Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

(4-08-3-00521-2015-1) Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 41.1.; 52.3.

2015 m. gegužės 29 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, teisto (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-17 apie 9.00 val. D. I. internetiniame tinklalapyje patalpinęs skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note2“, sukčiavimo būdu, užvaldė svetimą A. V. turtą – 250 Lt (72,40 Eur), kuriuos pastarasis pervedė į D. I. sąskaitą banke už mobilaus ryšio telefoną, tačiau minėto telefono negavo.

Be to, 2015-01-13 apie 8.30 val. D. I. internetiniame tinklalapyje „Facebook“ patalpinęs skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, sukčiavimo būdu, užvaldė svetimą D. T. turtą – 110 Eur, kuriuos pastarasis pervedė į D. I. sąskaitą banke už mobilaus ryšio telefoną, tačiau minėto telefono negavo.

Nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas D. I. savo kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, nepripažino ir paaiškino, kad jis nieko nedarė, viską atliko jo tėvas V. I., kuris sėdėjo prie jo kompiuterio ir paprašė banko kortelės. Tėvas paaiškino, kad į jo (D. I.) sąskaitą asmuo turi pervesti pinigus už detales. Jis (D. I.) pats nuėmė pinigus iš banko ir atidavė tėvui. Pinigus iš banko nuiminėjo du kartus. Banko kortelė visada gulėdavo ant jo stalo.

Liudytojas V. I. teismo posėdžio metu parodė, kad naudojosi sūnaus D. I. „Facebook“ profiliu. Ten patalpino skelbimą, kad parduoda telefonus „Samsung Galaxy S4“ ir „Samsung Note“, jam žmonės persiųsdavo pinigus, tačiau jis telefonų neišsiųsdavo. Pinigai buvo pervedami į D. I. banko sąskaitą, banko elektroninės bankininkystės kortelė ir kodai buvo ant stalo prie kompiuterio. Žinojo kur yra D. I. banko kortelė, nes motina ją buvo atėmusi ir paslėpusi po televizoriumi. Gavęs pinigus, jis (V. I.) pats juos nusiėmė. D. apie tai nieko nesakė. Nurodė, kad telefonus būtų išsiuntęs, tačiau buvusi žmona ant jo supyko ir telefonus išnešė.

Nukentėjusysis D. T. teismo posėdžio metu nurodė, su D. I. susirašinėjo kelias dienas. Susitarė, kad iš jo nusipirks telefoną „Galaxy S4„ už 110 eurų. Siūlė, kad pinigus perves kai gaus prekę, tačiau D. nesutiko, atsiuntė savo sąskaitą ir jis (D. T.) pervedė D. pinigus. Žadėjo, kad telefonas bus įdėtas į autobusą ir bus gautas tos pačios dienos vakare, tačiau ten prekės nebuvo. Skambino į Panevėžio siuntų skyrių, ten pasakė, kad tokios prekės nėra. Dėl to skambino D., jis teigė, kad telefoną nunešė, o vėliau nebeatsiliepė. Tuomet suprato, kad yra apgautas. Nurodė, kad per D. pažįstamus sužinojo jo adresą, buvo nuvykęs į Panevėžį pas D. atsiimti telefono. Paskambinus, duris atidarė D. motina ir pasakė, kad D. nėra, kad jis areštinėje. Netrukus grįžo pats D., su juo tarėsi dėl pinigų grąžinimo. D. teigė, kad jis nieko nežino, kad kažkas sukūrė jo anketą „Facebook“ tinklapyje ir nuėjo į butą atnešti pinigų, tačiau nebegrįžo. Tada iškvietė policiją ir surašė pareiškimą.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad D. T. yra jo žmonos pusbrolis, D. I. nepažįsta. Paaiškino, kad D. T. D. pervedė pinigus, tačiau prekės negavo. Kadangi gražiuoju dėl pinigų grąžinimo susitarti nepavyko, todėl važiuojant į Panevėžį užsuko pas D.. D. adresą žinojo D. T.. Nuvažiavus pas D., jo mama teigė, kad tai ji taip „žaidė“. D. nepasakė kodėl neišsiuntė telefono, nuėjo į butą paimti pinigų ir nebegrįžo.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn D. I. po liudytojų apklausos, papildomai paaiškino, kad nei D. T., nei A. M. niekada nėra matęs, su jais nekalbėjo ir jokių pinigų nežadėjo. Nurodė, kad pasilieka prie pirminių parodymų, kad jo vardu visą laiką veikė tėvas V. I.. Tėtis nuo jo sąskaitos nusiėmė pinigus, banko kortelė stovi namuose ant stalo.

