- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- 1-79-829/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- S. P.
- Kategorijos
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei D. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis S. P. davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, t. y. (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam paskambino S. V., kurį, jo prašymu, pusės valandos laikotarpyje, parvežė iš (duomenys neskelbtini)., prie S. V. automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas kaip liudytojas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), išaiškinus pilietinę priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visą, kas jam žinoma byloje, ir pasirašytinai įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini)jam paskambinęs S. V. prašė jį pavežti, ir kurio prašymu nuvykęs į G., paėmęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ S. V., parvežė jį į (duomenys neskelbtini)., prie S. V. automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – nes 2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pripažinus S. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), nustatyta, kad liudytojo S. P. parodymai prieštarauja nusprendžiu nustatytoms aplinkybėms, ką patvirtina ir 2020 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismo priimtas nuosprendis, įsiteisėjęs nuo jo paskelbimo dienos, kuriame sutinkama su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo S. V. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytą nusikaltimą, bei kuriame sutinkama su pirmos instancijos teismo nuosprendyje atliktu nuteistojo S. V. ir liudytojo S. P. parodymų vertinimu, kad, atsižvelgiant į tuo metu buvusias oro bei kelio sąlygas bei įvertinus atstumą, kurį turėjo nuvažiuoti S. P., tokio atstumo per nustatytą laiką objektyviai įveikti nebuvo galimybės.
Kaltinamasis S. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 48, 57).
Kaltinamasis S. P. 2020 m. spalio 15 d. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir davė paaiškinimus, jog įvykio dieną buvo įvažiavęs į namų kiemą ir ruošėsi lipti iš automobilio, kai jam paskambino S. V., kuris paprašė padėti, nes nuvažiavo nuo kelio. Pasakė, kad yra netoli ir nutarė nuvažiuoti padėti. Iškart išvažiavo iš kiemo ir nuvažiavo link jo. Kai kalbėjo telefonu, S. V. sakė, kad stabdė pravažiuojančius automobilius, kad jam padėtų, bet jo neištraukė ar negali, ir pasakė, kad jis jau sėda į automobilį ir važiuoja link G. ieškoti pagalbos. Negalintis pasakyti, ar S. V. įsėdęs su juo susisiekė, ar dar stovėdamas įvykio vietoje jam paskambino. Suprato, kad jis judėjo link G., nes buvo šnypštimas, ūžimas, pasakė, kad jau važiuoja link G. S. V. pasakė, kad išlips G.pagrindinėje gatvėje. Važiavo 60-70-80 km/val. greičiu. Kelias buvo sunkios būklės, bet nebuvo taip, kaip teigė liudytojai, t. y. kad sniegas iki kelių. Toje vietoje, kur buvo įvykis, buvo papustyta, bet buvo ruožų, kurie buvo pliki. Pats esantis kelininkas, dirbo (duomenys neskelbtini)ir prižiūrėdavo viso rajono kelius. Tikrai kelias nebūna ištisai užpustytas. Yra vėjas, yra posūkiai, būna ruožai visai pliki, būna užpustyti labai. Nesutinka, kad visas kelias buvo nepravažiuojamas. Parvežė S. V. į įvykio vietą iš G. kaimo. Po 1-2 min. bestovint pamatė, kad artėja nuo J. pusės policijos švyturėliai (1 t., 120-123 b. l.)
Kaltinamasis S. P. 2021 m. vasario 3 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vakare apie 23 val. važiavo iki uošvio. Pokalbis dėl eismo įvykio su S. V. įvyko apie 00.20 val. S. V. jam paskambino, kai buvo įsukęs į kiemą. Tuo metu sulaukė skambučio, kad jam reikia pagalbos – tą mašiną ištraukti iš griovio. Iki to laiko apie mašiną kalbos nebuvo. Iki tol suprato, kad S. V. kažkur geria, gastroliuoja. S. V. sakė, kad jis yra važiuojant link G., už kolonėlės. Kadangi šalia gyventa, tai apsisuko ir važiavo pažiūrėti. Važiuojant link jo buvo skambutis, ir S. V. pasakė, kad susistabdė automobilį ir važiuoja link G. ieškoti pagalbos. Suprato, kad tuo metu jis buvo automobilyje. Jis pasakė, kad bus G. ir prašė iš ten jį paimti. Neatsimena kur buvo, kai jam S. V. paskambino antrą kartą. Teigia, kad antro skambučio metu automobilį jau buvo pravažiavęs. Jeigu S. V. būtų buvęs prie mašinos, tai jam nebūtų reikėję važiuoti į G.. Kai privažiavo, S. V. prie mašinos nebuvo, todėl važiavo toliau į G. Pirmu skambučiu S. V. prašė pagalbos. Po antro skambučio sužinojo, kad jis važiuoja link G, todėl važiavo ten (2 t., 19-21 b. l.).
Liudytojas S. V. 2020 m. lapkričio 18 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną važinėjo J. mieste su draugais. Buvo išgėręs. Apie 23.30 val. atsibudo vienas automobilio gale, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio. Skambino pažįstamiems, kad pagelbėtų. Paskui atvažiavo liudininkė M. J.-J.. Kai ji nuvažiavo, toliau ieškojo pagalbos ir skambinėjo kitiems, tarp jų S. P., tačiau jis neatsiliepė. Po kokių 5-10 min sustojo pakeleivinga mašina ir kadangi nieko nepavyko pasiekti skambučiais, paprašė, kad jį pavežtų iki G., kur jis gyvena. Važiuodamas toliau ieškojo pagalbos ir būnant netoli G. jam paskambino S. P.. Kai jis išlipo G. iš pakeleivingo automobilio, po 2-4 min. atvažiavo S. P., paėmė jį iš G. ir atvežė prie įvykio vietos. Važiuojant kelias buvo normalus. Buvo pasnigę, bet kelias buvo pravažiuojamas. Nežiūrėjo į spidometrą kokiu greičiu važiavo, bet parvažiavo greitai (1 t., 147-149 b. l.).
K. S. P. , 2019 m. kovo 28 d. apklausto liudytoju ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas S. P., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, parodė, kad 2019 m. sausio 29 d. apie 00.20 val. jam paskambino S. V., kuris paprašė padėti ištraukti iš griovio jo automobilį ir pasakė, kad yra G.. Mano, kad per kokį pusvalandį nuvažiavo į G.. Važiuodamas matė netoli kolonėlės, esančios K. kaime, nuo kelio į griovį nuvažiavusį S. V. automobilį. S. V. pamatė G. stovintį prie gatvės, jį paėmė ir važiavo prie tos vietos, kur buvo griovyje nuvažiavęs jo automobilis. S. V. sakė, kad stabdė pakeleivingas transporto priemones ir kažkas jį parvežė į G. Matėsi, kad jis yra neblaivus, sakė, kad savo automobilio nevairavo. Jiems atvykus į vietą, tuoj pat atvažiavo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 8–9).
2019 m. rugsėjo 12 d., Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose vykusio teisiamojo posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad S. P., apklausiamas kaip liudytojas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išaiškinus pilietinę priedermę ir pareigą teisingai papasakoti visą, kas jam žinoma byloje, ir pasirašytinai įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad vieną vakarą, būnant namuose, po 00.00 val. paskambinęs S. V. prašė pagalbos, ištraukti mašiną iš griovio, atvažiuoti paimti jį iš G.. Sėdo į mašiną ir nuvyko, užtruko 10-15 minučių. Nuvykęs į G. k., paėmęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ S. V., parvežė jį į (duomenys neskelbtini) prie griovyje buvusio S. V. automobilio. Per 16 minučių nuvyko. Buvo žiema, snigo. Be to, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojos M. J.-J. parodymai, kuriuose teigiama, kad ji skambino į policiją, kai pajudėjo iš eismo įvykio vietos. Tada buvo daug prisnigę, maždaug iki kelių. Kelias buvo slidus, nenuvalytas, nebuvo ant jo provėžų, matė vien S. V. mašinos provėžas. Jokių kitų mašinų nesimatė. Protokole užfiksuoti liudytojo R. R. parodymai, kad tada pustė, kelias buvo užpustytas, nenuvalytas. Važiuoti buvo galima 60 km/val. greičiu (1 t., b. l. 11–17).
2019 m. gruodžio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad S. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), t. y., kad 2019 m. sausio 29 d. apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d. 00.24 val. privatus asmuo (liudytoja M. J.-J.) Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad važiuojant nuo J. miesto link G. kaimo nuo kelio nuvažiavęs „BMW“ markės automobilis, pranešėja buvo sustojusi prie vairuotojo, šis kalbėjo nerišliai ir galimai buvo neblaivus. Pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2019 m. sausio 29 d. 00.41 val. Taigi, nuo pranešimo apie įvykį iki pareigūnų atvykimo į įvykio vietą buvo praėjusios 17 min. Nuosprendyje konstatuojama, kad tiek S. V., tiek S. P. parodymai prieštarauja objektyvioms byloje nustatytoms aplinkybėms. Nuosprendyje nurodyta, kad S. P. parodė, kad S. V. paėmė nuo parduotuvės G., nuo jų pokalbio iki grįžimo iš G. į įvykio vietą praėjo tik 17 min. Per tokį trumpą laiką esant prastoms eismo sąlygoms, kai buvo sniego ir snigo, ir maksimalus vairavimo greitis galėjo būti iki 70 km/h, nuvažiuoti 18 km ir vėl grįžti atgal objektyviai neįmanoma. Taip pat pagal kaltinamojo telefono jungimosi prie bokštų duomenis nustatyta, kad buvo jungiamasi prie bokšto, esančio J., V. K. g., tačiau nebuvo jungimosi į G. k. pusę. Dėl šių priežasčių teismas S. V. ir S. P. parodymus vertina kaip kaltinamojo gynybinę versiją, neatitinkančią realių faktų bei siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 18–21).
2020 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad jame sutinkama su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo S. V. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytą nusikaltimą bei su nuosprendyje atliktu nuteistojo S. V. ir liudytojo S. P. parodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra abejonių, kad S. P. po S. V. skambučio dėl pagalbos ištraukiant automobilį iš griovio, nuvyko į įvykio vietą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas tiek nuteistojo S. V., tiek ir liudytojo S. P. parodymus, pagrįstai atsižvelgė į įvykio metu buvusias oro sąlygas bei atstumą, kurį turėjo nuvažiuoti S. P., bei pagrįstai sprendė, jog tokio atstumo per 17 minučių objektyviai įveikti nebuvo galimybės. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad liudytojų M. J.-J., J. B., R. R. parodymai patvirtina, kad įvykio metu ant kelio buvo daug sniego, kelias buvo užpustytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į buvusias oro ir kelio sąlygas bei įvertinus reikiamą nuvažiuoti atstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog objektyviai S. V. ir S. P. nurodyto atstumo per nustatytą laiką įveikti nebuvo galimybės. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarti S. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad jis 2019 m. vasario 5 d. vykusios apklausos metu neigė vairavęs automobilį, tačiau aplinkybių dėl vykimo į G. nenurodė (1 t., b. l. 22–30).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 6 d. raštu pateiktuose parodymuose kaltinamasis S. P. parodė, kad melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo byloje policijos komisariate bei teisme nedavė. 2019 m. sausio 29 d., po 24 val., į jam skambinusio bendradarbio S. V. skambutį neatsiliepė, nes vairavo. Įvažiavęs į namo kiemą, 00.22 val. S. V. perskambino ir jo prašymu iš karto važiavo į G. jo paimti. Važiuojant į G. matė S. V. automobilį griovyje. Važiavo apie 70-80 km/val. greičiu. G. S. V. laukė prie pagrindinio kelio esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jie grįžo prie S. V. automobilio, nes S. V. prašė jį ištraukti. Nuo jo namų iki tos vietos, kur buvo S. V. automobilis griovyje, buvo 1 km, o nuo tos vietos iki S. V. paėmimo vietos G. - apie 7,7 km. Nuvažiuoti ir atvežti S. V. užtruko apie 14-15 min. Tuo metu, kai sustojo prie griovyje esančio automobilio, atvyko ir policijos pareigūnai. Suprato, kad S. V. yra neblaivus, jis sakė, kad savo automobilio nevairavo. Kaip S. V. atsidūrė prie G. parduotuvės, nežino. Kaip jo automobilis atsirado griovyje, nesidomėjo (1 t., b. l. 51–53).
Kaltinamasis S. P. 2021 m. vasario 3 d. pateikė raštu parodymus dėl prokurorės į bylą pateiktos medžiagos, t. y. S. V. telefono skambučių išklotinės, ir parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2019 m. sausio 29 d. 00.22 val. 41 sek. ir 00.22 val. 53 sek. S. V. jam skambino, tačiau jis vairavo, todėl neatsiliepė. 00.26 val. 29 sek. jis atsiliepė ir S. V. paprašė, kad atvažiuotų ir padėtų ištraukti jo automobilį nuvažiavusį nuo kelio ir paaiškino, kur turintis atvažiuoti. 00.33 val. 40 sek. S. V. jam vėl paskambino ir paprašė, kad atvažiuotų jį paimti iš G. k., nes jis jau su pakeleivingu automobiliu važiuoja ten ir išlips prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 12–13).
Iš 2020 m. lapkričio 16 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, pradėto 11.00 val., baigto – 11.40 val., matyti, kad nuo S. P. namų iki eismo įvykio vietos, t. y. vietos, kurioje S. V. „(duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, yra 1,2 km atstumas, kurį nuvažiuoti, neviršijant 50 km/val. greičio užtruko 1 min. 37 sek. Toliau važiuojant nuo eismo įvykio vietos iki G. kaime esančios parduotuvės užtruko 6 min. 40 sek. (atstumas 7,5 km, greitis – 70–80 km/val.). Nuo G kaime esančios parduotuvės iki eismo įvykio vietos atstumas yra 7,5 km, kurį įveikti važiuojant 70–80 km/val. greičiu užtruko 6 min. 33 sek. Viso: atstumas 16,2 km, trukmė – 14 min. 50 sek.(1 t., b. l. 134–135).
Prokurorė D. V. 2020 m. lapkričio 18 d. teisiamojo posėdžio metu pateikė į bylą S. V. telefono skambučių išklotines ir jų apžiūros protokolą. Iš šių duomenų matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo S. V. automobilio nuvažiavimo į griovį iki tariamo grįžimo iš G., S. V. skambino S. P. 2019 m. sausio 29 d. 00.22 val. 41 sek., telefonui jungiantis prie bokšto, kurio celė 3467, esančio E. k. (duomenys neskelbtini) ir 0.22 val. 53 sek., telefonui jungiantis prie bokšto, kurio celė 9416, esančio (duomenys neskelbtini)tačiau S. P. neatsiliepė. S. V. pavyko susisiekti su kaltinamuoju S. P. 00.26 val. 29 sek., telefonui jungiantis prie bokšto, kurio celė 3467, esančio (duomenys neskelbtini). ir 00.33 val. 40 sek., telefonui jungiantis prie bokšto, kurio celė 3424, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 140–144).
Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tele2“ rašto matyti, kad 2020 m. lapkričio 16 d. S. P. telefono numeris buvo prisijungęs prie J. mieste esančių bazinių stočių (celių). Taip pat pažymėta, kad mobilaus ryšio telefonas, esantis toje pačioje vietoje, keičiantis bazinių stočių veikimo stiprumui, kokybiškumui, taip pat gamtos reiškiniams, reljefo ypatumams ir pan., gali jungtis prie skirtingų tą teritoriją aptarnaujančių celių. Miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0,2–1 km antenos spinduliavimo kryptimi. Užmiestyje – 5-20 km (2 t., b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, t. y. atsakomybei kilti pakanka bet kurio alternatyvaus veiksmo nustatymo.
BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015).
Šiuo atveju kaltinamajam S. P. yra inkriminuotas melagingų parodymų davimas, jį apklausiant kaip liudytoją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinamajame akte nurodyta kaltinimo aplinkybė, dėl kurios galimai davė melagingus parodymus kaltinamasis – kad 2019 m. sausio 29 d., apie 00.20 val. jam paskambino S. V., kurį, jo prašymu, pusės valandos laikotarpyje, parvežė iš (duomenys neskelbtini), prie S. V. automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Visos kitos aplinkybės, nesusijusios su tuo, yra teisiškai nereikšmingos. Taigi šioje byloje būtina atskleisti, ar kaltinamasis S. P., po S. V. skambučio, turėjo realią galimybę nuvykti iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini)kaimą, paimti ir parvežti S. V. atgal į eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, per tam tikrą, realiai fiksuotą laiko intervalą.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas objektyvias aplinkybes bei į bylą pateiktą medžiagą, 2019 m. sausio 29 d. galima apibrėžti laiko tarpą, turintį reikšmės tiriant kaltinamojo S. P. teigtai įvykių eigai. Laiko intervalo pradžia galima laikyti 00.24 val., kai privatus asmuo (liudytoja M. J.-J., baudžiamojoje byloje Nr. 1-927-670/2019) Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) miesto link G. kaimo nuo kelio nuvažiavęs „BMW“ markės automobilis, S. V., kurį liudytoja atpažino, esant eismo įvykio vietoje (1 t., b. l. 20), o pabaiga – 00.41 val., kai policijos pareigūnai atvyko į eismo įvykio vietą, kurioje jau buvo kaltinamasis S. P. ir S. V..
Kaltinamasis S. P. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-04276-19 dėl S. V. nusikalstamos veikos, kaip liudytojas nurodė, kad 2019 m. sausio 29 d. apie 00.20 val. jam paskambino S. V. ir paprašė jį parvežti iš G. kaimo. K. S. P. teigimu, tai užtruko apie pusvalandį (1 t., b. l. 8–9, 33–34). Kaltinamasis S. P. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00026-20 dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, davė papildomus paaiškinimus, kuriose nurodė panašias aplinkybes dėl skambučių, paaiškindamas, kad kelionė nuo jo namų iki G. kaimo ir atgal užtruko 14-15 min., o kelias, nors vietomis ir užpustytas, buvo pravažiuojamas 70–80 km/val. greičiu (1 t., b. l. 51–53). 2020 m. spalio 15 d. teisiamajame posėdyje, kaltinamasis S. P. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus, bet pakeitė S. V. buvimo vietos aplinkybę nurodydamas, kad skambučio metu S. V. buvo pakeliui arba jau ruošėsi važiuoti į G. pakeleivingo automobilio pagalba, o ne tai, kad šis jau buvo G. (1 t., b. l. 120–123). Liudytojas S. V. 2020 m. lapkričio 18 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuvažiavus M. J.-J. iš įvykio vietos, skambino ir ieškojo kas galėtų padėti, tarp jų S. P.. Praėjus 5-10 min. nuo M. J.-J. nuvažiavimo, sustojo pakeleivingas automobilis ir kadangi niekas neatsiliepė, nusprendė važiuoti į G. ieškoti pagalbos. Bevažiuojant jam pavyko susisiekti su S. P. (1 t., b. l. 147–149). Atsižvelgus į šiuos duotus parodymus ir paaiškinimus, dėstoma kaltinamojo S. P. įvykių eiga yra, kad apie 00.20 val. jam paskambino S. V., kuris buvo pakeliui į G. ir prašė jį iš ten paimti ir parvežti į eismo įvykio vietą. S. P. sutiko padėti, nuvažiavo į G. ir iš ten parvežė S. V. į eismo įvykio vietą kelioms minutėms prieš pasirodant policijos pareigūnams, t. y. 00.41 val.
Tiksliau nustatant aptariamo įvykio aplinkybes, esminės reikšmės turi S. V. telefono numerio skambučių išklotinės bei jų patikrinimas su kaltinamojo S. P. ir S. V. duotais parodymais (1 t., b. l. 140–144). Iš jų matoma, kad pirmą kartą minėtu laiko intervalu, kaltinamajam S. P. ir S. V. pavyko susisiekti 00.26 val. 29 sek., telefonui jungiantis prie bokšto, kurio celė (duomenys neskelbtini). Šio skambučio metu kaltinamasis S. P. sužinojo apie S. V. automobilio „(duomenys neskelbtini) eismo įvykį ir jo vietą, kad jis toliau ieško pagalbos. Būdamas savo automobilyje namų kieme, išvažiavo padėti. Kitas skambutis tarp jų įvyko 00.33 val. 40 sek., telefonui jungiantis prie bokšto, kurio celė 3424, esančio (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis S. P. teigė, kad šio skambučio metu sužinojo, kad S. V. jau važiuoja link G. kaimo ir iš ten jį reikės paimti. S. P. eismo įvykio vietą jau buvo pravažiavęs (2 t., b. l. 19–21).
Teismas vertina, kad išanalizavus byloje esančius duomenis, kaltinamojo S. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 28 d. ir teisiamojo posėdžio metu 2019 m. rugsėjo 12 d, kad jis 2019 m. sausio 29 d. važiavo į G. kaimą parvežti S. V. į įvykio vietą, yra melagingi. 00.26 val. 29 sek. S. V. paskambinus kaltinamajam S. P., jie kalbėjo 48 sekundes, per kurias S. P. sužinojo apie eismo įvykį ir išvažiavo į jo vietą. Atsižvelgiant į antstolės pateiktas faktines aplinkybes, S. P. turėjo užtrukti 1 min. 37 sek., kad nuvažiuotų iki eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad atsižvelgiant į S. V. duotus parodymus, jis turėjo pasiekti eismo įvykio vietą tuo laiku, kai joje vis dar būtų S. V., ar bent jau tuo pačiu metu su tariamu pakeleivingu automobiliu. Netgi vertinant galimą versiją, kad S. P. išvažiavo iš namų, kai tik baigė kalbėti su S. V., t. y. 00.27 val. 17 sek., o iki S. P. pasiekiant įvykio vietą, S. V. įsėdo į pakeleivingą automobilį ir vėliau buvo paimtas iš G. kaimo bei parvežtas į įvykio vietą iki 00.41 val., kai pasirodė policijos pareigūnai, šis laiko intervalas neatitinka antstolės numatytos visos kelionės trukmės – 14 min. 50 sek., t. y. S. P. minėtą atstumą įveikė per trumpesnį laiko tarpą. Nors skirtumas tarp antstolės nustatyto kelionės laiko ir tariamo laiko nuo 00.27 val. 17 sek., atitinkamai 14 min. 50 sek. ir 13 min. 43 sek., gali būti tik keliasdešimt sekundžių, tačiau tiek kaltinamasis S. P., tiek liudytojas S. V., teigė, kad nuo jų grįžimo į įvykio vietą, iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo kelios minutės (1 t., b. l. 52, 120–123, 147–150). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo metu, kaltinamasis S. P. nuo įvykio vietos iki G. kaimo ir atgal važiavo 70–80 km/val. greičiu, kai liudytojai baudžiamojoje byloje dėl S. V. nusikalstamos veikos, teigė, kad maksimalus greitis tuo keliu, atsižvelgiant į oro sąlygas, sniego pustymą, galėjo būti 60–70 km/val. (1 t., b. l. 18–20). Teismas laiko, kad atsižvelgus į šias aplinkybes, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatytas kelionės laikas turėtų būti laikomas kaip realiai minimalus, nes tuo metu buvo geros oro sąlygos, o važiuojamoji danga be žymių kritulių. Todėl 13 min. 43 sek. tariamai trukusi kelionė, kurios metu S. P. turėjo nuvažiuoti į G. kaimą ir atgal į įvykio vietą K. kaime, viso 16,2 km, suponuoja išvadą, kad jis turėjo važiuoti didesniu greičiu, nei antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo metu, kas yra objektyviai neįmanoma esant nepalankioms oro sąlygoms, važiuojamosios dangos užpustymui, krituliams. Teismas sutinka su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendyje išdėstyta išvada, kad kaltinamojo S. P. ir S. V. duoti parodymai vertintini kaip gynybinė versija, neatitinkanti realių faktų bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes S. V. nuo pat pradžių neigė vairavęs automobilį, teikdamas įvairias įvykio versijas (dėl to kas vairavo jo automobilį, dėl to, kur jis buvo įvykio metu) klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teismą.
Kaltinamasis S. P. į bylą pateikė raštą iš UAB „Tele2“, kuris parodo, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo metu, t. y. važiuojant į G. kaimą bei esant jame, jo telefonas jungėsi prie bazinių stočių, esančių J. mieste. Tai, pasak kaltinamojo, patvirtina aplinkybę, kad 2019 m. sausio 29 d. 00.33 val. 40 sek. S. V. galėjo skambinti jam važiuojant į G., jo telefonui jungiantis prie bokšto, esančio J. mieste. Teismas nesutinka su šiuo argumentu, nes antstolės faktinių aplinkybių konstatavimas vyko 2020 m. lapkričio 16 d. nuo 11.00 val. iki 11.40 val. Tuo tarpu UAB „Tele2“ rašte nurodytas kaltinamojo S. V. telefono jungimosi prie bazinių celių laikas yra 2020 m. lapkričio 16 d. nuo 10.00 val. iki 11.00 val., t. y. prieš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą ir važiavimą į G. kaimą.
Kaip minėta, 00.33 val. 40 sek. skambučio metu, S. V., jo ir kaltinamojo S. P. teigimu, buvo netoli G. kaimo, tačiau jo telefonas jungėsi prie bokšto, kurio celė 3424, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog po aptariamų įvykių, tuo metu, kai S. V. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime, iš jo telefono skambučių išklotinės matoma, kad nuo 1.40 val. iki 2.16 val. skambučių, visus 11 kartų jo telefonas jungėsi prie bokšto, kurio celė (duomenys neskelbtini) Šis bokštas, „Google“ žemėlapio duomenimis, yra apie 1,5 km į pietvakarių pusę nuo G. kaimo, t. y. tuo atveju, jei važiuojama nuo K kaimo į G, kaip ir nagrinėjamoje versijoje, pirmiau priartėjama prie bokšto, nei G. kaimo. Pažymėtina, kad nė karto, kai S. V. teigimu jis pradėjo ieškoti pagalbos skambindamas ir jam esant eismo įvykio vietoje, t. y. apie 00.00 val., nebuvo prisijungta prie bokšto, kurio celė (duomenys neskelbtini)., o prie bokšto, kurio celė (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo prisijungta 17 kartų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kas minėta UAB „Tele2“ rašte, kad mieste antenos spinduliavimo atstumas 0,2–1 km, o užmiestyje – 5–20 km, teismas laiko, kad 00.33 val. skambučio metu S. V. dar buvo įvykio vietoje K. kaime.
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, dėl melagingų parodymų davimo, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė melagingus parodymus apie tai, kad jis 2019 m. sausio 29 d. važiavo į G kaimą parvežti S. V. į įvykio vietą.
Teismas nerado kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikos padarymo motyvus – nusikalsta dėl neatsakingo požiūrio į teisingumo vykdymą, siekta pagelbėti pažįstamam išvengti baudžiamosios atsakomybės; kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, dirba, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei, psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, gauna pajamas, todėl teismas sprendžia, kad, siekiant tinkamai nubausti kaltinamąjį bei įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis – 60 MGL (BBND), t. y. 3 000 Eur. Nusikaltimo padarymo metu galiojo bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“) ir BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII - 2263 redakcija, numatanti baudą už nesunkų nusikaltimą nuo 50 MGL iki 2 000 MGL.
Išaiškinti kaltinamajam S. P., kad jis privalo sumokėti 3 000 Eur baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
1. Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas;
2. Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;
3. Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius;
4. Nr. (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas;
5. Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas;
6. Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB;
7. Nr. (duomenys neskelbtini) uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.
Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Kaltinamasis S. P. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirta. Teismas sprendžia jokios kardomosios priemonės kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti baudą 60 MGL (BBND) – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio.
Kardomosios priemonės, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.