Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-01-03 · Byla Nr. N1-99-564/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2012-01-03Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Data
2012-01-03
Bylos Nr.
N1-99-564/2012
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01466-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. N1-611-416/2011
Proceso Nr.1-64-1-01466-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1; 2.1.6.2.4.
NUSIŠALINIMĄ TVIRTINUMarijampolės rajono apylinkės teismoPirmininko pavaduotojasN.Brinevičius______________2011m. gruodžio mėn.____d.NutartiS2011-12-27Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L. N., susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. G. ir L. R. kaltinami pagal BK 149 str.3d., NUSTATĖ:

Aprašomoji dalis

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjas nustatė, kad vieno iš teisiamųjų – L. R. – tėvas ir proceso dalyvis yra advokato padėjėjas L. R.. Bylą nagrinėsiantis teisėjas su juo yra pažįstamas kaip su nuolatiniu proceso dalyviu kitose bylose. Be to, tiek teisėjas, tiek ir minėtas L. R. yra kartu dirbę Marijampolės PK statutiniais pareigūnais ir buvę tarpusavio pavaldumo santykiuose.

Be to, dėl minėtos bylos ikiteisminio tyrimo, kadangi kaltinamojo tėvas L. R. yra Marijampolėje praktikuojantis advokato padėjėjas, žiniasklaidoje jau yra kilęs rezonansas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1d. įtvirtina žmogaus teisę į pagal įstatymą sudarytą nepriklausomą ir nešališką teismą. Minėtų nuostatų užtikrinimas detalizuotas BPK ketvirtame skirsnyje.

E. Ž. Teisių Teismas, aiškindamas 6 str. 1d. numatytą bešališko teismo nuostatą, pažymėjęs, kad bešališkumo reikalavimas turi du aspektus – teismas turi būti subjektyviai bešališkas, tai yra teisėjas neturi turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Be to, teismas turi būti bešališkas objektyviąja prasme, turi pateikti garantijas pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant šį kriterijų svarbus proceso dalyvių pasitikėjimas teismu. Teisėjas kuriam paskirta nagrinėti bylą sprendžia, kad esant objektyviai egzistuojančiam faktui dėl pažinties ir bendro darbo statutinio pavaldumo santykiuose su vieno iš kaltinamųjų tėvu, nukentėjusiam(arba kaltinamajam) gali kilti nepasitikėjimas teismo sudėtimi bei abejonės dėl šališkumo. Teisėjas, kuriam paskirta byla, neturi išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, tačiau, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nors ir nėra besąlygiškų teisėjo nusišalinimo pagrindų, siekiant išvengti bet kokių abejonių teismo bešališkumu ir objektyvumu, teisėjas priima nutartį nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi LR BPK 58 str. 1d. 4p., 253 str. 59 str.,

NUTARĖ:

Nusišalinti nuo baudžiamosios bylos, kurioje J. G. ir L. R. kaltinami pagal BK 149 str.3d., nagrinėjimo.

Teisėjas L. N.