- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-216-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03455-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Andrius Chudenkovas, Rolandas Tamašauskas
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2A-216-267/2013 Teisėja Aldona Monstavičienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03455-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija 14.; 18.; 121.21.
NUTARTIS
2013 m. balandžio 9 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės ir Vytauto Kursevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) mokyklai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2012-06-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos 2009-01-27 – 2010-09-15 laikotarpio darbo užmokesčio nepriemoką bei delspinigius. Nurodė, kad ieškovė 1977-08-26 buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) pareigose. Mokyklos direktorius 2009-01-27 įsakymu Nr. V-7/1.3/ nustatė ieškovei 34,60 val. pedagoginį darbo krūvį ir 26,53 darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientą. Vėlesniu 2009-09-29 įsakymu Nr. V-47 /1.3/ pagal patvirtiną 2009-2010 mokslo metų pedagogų ir kitų darbuotojų tarifikaciją buvo patvirtintas jos darbo krūvis 23,5 val., darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas – 18. Ieškovės darbo krūvis buvo sumažintas viena savaitine kontaktine pedagogine valanda, ji buvo įspėta, kad, nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, bus atleista iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Pareiškėja kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išsprendęs ginčą sprendime nurodė, kad keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima ir nustatė akivaizdų darbo įstatymų pažeidimą. Ieškovė manė, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu (nuo 2009-01-27 iki 2010-09-15) atsakovė jos darbo apmokėjimo sąlygas keitė nesant ieškovės raštiško sutikimo, jis buvo duotas tik 2010-03-10, kai ieškovė sutiko dirbti 2 kontaktinėmis valandomis mažesniu darbo krūviu.
Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė teismui prieštaravimus ir nurodė, kad ieškovės minimas įsakymas nėra nurodytas ieškovės darbo sutartyje kaip lokalinis aktas, kurio nuostatos yra darbo sutarties dalis. Įstatymas nenumato, kad pagal lokalinius teisės aktus nustatomos būtinosios darbo sutarties sąlygos arba jas keičiant būtina gauti darbuotojo sutikimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovei darbo užmokestis mokamas nuo atlikto darbo, tačiau ne mažesnis, nei nustatyta Švietimo ir mokslo ministro 2009-12-14 įsakymu Nr. ISAK-2711 Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo tvarkos apmokėjimo aprašo 23.2., 24., 27.3. punktuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė privalėjo laikytis Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktų dėl darbuotojų darbo apmokėjimo. Iš pateiktų bylai duomenų teismas padarė išvadą, kad ieškovei priskirtų mokinių skaičius mažėjo kaip ir kitiems mokytojams, todėl atsakovė privalėjo šį kiekvieniems mokslo metams nustatomą mokytojų savaitinio darbo valandų krūvį koreguoti, sumažindama pedagoginių valandų per savaitę skaičių. Teismas laikė, kad ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais sutiko dirbti toliau, o atsakovė neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovei kitą darbo vietą ar padidinti pedagoginio darbo valandų skaičių. Ieškovei kaip ir kitiems mokytojams nuo 2009-01-02 sumažintas krūvis, su šiuo įsakymu ieškovė susipažino. Teismas taip pat nurodė, kad esant individualiam darbo ginčui, ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė, šalių paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme
Ieškovė A. S. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012‑12-05 sprendimą panaikinti ir patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos ieškovės A. S. naudai visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantė nurodo, kad teismas, konstatavęs, jog šalys nebuvo sudariusios ir pasirašiusios dokumento, pavadinimu „darbo sutartis“, privalėjo nustatyti, kas šalių santykiuose yra laikytina susitarimu dėl darbo sąlygų, t. y. A. S. ir mokyklos darbo sutartimi. Mano, kad šalių susitarimas dėl DK 95 str. 1 d. numatytų būtinųjų sutarties sąlygų laikytinas įtvirtintu šalių pasirašytų mažiausiai dviejų dokumentų komplektu – ieškovės prašymu dėl priėmimo į konkrečią įstaigą konkrečiai darbo funkcijai vykdyti ir Šiaulių miesto Liaudies švietimo skyriaus 1977-08-26 įsakymu Nr. 20. Nurodo, kad šalių susitarimas, reglamentuojantis darbo apmokėjimą (34,60 val. pedagoginis darbo krūvis ir 26,53 darbo užmokesčio apskaičiavimo koeficientas), yra įtvirtintas atsakovės 2009-01-27 d. įsakyme Nr. V-7, kuris yra laikytinas sudėtine šalių sudarytos darbo sutarties (šiuo atveju, šalių susitarimą sudarančio dokumentų komplekto) dalimi.
2. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi teiginiu, jog ieškovei darbo krūvis ir atitinkamai darbo užmokestis nustatytini pagal taisyklę, nurodytą LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011, t. y. užtikrinant 18 pedagoginių valandų per savaitę normą, kadangi tarp šalių (A. S. ir mokyklos) tokio susitarimo nebuvo, o Švietimo ir mokslo ministro nurodytame teisės akte nurodomas 18 valandų krūvis tėra tik buhalterinės darbo užmokesčio apskaitos vienetinis dydis, kuris jokiu būdu nesiejamas su konkretaus pedagogo darbo krūviu, t. y. konkretaus pedagogo vadinamuoju etatu.
3. Taip pat nurodo, kad teismas, vadovaudamasis CPK 178 str., visiškai nepagrįstai nurodė, jog ieškovė turėjo pateikti įrodymus apie tai, koks buvo ieškovės darbo krūvis iki 2009-01-27, kadangi šalys būtent 2009-01-27 įsakymu ir ieškovės pritarimu jam susitarė dėl ieškovės darbo apmokėjimo sąlygų ateityje. Pažymi, kad ieškovės reikalavimai nėra susiję su laikotarpiu iki 2009-01-27.
4. Mano, kad tai, jog darbo santykio šalys buvo susitarusios būtent dėl aukščiau minėto darbo apmokėjimo, patvirtina ir Valstybinės darbo inspekcijos išvados (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2010-03-02 sprendimas Nr. (4)SD-4165 „Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos patikrinimo“), patvirtintos vėlesne LVAT nutartimi, suformavusia šioje byloje prejudicines nuostatas.
5. Teismas visiškai ignoravo tai, kad ieškovei, nepaisant jos suteikto sutikimo dirbti mažesniu (konkrečiu valandų skaičiumi) darbo krūviu, atsakovė ieškovės darbo krūvį bei atitinkamai darbo apmokėjimą sumažino žymiai didesne apimtimi.
6. Nurodo, kad LVAT sprendime konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki 2009-12-14 ieškovei priklausantis dirbti darbo krūvis, o tuo pačiu ir darbo užmokestis, buvo sumažinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas, ignoravęs prejudicines aplinkybes, nustatytas LVAT, diskreditavo teismo sprendimų privalomumo autoritetą, pažeidė LR teismų įstatymo, CPK nuostatas. Dėl teismo sprendime padarytų pažeidimų susiklostė situacija, kai prejudicinis aiškiai aukščiausios grandies teismo konstatuotas darbdavio padarytas darbuotojo teisių pažeidimas pakartotinai revizuojamas teisėtumo prasme, įpareigojant nuo pažeidimo nukentėjusią šalį de novo įrodinėti tas pačias teismo jau anksčiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, apie poreikį įrodinėti šias aplinkybes nė neužsimindamas bylos nagrinėjimo metu byloje, kurios kategorijoje teismas privalo būti aktyvus
7. Taip pat nurodo, kad dėl to, jog iki šios dienos nebuvo įvykdytas VDI nurodymas, kurio vykdymo privalomumas buvo konstatuotas LVAT sprendimu, teismo priimtas sprendimas, kuriuo de facto konstatuojama, kad nebeprivalo būti vykdomas VDI reikalavimas, laikytinas pirmosios instancijos teismo nusprendimu dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (šiuo atveju – VDI) materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) mokykla prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog 2009-01-27 įsakymas Nr. V-7 nėra nurodytas A. S. darbo sutartyje kaip lokalinis aktas, kurio nuostatos yra darbo sutarties dalis, atsakovė darbo užmokestį mokėjo nepažeisdama Švietimo ir mokslo ministro priimtų, pedagogų darbo apmokėjimą nustatančių, norminių teisės aktų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo darbo ginčo, netaikė darbo teisių gynimo būdų (DK 36 str. 2 d.) ir nenustatė su tuo susijusių prejudicinių faktų. Atsakovė taip pat mano, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas neturi jokių įgaliojimų veikti kaip galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantis teismas bei skelbti kitiems teismams privalomus teisinius išaiškinimus, todėl prašo dėl to kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė A. S. prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad nors sprendime nurodyta, jog atsakovė negalėjo nemažinti krūvio, tačiau mokykloje mokinių nesumažėjo, krūvis sumažintas dėl to, kad ieškovė atsisakė dalyvauti taupymo programoje. Ieškovė nurodė dirbusi toje pačioje mokykloje iki kol buvo atleista.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas Andrius Chudenkovas teismo posėdyje paaiškino, kad administracinio teismo sprendimas įsiteisėjęs ir galiojantis, ieškovė savo teisių neteisėtumą pagrindė pasinaudodama darbo įstatymo kontrole, darbdavys nepašalino pažeidimų, kuriuos nurodė darbo inspekcija. Kai buvo pareikštas ieškinys, ieškovė jau buvo atleista iš darbo. Pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją nepagrįsta, nes DK nurodyta, kada darbuotojas neprivalo kreiptis į komisiją, o privalo kreiptis į teismą. Po kurio laiko buvo priimtas sprendimas ir ieškovė grąžinta į darbą. Nurodė, kad ieškovei buvo siūloma mažinti darbo krūvį, mažinant darbo užmokestį, todėl prašė atkurti padėtį iki teisių pažeidimo ir priteisti 16340,97 litų darbo užmokesčio nepriemoką bei delspinigius.
