisakoma priimti.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-522944/2017 pakeitė Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta M. J. bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka ir priteistas išlaikymas iš M. J. periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur ir šioje dalyje patvirtino ieškovo M. J. ir atsakovės L. J. 2017 m. sausio 4 d. sudarytą taikos sutartį (nutarties 1 punktas). Atsakovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi ieškovas nevykdo 2017 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dalyje dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra. 2020 m. balandžio 7 d. išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo su nepilnamete dukra dėl sutarties 1.4.1; 1.4.2; 1.4.3 ir 1.5.2 punktų nevykdymo (žr. nutarties 1 punktą). 2020 m. balandžio 20 d. atsakovės L. J. atstovė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pilnos apimties bendravimo tvarkai, kadangi teismas vykdomąjį raštą išdavė tik daliai bendravimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino, nurodęs, jog pagal esamą teisinį reglamentavimą gali būti išduotas tik vienas vykdomasis raštas.
16. Apeliantė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir prašymą išspręsti iš esmės - atsakovei L. J. išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, kadangi ieškovas nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, todėl būtent dėl šios priežasties atsakovei yra išduotinas vykdomasis raštas, užtikrinant nutarties vykdymą (teismo nutartyje yra paskirtas matymasis ir paprastuoju laiku (kas antras savaitgalis ir ketvirtadieniai po kelias valandas). Ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį, nurodo, kad 2017 m. sausio 9 d. teismo nutartimi patvirtintos šalių sutarties dalies dėl nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos negali vykdyti dėl objektyvių priežasčių, nes pasikeitė ieškovo gyvenimo sąlygos iš esmės, ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju.
17. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
18. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
19. Teismas, remdamasis nutarties 14–15 punktuose nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl šių normų taikymo, nurodo, kad ieškovas M. J. turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo dukra tam, kad būtų patenkintas dukros poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Todėl teismas laiko pagrįstais apeliantės argumentus, jog yra pažeidžiami šalių nepilnametės dukros interesai, kadangi nėra galimybės užtikrinti tinkamą ieškovo bendravimą su dukra.
20. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku civilinėje byloje Nr. e2-522-944/2017, todėl 2020 m. balandžio 28 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo sprendžia sprendimą priėmęs teismas (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad 2020 m. balandžio 7 d. byloje buvo išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo su nepilnamete dukra tik dėl sutarties 1.4.1; 1.4.2; 1.4.3 ir 1.5.2 punktų (žr. nutarties 1 punktą), todėl pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dėl kitų 2017 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtintų sutarties punktų, kuriuose nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamete (žr. nutarties 1 punktą).
21. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi ieškovas M. J., esant priežasčių, dėl kurių jis negali vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo kaip tėvo pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su dukra tvarką nei šiuo metu nustatyta, bet ne atsisakyti ją vykdyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Patenkinus atskirąjį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 181,50 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant atskirąjį skundą, atlyginimo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, remdamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 punktu, sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Priteisti atsakovei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct.) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.