Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo gyvenamojo namo statybos bendrija „Sakalas“, dėl 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 16S-231-(14.16.3.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 16S-231-(14.16.3.), kuriuo atkurtos pareiškėjo motinai S. A. (mirusi) nuosavybės teisės į likusią nekilnojamojo turto dalį atlyginant už ją pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, kaip S. A. turto paveldėtojas, siekia, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į buvusio savininko K. V. žemę Palangoje, todėl prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo prašymą atkurti S. A. vardu nuosavybės teises į likusią 0,5259 ha nacionalizuotą savininko K. V. turėtą žemę (0,8013 ha), grąžinant ją natūra.

Nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų”, patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką.

Tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, kaip S. A. turto paveldėtojas, siekė atkurti nuosavybės teises į žemę natūra.

Atsakovės teigimu, pareiškėjas, nesant laisvos žemės, nepasinaudojo teise pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, todėl atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo už likusią negrąžintą žemės dalį atlygintina pinigais.

Bylos duomenimis buvęs savininkas K. V. iki žemės nacionalizacijos Palangos mieste turėjo 3,2050 ha žemės: 1,62 ha žemės sklypą Nr. 161 (duomenys neskelbtini), 1,00 ha žemės sklypą Nr. 43 (duomenys neskelbtini) bei 0,5850 ha žemės dalį (iš bendro sklypo ploto 152.99 ha) buvusiose Palangos miesto bendrose ganyklose.

Pagal giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus S. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8013 ha K. V. valdytos žemės dalį.

Palangos miesto valdybos 1994-12-22 potvarkiu Nr. 210 „Dėl žemės sklypų“ S. A. perduotas nuosavybėn neatlygintinai naujas 0,1995 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-06-13 sprendimu Nr. 75 suderintą informaciją apie laisvą (neužstatyta) žemę, K. V. buvusiame (duomenys neskelbtini) turėto žemės sklypo ribose (posesijoje Nr. 161) laisvos neužstatytos žemės nėra. K. V. buvusiame (duomenys neskelbtini) valdyto žemės sklypo Nr. 43 ribose Palangos miesto savivaldybės administracija suformavo 0,4045 ha laisvą (neužstatytą) žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pretendentų atkurti nuosavybės teises (jų turto paveldėtojų) tarpusavio 2004-09-14 susitarimu, Klaipėdos apskrities viršininko 2004-10-19 sprendimu Nr. 823 S. A. šiame žemės sklype grąžinta nuosavybėn natūra 0,0809 ha žemės dalis. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimu Nr. 176 suderintoje informacijoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, K. V. buvusiame (duomenys neskelbtini) valdytame žemės sklype daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, į K. V. turėto žemės sklypo Nr. 43 ribas patenka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis (apie 0,11 ha). NŽT Palangos skyriaus specialistai 2010-09-24 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 1, jog 0,7818 ha ploto valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) naudojamas ne pagal nuomos sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jame nėra pastatytas gyvenamasis namas ir nevyksta jokie statybos darbai. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2010-12-01 įsakymu Nr. Ž16-127 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties N25/99-189 nutraukimo ir sklypo išregistravimo“ su GNSB „Sakalas“ sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis N25/99- 189 nutraukta. Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-180-460/2013 Palangos žemėtvarkos skyriaus vienašalis žemės nuomos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimu Nr. 176 suderintoje informacijoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, dalis buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų pažymėta kaip laisva (neužstatyta), t. y. galima grąžinti natūra, žemė. S. A. turto paveldėtojo (pareiškėjo) 2013-04-08 ir 2013-05-15 susitarimais, S. A. tenkančios dalys buvusių bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose žemės sklypuose pareiškėjui, kaip pretendentui į buvusio savininko A. A. valdytą žemę, nuosavybėn grąžintos natūra. Atsakovės teigimu, pareiškėjas atsisakė atkurti nuosavybės teises į Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje papildomai suformuotus 4 žemės sklypus.

Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2018-01-15 raštu Nr. 16SD-117-(14.16.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos miesto bendrosiose ganyklose“ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas dar kartą išsamiai išnagrinėti buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritoriją ir, esant galimybei, suformuoti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018-02-19 raštu Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad nėra. Daugiau buvusių bendrų ganyklų teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra.

Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 2 dalimi, 2020 m. rugpjūčio mėn. parengė pranešimą Nr. 16SD-1541-(14.16.136 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini)“. 2020 m. rugpjūčio 12 d. pranešimas įteiktas elektroniniu paštu GNSB „Sakalas“. Pranešime nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsižvelgiant į atlikto patikrinimo rezultatus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, pasibaigus dviejų mėnesių terminui nuo šio rašto įteikimo dienos, įgis teisę nutraukti prieš terminą 1999 m. liepos 1 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį N25/99-189 su GNSB „Sakalas“. Šio pranešimo turinį sudaro patikrinimo metu atsakovės nustatytos aplinkybės, įformintos 2019 m. gruodžio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkė GNSB „Sakalas“ žemės sklype nevykdo jokių statybos darbų, sklype nėra statinių. Nėra duomenų apie numatomą vystyti veiklą. Pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją GNSB „Sakalas“ nemoka žemės nuomos mokesčio ir ši skola yra 8 474,92 Eur. Taip pat pateikta informacija, kad už sklypo nepriežiūrą GNSB „Sakalas“ nubausta administracine tvarka ir žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal padidintą tarifą.

Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-3457-588/2020 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00543-2020-2), kurioje priimtas ieškovės GNSB „Sakalas“ ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo. Teismo vertinimu, minėtos bylos išsprendimas turės tiesioginės įtakos nagrinėjant šią administracinę bylą, nes priklausomai nuo to, ar bus nutraukta žemės nuomos sutartis, galimai atsiras laisva žemė, adresu (duomenys neskelbtini) mieste ir atsiras galimybė S. A. nuosavybės teises atkurti natūra, grąžinant dalį šiuo metu išnuomoto žemės sklypo.

Teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi atnaujino šios administracinės bylos nagrinėjimą.

Liteko – Lietuvos teismų informacinės sistemos – duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu GNSB „Sakalas“ ieškinys atmestas. Teismas nurodė, jog iš 1999 m. liepos 1 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties N25/99-189 nustatyta, kad ginčo žemės sklypas GNSB „Sakalas“ išnuomotas iki 2098 m. birželio 30 d. gyvenamiesiems namams statyti. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu pripažintas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vienašalis valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties N25/99-189 nutraukimas neteisėtu ir negaliojančiu. GNSB „Sakalas“ nuo 2013 m. nesiėmė aktyvių veiksmų žemės nuomos sutarties paskirčiai įgyvendinti, nemokėjo žemės nuomos mokesčio, susidarė įsiskolinimas, kurį GNSB „Sakalas“ ginčijo, tačiau 2020 m. rugpjūčio 14 d. visą įsiskolinimą sumokėjo. Ginčo žemės sklypas buvo neprižiūrimas, už sklypo nepriežiūrą ieškovei paskirta administracinė nuobauda. Pagal viešojo registro duomenis, ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovė GNSB „Sakalas“ nuo 2013 m. nesiėmė aktyvių veiksmų žemės nuomos sutarties paskirčiai įgyvendinti, o ieškovės po įspėjimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atlikti formalūs veiksmai (2020 m. spalio 14 d. sudaryti priešprojektiniai pasiūlymai, 2021 m. gegužės 12 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis) – nepakankami patvirtinti ir įrodyti realius ieškovės ketinimus dėl ginčo žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį ir statybos projekto jame įgyvendinimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-914-796/2021 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės GNSB „Sakalas“ atliktus veiksmus, pripažino, jog ieškovė nenaudoja išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal sutartį ir žemės sklypo paskirtį be jokių objektyvių priežasčių, jos atlikti veiksmai nėra pakankami patvirtinti ir įrodyti realius ieškovės ketinimus dėl ginčo žemės sklypo naudojimo pagal sutartį, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir kad ieškovė realiai siekia įgyvendinti savo, kaip statytojos, teises. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai – 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 16SD-1541-(14.16.136 E.) dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini), pateikimas ieškovei ir informavimas dėl 1999 m. liepos 1 d. ne žemės ūkio veiklai sutarties N25/99-189 nutraukimo prieš terminą – iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo skundžiamą raštą pripažinti negaliojančiu nėra. Pažymėta ir tai, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 16SD-1541-(14.16.136 E.) rengimo metu žemės nuomos mokestis už 2019 m. realiai nebuvo sumokėtas, ieškovė pripažino, kad tai buvo padaryta tik po įspėjimo gavimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 14 d., todėl vertinti, kad įspėjimo metu neegzistavo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi ir šiuo sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindu, nėra teisinio pagrindo. Šalims pripažįstant, kad žemės nuomos mokestis yra sumokėtas, turėtų būti vertinama, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama ir šalių teisės bei pareigos pasibaigia CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Kaip jau minėta, į K. V. turėto žemės sklypo Nr. 43 ribas patenka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalis (apie 0,11 ha). Atsižvelgiant į tai, kad yra žemės nuomos sutartis, sudaryta su GNSB „Sakalas“ dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), į kurio ribas patenka dalis į K. V. turėto žemės sklypo nutraukiama ir dėl to atsiranda laisvos žemės, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba privalo iš naujo vertinti faktines aplinkybes dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Laisvos žemės atsiradimas buvusio savininko K. V. turėto žemės sklypo ribose yra svarbus pagrindas, dėl kurio naikintinas skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 16S-231-(14.16.3.) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalis). Tenkinus šį pareiškėjo skundo reikalavimą, tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas - atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atkurti S. A. vardu nuosavybės teises į likusią nacionalizuotą savininko K. V. turėtą žemę, grąžinant ją natūra. Taigi, pareiškėjo skundas tenkinamas pilnai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Sakalas“ pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas 1925,72 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundas tenkinamas pilnai. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas trečiojo suinteresuoto asmens GNSB „Sakalas“ naudai, todėl jam nepriteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo K. A. skundą tenkinti pilnai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 16S-231-(14.16.3.) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. A. prašymą atkurti S. A. vardu nuosavybės teises į likusią nacionalizuotą savininko K. V. turėtą žemę, grąžinant ją natūra.

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens GNSB „Sakalas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.