- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-894-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- A. P.
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-894-115/2010
Teisėja Pelagėja Stonkienė Procesinio sprendimo kategorijos:
2010 m. gruodžio 14d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5104-96/2009 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. P. prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1000 litų iki dukters pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (b.l. 9).
Nurodė, kad su atsakovu susipažino jai dirbant atsakovo vadovaujamoje dienraščio redakcijoje. Jai tuo metu buvo 16 metų. Atsakovas ją suviliojo, to pasekmė – gimė dukra E.. Po dukters gimimo atsakovas išnuomojo jai su dukra butą, tačiau po metų nuomos sutartį nutraukė ir iki 2008-2009 metų jokio išlaikymo vaikui neteikė. Tik pastaraisiais metais po jos nuolatinių prašymų atsakovas pervesdavo į dukters sąskaitą nedideles pinigų sumas, kurių nepakanka išlaikyti dukrą. Šiuo metu ieškovė yra sukūrusi šeimą, turi dar vieną dukrą, šeima gyvena sutuoktinio tėvams priklausančiame bute. Jos pajamos - apie 400 Lt į mėnesį. Nekilnojamojo turto ji neturi. Jai išlaikyti mergaitę padeda jos sutuoktinis. Mergaitei per mėnesį būtina 2000 Lt suma. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 Lt kas mėnesį dukters išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė pateikęs banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-06-09, iš kurio matyti, kad jis yra pervedęs E. P. išlaikymui 19.855,48 Lt sumą. Be to, nurodė kas tris mėnesius pirkdavęs mergaitei daiktus, kuriuos ji pati išsirinkdavo: sezoninius drabužius, batus, knygas, mokymosi ir laisvalaikio priemones, už kurias sumokėdavo po kelis šimtus litų. 2008 m. gegužės mėn. už 2000 Lt nupirko personalinį kompiuterį su programine įranga ir internetu, o prieš Kalėdas – skalbimo mašiną už 1200 Lt bei naujametinių dovanų už 600 Lt. Todėl ieškovė, jo teigimu, nepagrįstai prašo priteisti išlaikymą vaikui.
Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (b.l. 23-26) palaikė ieškovės reikalavimą dėl 1000 Lt dydžio išmokų priteisimo. Nurodyta, kad nepilnametė Er. kartu su ieškove, jos sutuoktiniu, jų nepilnamete dukra D. ir sutuoktinio motina gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso sutuoktinio motinai. Mergaitė mokosi darželyje-mokykloje „Lokiukas“, trečioje klasėje. Papildomai lanko anglų k., literatūros užsiėmimus, baseiną, muzikos mokyklą. Ji turi sveikatos problemų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-10-28 sprendimu ieškinį tenkintino iš dalies (b.l. 137-140). Priteisė iš atsakovo A. P. nepilnametės dukters E. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1000 Lt nuo 2009-03-02, kol Erika sulauks pilnametystės ir 18.000 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Pavedė uzufrukto teise vaiko E. P. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti motinai A. P.. Priteisė iš atsakovo A. P. ieškovei A. P. 589 Lt bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas 940,89 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnametė E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra. Ji lanko mokyklą, todėl jai reikalingos įvairios mokymosi priemonės. Yra gabi, muzikali, lanko chorą, šokius, taip pat baseiną, kitus papildomus užsiėmimus. Jai perkamas maistas, drabužiai, avalynė, vaistai, vitaminai ir t.t. Ieškovė suskaičiavo, kad vien mergaitės aprangai per metus išleidžianti apie 3700 Lt. Erika turi rimtų sveikatos problemų, tai patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų, pažyma. Teismas nustatė, kad ieškovė kartu su dukra gyvena ieškovės sutuoktinio motinai priklausančiame bute. Ieškovės pajamos per mėnesį - 400 Lt, ji dirba manikiūrininke, gauna 52 Lt išmoką vaikui. Nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso įvairaus nekilnojamojo turto. Jis nurodė, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, yra paėmęs didelį kreditą, o gaunamos pajamos - tik 624,73 Lt senatvės pensija, nes darbovietėje - UAB „Trakų spaustuvėje“ jokio atlyginimo negauna. Be to, jis teikia po 500 Lt kas mėnesį išlaikymą dar vienam vaikui. Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas, tačiau byloje nėra duomenų, kokio dydžio pajamomis disponuoja atsakovas, ar tos pajamos reguliarios, taip pat, ar turi skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas rimtas sveikatos problemas. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo metu negauna darbo užmokesčio, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo neteikti išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nes atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti išlaikymą ne tik pinigine išraiška, bet ir turtu, nes turi pakankamai daug nekilnojamojo turto. Dėl to pripažinti atsakovo turtinę padėtį sunkia nėra teisinio pagrindo. Dešimties metų vaiko poreikių negalima prilyginti suaugusiojo žmogaus poreikiams, jie yra mažesni, tačiau mergaitė turi specialiųjų poreikių (rimtų sveikatos problemų), yra gabi, neturi nuosavo gyvenamojo būsto. Ieškovei tenka vienai visapusiškai rūpintis E. poreikių tenkinimu, jos ugdymu, laisvalaikio užimtumu. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kitų išlaikytinių, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, jo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, todėl jis turi prisidėti prie dukters išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, todėl jis turi prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą negu ieškovė. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti 1000 Lt išlaikymo suma per mėnesį užtikrins vaiko, turinčio specialių poreikių, patenkinimą, nes pats vaikas užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad atsakovas vaikui išlaikymą teikė nuo 2006-02-25, todėl įsiskolinimas sudaro tik už 18 mėnesių. Teismas nustatė, kad atsakovas išlaikymą dukrai 2007-01-01– 2009-06-09 laikotarpiu teikė, tačiau šis išlaikymas buvo nedidelis ir nepakankamas, bei neužtikrino vaiko poreikių. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis teikė pastovų ir pakankamą išlaikymą dukrai.
Šalies argumentai
Atsakovas A. P. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 168-169), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, atsižvelgiant į E. P. interesus; taip pat nustatyti dukros lankymo dienas du kartus per savaitę. Nurodo, jog 2007 m. rudenį su ieškove susitarė, jog E. P. taps E. P. su viena sąlyga, kad pakeitus pavardę ji bus auklėjama apelianto šeimoje. Ieškovė ištekėjusi už S. P. nevykdė savo įsipareigojimų, o tai sutrikdyti E. P. psichiką, nes buvo sutrukdyta jai augti bei normaliai vystytis apelianto A. P. šeimoje. Pabrėžia, teismas nepagrįstai neįtraukė į procesą trečiuoju asmeniu S. P. ir nesprendė klausimo dėl 2007 m. notariškai sudarytos sutarties įvykdymo. Nurodo, jog buvo pažeisti apelianto interesai, nes JTO Vaiko teisių konvencijoje nustatyta, jog vaikui, jeigu jis įregistruojama ne iš karto po gimimo, o vėliau, ypač nesantuokinis, t.y. nesusijungus į vieną šeimą, pirmiausia privaloma nustatyti identišką vaiko prigimtį, t.y. atliekant DNR tyrimą. Šios aplinkybės teismas netyrė. Nurodo, jog teismas pažeidė apelianto ir jo dukros E. P. interesus ir teises, nes nenustatė jų pasimatymų laiko ir tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, jos vyras, ieškovės interesus atstovaujantis advokatas, teisėja yra ne lietuviai, apeliantas mano, kad byla yra sufabrikuota, turint tikslą apgaulės būdu pasisavinti neteisėtų lėšų. Nurodo, jog apelianto realios pajamos yra tik senatvės pensija – 624,73 Lt, iš UAB „Trakų spaustuvė“ jokio atlyginimo negauna. Iš gaunamų pajamų apeliantas kiekvieną mėnesį privalo sumokėti I. N. priteistus alimentus – 500 Lt. Nurodo, jog teismas nelaukė, kol apeliantui bus paskirtas nemokamas advokatas, o nagrinėjo bylą iš esmės ne tik nedalyvaujant apelianto advokatui, bet ir jam pačiam. Pabrėžia, kad E. P. priteista išlaikymo suma yra nepagrįsta protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais ir LR įstatymais, tiesiog antikonstituciška. Pabrėžia, kad sutiktų mokėti 250 Lt per mėnesį, kitą dalį, t.y. apie 150 Lt turėtų sumokėti valstybė.
Atsiliepimas
Ieškovė A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.184) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą sprendimą palikti galioti. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto išvadas ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Pabrėžia, kad neprieštarauja, jeigu byla pagal A. P. apeliacinį skundą būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (atsakovas) A. P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies yra patenkintas ieškovės A. P. ieškinys dėl dukrai išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė šališką sprendimą, nes nesulaukė kol jam bus paskirtas nemokamas advokatas ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, nenustatė jo tėvystės, bendravimo su dukra tvarkos, nepagrįstai priteisė didelį išlaikymą ir įsiskolinimą. Tačiau kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti nėra pagrindo, sumažinant priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį.
Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo.
Nustatyta, kad atsakovas A. P. yra įrašytas E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu (b.l. 3). Tuo tarpu duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismine tvarka (CK 3.3.149str.1d.). Taigi atmestini apelianto argumentai, kad teismas turėjo atlikti DNR tyrimą ir nustatyti jo tėvystę, nes įrašas apie E. P. tėvą yra padarytas sutinkant atsakovui ir iki šiol nėra nuginčytas įstatymo nustatytais pagrindais (CK 3.150, 3.151, 3.152str.) ir tvarka, t.y. teismo sprendimu, pareiškus ieškinį atskiroje byloje arba priešieškinį šioje byloje.
Kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, sudarant sąlygas dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).).
Pagal kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800Lt, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m, sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra taip pat nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tai rodo, kad būtent vaiko interesų patenkinimo prioritetas bei tėvų turtinė padėtis yra tie kriterijai, kurie leidžia nukrypti nuo orientacinio vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas teikė tam tikrą išlaikymą dukrai ir rėmė jos motiną, tačiau nereguliariai. 2007-01-01 - 2009-06-09 laikotarpyje apeliantas pervedė 19855Lt(b.l. 44-54), skirtus dukros išlaikymui, įmokoms pagal lizingo sutartį padengti, buto nuomai, mokesčiams sumokėti ir kitoms reikmėms. Tai rodo, kad per šį laikotarpį, t.y. 29 mėnesius, atsakovo atlikti pervedimai ir mokėjimai per mėnesį sudarė apie 680Lt(19855Lt:29mėn.). Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia 2000L ir teismas šią suma pripažino pagrįsta. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytos 2000Lt dydžio dukros išlaikymo išlaidos per mėnesį yra pagrįstos ir negali būti pripažintos neprotingomis, nes mergaitė turi sveikatos problemų, lanko mokyklą, baseiną, papildomus užsiėmimus, kadangi yra muzikali ir gabi. Tai rodo, kad jos išlaikymui yra reikalingos didesnės lėšos, nei tiems vaikams, kurie neturi specialių poreikių ir gabumų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai specialų poreikių ir gabumų ugdymo apimtį lemia vaiko tėvų turtinė padėtis. Teismas sprendė, kad iš 2000Lt sumos, reikalingos per mėnesį dukros išlaikymui, atsakovui tenka 1000Lt, tačiau apeliantas su tuo nesutinka, prašydamas priteistą išlaikymą sumažinti iki 250Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kitų išlaikytinių, ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1000Lt, nes dirba papildomai (b.l.129), o atsakovas gauna senatvės pensiją, kuri šiuo metu sudaro 645Lt. Tuo pagrindu atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis neleidžia mokėti didesnio išlaikymo dukrai, sutinkant tam tikslui mokėti 250Lt per mėnesį. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes tėvų turtinė padėtis priklauso ir turimo kito turto. Tuo tarpu byloje esantys duomenys (b.l. 61-80) rodo, kad apeliantui nuosavybės teisėmis priklauso keliolika nekilnojamojo turto objektų, t.y. žemės sklypai, butai, namai, administracinės ir kitos paskirties patalpos bei statiniai, kurių bendra vertė yra gana didelė, o įkeista tik dalis šio turto. Be to, apeliantas turi ir kelias individualias įmones (b.l. 187,189). Tai rodo, kad apelianto turtinė padėtis yra gana gera, nes jis be turimo didelės vertės nekilnojamojo turto turi galimybę iš jo gauti ir papildomas pajamas, nuomodamas šį turtą ar vykdymas ūkinę-komercinę veiklą. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas 1000Lt dydžio periodinių išmokų išlaikymas dukrai yra pagrįstas net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta mažesnė nei 2000Lt išlaikymui reikalinga suma, nes dukros motina jokio nekilnojamojo turto neturi ir gauna mažesnes pajamas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantui neturint piniginių lėšų išlaikymui, jis gali realizuoti turimą turtą arba prašyti teismo pakeisti išlaikymo formą, t.y. prašyti priteisti išlaikymą dukrai turtu (CK 3.196str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto skundas šioje dalyje atmestinas, nes jį tenkinti nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su priteista 18000Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma už 18 mėnesių.
Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai rodo, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už laikotarpį nuo 2006-03-02 iki 2009-03-02, nes šią dieną yra paduotas pareiškimas teismui. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai atsakovas šiuo laikotarpiu išlaikymą dukrai teikė nereguliariai, pervesdamas tam tikras pinigų sumas per banką. Ieškovė šią aplinkybę taip pat pripažįsta, nurodydama, kad išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 1000Lt už 18 mėnesių, atsižvelgiant į teiktą išlaikymą. Duomenų, kad per paskutinius 3 metus išlaikymui buvo sumokėta daugiau pinigų, nei nurodyta A. P. sąskaitos išraše, nėra. Todėl kolegija sprendžia, kad atsakovas per tris metus iki ieškinio teismui padavimo prie dukros išlaikymo prisidėjo ne daugiau kaip 19855Lt suma, kuri buvo sumokėta per banką, nurodant įvairias jų paskirtis. Kolegija taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismo iš A. P. priteistas 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas gali būti sumažintas, kadangi vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydis priklauso ir nuo jo amžiaus. Sprendžiama, kad įsiskolinimo laikotarpyje jaunesnės amžiumi E. P. poreikiams per mėnesį patenkinti protinga suma yra 1700Lt, iš kurių tėvas turėjo prisidėti 850Lt. Kadangi per 3 metus apeliantas dukros išlaikymui turėjo sumokėti 30600Lt(850Ltx36mėn), o sumokėjo 19855Lt, priteistina įsiskolinimo suma sudaro 10745Lt(30600Lt-19855Lt). Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas keistinas, sumažinant priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą (CPK 326str.1d.3p.).
Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, bendravimo tvarkos su dukra nenustatymo, bylos išnagrinėjimo nedalyvaujant atsakovui ir nelaukiant nemokamo advokato paskyrimo, pažeidžiant tuo procesines teises. Kolegija pažymi, kad bendravimo tvarka su dukra šioje byloje galėjo būti nustatyta tik esant atsakovo savarankiškam reikalavimui, kurio nebuvo (CK 3.170str.4d.). Byloje taip pat nėra duomenų ir apie teismo šališkumą ar apelianto procesinių teisių pažeidimą, nes byla buvo nagrinėjama daugiau 7 mėnesių ir atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti mokama ar nemokama advokato teisine pagalba. Pažymėtina, kad atsakovas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreipėsi tik 2009-10-14 ir ji suteikta nebuvo (b.l. 170-171), todėl kolegija sprendžia, kad nepasirūpinus advokatu ir nepranešus teismui apie neatvykimo į posėdį priežastis, nėra ir atsakovo procesinių teisių, numatytų CPK 42str., pažeidimo. Be to, atsakovas nepasirūpino advokatu ir atidėjus jo apeliacinio skundo nagrinėjimą. Tai rodo, kad apeliantas pats nesirūpino savo procesinių teisių įgyvendinimu ir nesiekė greito bylos išnagrinėjimo, kas prieštarauja CPK 7str.2d. nurodytoms nuostatams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iki 10745Lt priteistą 18000Lt išlaikymo įsiskolinimą ir perskaičiuojant žyminį mokestį, t.y. priteisiant šio mokesčio valstybei 682,35 Lt (1000Ltx12mėn.+10745Ltx3proc.).
Likusioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidos neperskaičiuojamos, nes ieškinys yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, abu ieškovės reikalavimais iš esmės yra patenkinti, o priteistos advokato išlaidos minimalios. Iš apelianto taip pat priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje (CPK 88 , 93, 96str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr . 2-5104-96/2009 pakeisti, sumažinant nuo 18000,0Lt iki 10745,0Lt iš atsakovo A. P. priteistą dukrai E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą, o taip pat nuo 940,89Lt iki 682,35Lt sumažinti valstybei priteistą žyminį mokestį. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. P. 9,85Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.