Atsiliepimas
Atsakovės direktorius V. A. teismo posėdyje nurodė, kad sumažinus mokyklai finansavimą, darbuotojai pradėjo taupyti, vienintelė ieškovė nedalyvavo taupymo procese. Prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsakovės atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją, tačiau to nepadarė. Paaiškino, kad darbo inspekcijos nurodymas šio ginčo neišsprendžia, ieškovei nebuvo sumažintas darbo užmokestis, o sumažintas darbo krūvis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl darbdavio, (duomenys neskelbtini) mokyklos, prievolės sumokėti darbuotojai, ieškovei A. S., 16340,97 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2010-09-15, 10677,88 Lt delspinigius ir 0,07 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2012-10-23 ir baigiant skaičiuoti ieškovės naudai priteistos darbo užmokesčio nepriemokos galutinę išmokėjimo dieną.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nesilaikydama privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos (DK 289 str.).
A. S. pareiškė ieškinio reikalavimus, kuriuos kildina iš netinkamo darbo sutarties sąlygų vykdymo, nurodo, kad darbdavys nesilaikė įstatymu reglamentuotos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, be darbuotojos A. S. sutikimo sumažino jos darbo krūvį ir darbo apmokėjimą. Šio ginčo pobūdis atitinka individualaus darbo ginčo sampratą, nustatytą DK 285 straipsnyje.
DK 289 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitos ginčo sprendimo tvarkos. DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokie ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme (ginčai susiję su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo). Šioje normoje nenustatyta, kad ginčas dėl darbo užmokesčio nepriemokos nagrinėjamas tiesiogiai teisme.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.).
Tai reiškia, kad šiuo atveju darbo ginčo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai, darbuotojas dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į ją (DK 289 straipsnis) ir tik esant DK 293 straipsnyje nustatytoms sąlygoms – per vieną mėnesį gali kreiptis su ieškiniu į teismą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad individualūs darbo ginčai priskirtini nagrinėti darbo ginčų komisijai, kuri yra būtinas kiekvieno darbo ginčo etapas, o šios tvarkos nesilaikymas sukelia teisinių padarinių. Tokį minėtų DK normų aiškinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2010 m. vasario 23 d. civilinėje byloje K. G. v. Šilutės pirmoji gimnazija, bylos Nr. 3K-3-96-2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2012 m. vasario 28 d. civilinėje byloje A.M. v. „Emira“, bylos Nr. 3K-3-62-2013).
Ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės, t. y. atsisakymas priimti ieškinį arba jo palikimas nenagrinėtu, numatytos CPK 412 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šia teisės norma, galimai suklaidintas ieškovės paaiškinimų dėl nutrūkusių darbo santykių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, reglamentuojanti darbo ginčo nagrinėjimą tiesiogiai teisme, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jau bylos iškėlimo stadijoje 2012-06-11 (teisėjos rezoliucija byla iškelta 2012-06-11) buvo paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2012 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Šia nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai buvo pakeisti grąžinant A. S. į pirmesnį darbą (duomenys neskelbtini) mokykloje, o teisminio proceso nagrinėjamoje byloje eigoje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai.
Dėl nurodytų aplinkybių Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimas naikintinas, o A. S. ieškinys paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant ieškovei teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipiasi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos (CPK 326 str. 1 d. 5 p., 296 str. 1 d., 1 p., 412 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 412 straipsnio 1 dalimi,
n utaria:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą, o ieškovės A. S. pareiškimą palikti nenagrinėtą.
Išaiškinti ieškovei A. S., kad ji turi teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipiasi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos.