Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varedas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varedas“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medvedis“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Medvedis“ bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė nesilaikė privalomos įstatymo nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl atsisakė priimti pareiškimą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad tinkamai įvykdė pareigą informuoti atsakovę apie ketinimą inicijuoti atsakovei bankroto bylą.

10. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi laikytis įstatyme nustatytų šio proceso inicijavimo sąlygų. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius.

11. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis).

12. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 3 dalį prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Tinkamai pasinaudojus šia išankstine stadija, t. y. nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad apeliantė 2021 m. vasario 11 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl 6 746,30 Eur skolos sumokėjimo atsakovės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pretenzija atsakovei nebuvo įteikta. Pretenzijoje atsakovė nurodė, kad prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas 15 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos, t. y. iki 2021 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra aišku nuo kada pareiškėjas skaičiavo pretenzijos įteikimo datą, todėl konstatavo, kad teismui nepateikti įrodymai, jog yra įvykdyti JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nustatyti reikalavimai, tai yra pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

14. Kaip minėta, apeliantė atsakovei pretenziją išsiuntė jos registruotos buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Taigi, aplinkybė, kad atsakovei faktiškai pretenzija nebuvo įteikta, šiuo atveju nėra reikšminga, nes įstatymas nustato pasekmes, kurios atsiranda išsiuntus pranešimą registruotu buveinės adresu – pranešimas pagal įstatymą laikomas įteiktu praėjus septynioms dienoms nuo jo išsiuntimo.

15. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.49 straipsnio 3 dalį, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Pareiga pranešti apie juridinio asmens buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent juridiniam asmeniui (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62 straipsnis, 2.66 straipsnis, CPK 121 straipsnis, 122 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą ir nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nebuvo pažeista ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka – apeliantė apie savo ketinimą inicijuoti atsakovės bankroto bylą pranešė registruotu laišku atsakovės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), kuris laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo, t. y. 2021 m. vasario 19 d. Šis atsakovės adresas yra nurodytas Juridinių asmenų registre, todėl apeliantės pranešimo apie bankroto bylos inicijavimą siuntimas šiuo adresu buvo tinkamas. Pranešime apeliantė atsakovei nustatė 15 dienų terminą reikalavimams įvykdyti, kuris pasibaigė 2021 m. kovo 6 d. Apeliantė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė 2021 m. kovo 15 d. Be to, apeliantė pateikė įrodymus, kad pretenziją taip pat išsiuntė atsakovės vadovui el. paštu. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie apeliantės ketinimą iškelti bankroto bylą, o pranešimo neatsiėmimo registruotos buveinės adresu neigiamos pasekmės tenka atsakovei.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias JANĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą išsprendė netinkamai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 5 dalimi, apeliantei grąžinamas 38 Eur už paduotą atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remiantis šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varedas“ pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medvedis“ iškėlimo priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Varedas“ 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu.