- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-21-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios A. V. įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10412-772/2017, kuria civilinė byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi A. V. įmonė ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 4135,81 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. V. įmonės ieškinį atsakovui VSDFV, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Šiaulių bankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Teismas nurodė, kad valstybinio administravimo subjektas priėmė teisės aktą, kurio pagrindu buvo nurašytos lėšos iš ieškovės sąskaitos, esančios AB „Šiaulių bankas“. Santykiai, susiklostę tarp valstybinio socialinio draudimo fondo skyriaus bei draudėjų ar apdraustųjų, yra viešosios, bet ne privatinės teisės reglamentavimo dalykas, o ginčai, kylantys šioje srityje, yra teismingi administraciniam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė bankrutavusi A. V. įmonė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismai nuosekliai suformuotoje praktikoje ne kartą akcentavo, kad piniginių lėšų nurašymas yra vienašalis sandoris, todėl jam taikytinos sandorio nuginčijimo taisyklės. Taigi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atlikti vienašaliai piniginių lėšų nurašymai, kaip vienašaliai sandoriai, gali būti ginčijami visais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad tarp šalių neva nebuvo sudarytas sandoris, yra teisiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti suformuotai teismų praktikai.
4.2. Priešingai nei tvirtina atsakovas, nagrinėjamu atveju taikytinos ne Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) nuostatos, bet specialiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) normos, nes ĮBĮ 1 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Faktinę aplinkybę, kad ginčai tarp bankrutavusių įmonių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dėl neteisėtai ir nepagrįstai nurašytų bankrutavusioms įmonėms priklausančių lėšų nurašymo teismingi bendrosios kompetencijos teismams, neginčijamai įrodo Lietuvos apeliacinio teismo (bendrosios kompetencijos, o ne specializuoto - administracinio teismo) praktika.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo tenkinti ieškovės atskirąjį skundą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį. Nurodo, kad sprendžiant bylos teismingumo klausimą, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi ne VSDĮ nuostatomis, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas savo nutartyje, o ĮBĮ nuostatomis. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Piniginių lėšų nurašymas nuo banko sąskaitos yra laikomas vienašaliu sandoriu, todėl jam taikytinos sandorio nuginčijimo taisyklės. Ieškovo ieškinys turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o ne perduotas nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VSDFV prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį, nurodo, kad ieškovė atskirajame skunde nenurodė nė vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuri būtų analogiška šiai bylai, nagrinėjamiems teisiniams santykiams ar taikomai teisei, todėl ieškovės atskirojo skundo argumentai nesukuria pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės bankrutavusios A. V. įmonės atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ieškovė bankrutavusi A. V. įmonė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais ieškinyje nurodytus sandorius ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 4135,81 Eur sumą. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas ginčija atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos debeto mokėjimo nurodymais nurašytas ieškovui priklausančias pinigines lėšas, kaip socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą už 2015-2016 metus. Taigi, ginčas tarp šalių yra kilęs dėl privalomų socialinio draudimo įmokų grąžinimo, nurodžius, jog ieškovei A. V. įmonei iškėlus bankroto bylą, bet koks priverstinis išieškojimas bankrutavusios įmonės atžvilgiu yra draudžiamas.
Pažymėtina, kad ieškovė dėl nepagrįstai nurašytų lėšų 2017-04-28 skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydama įpareigoti VSDFV nedelsiant grąžinti neteisėtai ir nepagrįstai nurašytas bankrutavusiai A. V. įmonei priklausančias lėšas – 4135,81 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-05-29 raštu „Dėl skundo“ konstatavo, kad VSDFV Šiaulių skyriaus priverstinis išieškojimas iš bankrutavusios A. V. įmonės vykdytas teisėtai ir pagrįstai, nurodė, kad VSDFV sprendimas gali būti apskųstas Šiaulių apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 5 dalis taip pat numato, kad Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Duomenų, kad 2017-05-29 VSDFV sprendimas būtų apskųstas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, byloje nėra.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nagrinėjamu atveju privalomų socialinio draudimo įmokų mokėjimas, jų išieškojimas ir grąžinimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, ginčo teisiniai santykiai atsirado atsakovui VSDFV Šiaulių skyriui vykdant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 4, 5 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas, reglamentuojantis bylų priskyrimą administracinių teismų kompetencijai, numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Taigi, vadovaujantis minėta teisės norma, ginčus dėl privalomų mokesčių mokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo nagrinėja administraciniai teismai.
Kaip jau minėta, šioje byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės yra susijęs su viešojo administravimo subjekto veiksmais ir su administraciniais privalomų draudimo įmokų mokėjimo santykiais, t. y. vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu dėl VSDFV Šiaulių skyriaus nurašytų įmokų grąžinimo. Taigi, manytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje susiklostę santykiai tarp valstybinio socialinio draudimo fondo skyriaus bei tarp draudėjo ar apdraustųjų yra viešosios teisės reglamentavimo dalykas, o kylantys ginčai yra teismingi administraciniam teismui.
Aptartų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylų teismingumą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog ginčas teismingas Šiaulių apygardos administraciniam teismui (šiuo metu – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai), todėl skundžiama apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.