Nors D. I. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LA ATPK) 50 str. nepripažino ir parodė, kad telefonų A. V. ir D. T. jis nepardavinėjo ir jų neapgavo, tokie jo parodymai vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kad D. I. apgaulės būdu pasisavino svetimą turtą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. V., kuris nurodė, kad 2014-08-17 internetiniame tinklapyje „Facebook“ grupėje „Perku – parduodu“ susirado mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note2“ ir susitaręs su pardavėju D. I. pervedė į jo sąskaitą 250 litų, D. I. žadėjo telefoną atsiųsti autobusu, tačiau telefono negavo. Dėl tokių D. I. veiksmų jis patyrė 250 litų žalą. Nukentėjusysis D. T. nurodė, kad internetiniame puslapyje „Facebook“ bendravo su asmeniu, kuris prisistatė D. I., su juo susitarė dėl telefono pirkimo, tačiau sumokėjus pinigus telefono taip ir negavo. Dėl to patyrė 110 eurų žalą. Nukentėjusiojo D. T. parodymai yra nuoseklūs, atitinka jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, neprieštaraujantys liudytojo A. M. parodymams, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojo A. M. parodymais, kurie yra logiški, vienodi tarpusavyje bei vienas kitą papildantys. Byloje nenustatyta duomenų, kad šie asmenys būtų turėję kokių nors priešiškumų, dėl ko nukentėjusieji ar liudytojas būtų suinteresuotos apkalbėti D. I.. Tuo tarpu apklausus liudytoju V. I., matyti, kad jo ir traukiamojo administracinėn atsakomybėn D. I. parodymai apie administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes iš esmės skiriasi ir prieštarauja vieni kitiems. 2015-04-02 teismo posėdžio metu D. I. teigė, kad į jo banką pervestus pinigus jis nuėmė pats, pinigus nuiminėjo gal du kartus. Teigė, kad jo banko kortelė visada gulėjo ant stalo. Tuo tarpu liudytojas V. I. 2015-04-20 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad D. I. banko kortelė buvo paslėpta po televizoriumi, o pinigus iš kortelės abu kartus nusiėmė pats, apie tai D. nieko nesakė. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojo ir traukiamojo administracinėn atsakomybėn parodymai iš esmės skiriasi, jie yra vertinami kritiškai, kaip V. I. siekis prisiimti atsakomybę už sūnų. Byloje nėra objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti, kad administracinį teisės pažeidimą padarė V. I.. Pabrėžtina, kad nukentėjusysis D. T. su D. I. bendravo ne tik virtualioje erdvėje, buvo nuvažiavęs pas D. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek nukentėjusysis D. T., tiek liudytojas A. M. patvirtino, kad dėl pinigų grąžinimo negavus telefono buvo tartasi būtent su D. I., kad jis nuėjo į butą pažiūrėti kiek turi pinigų, tačiau po to nebeatidarė durų. Kad D. I. yra linkęs išsisukinėti ir teismo posėdžio metu sakė netiesą patvirtina ir tai, kad jis neigė bendravęs ar matęs nukentėjusįjį D. T. ir liudytoją A. M., kurie buvo pas jį atvykę. D. I. jau yra ne kartą baustas administracine tvarka už visiškai analogiškų pažeidimų padarymą, t.y. už tai, kad internetiniame tinklapyje „Facebook“ patalpindavo skelbimus apie parduodamus telefonus, gaudavo pinigus, tačiau telefonų neišsiuntė. Vertinant D. I. asmenybę, duomenis apie ankstesnius jo analogiškus pažeidimus, jo iškeltą versiją, kad jo tėvas V. I. be jo žinios naudojosi jo paties „Facebook“ profiliu, jo asmeninės bankininkystės duomenimis, PIN kodais bei jo asmenine banko sąskaita, teismas laiko nelogiškais, nes D. I. į policiją dėl tokio tėvo elgesio nesikreipė, jo parodymai nepagrįsti jokiai įrodymais ir yra prieštaraujantys V. I. parodymams, o tai paneigia aplinkybę, kad tėvas naudojosi D. I. „Facebook“ profiliu ir kad apie tai D. I. buvo visiškai nežinoma. D. I. parodymai laikytini jo pasirinkta gynybos versija, kuri yra nuneigta kitais bylos įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinių teisės pažeidimų bylos aplinkybių visumą, darytina išvada, jog D. I. padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 50 str., nes jis sukčiavimo būdu pagrobė svetimą turtą – A. V. ir D. T. priklausančius pinigus taip padarydamas nukentėjusiesiems 72,40 eurų ir 110,80 eurų žalą (mažesnę nei 1 MGL), pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.

D. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimai, už kurį asmeniui jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos. (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.)

Skirdamas administracines nuobaudas D. I., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį bei pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į konkrečias bylų aplinkybes, į tai, kad D. I. eilę kartų baustas už analogiškus pažeidimus, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl teismas daro išvadą, kad ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti D. I. už ATPK 50 str. numatytų pažeidimų padarymą paskyrus sankcijoje numatytas administracines nuobaudas – areštus, vidutiniams sankcijose numatytiems laikotarpiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintinos, D. I. paskiriant galutinę bausmę.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad dėl D. I. padarytų administracinių teisės pažeidimų A. V. ir D. T. patyrė turtinės žalos (b.l. 16, 34). Kadangi padarytos turtinės žalos D. I. neatlygino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 37 str., D. I. įpareigotinas atlyginti A. V. padarytą 72,40 Eur (250 Lt) turtinę žalą ir D. T. padarytą 110,80 Eur trtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 29 str., 33 str., 37 str., 50 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 str. ir paskirti jam administracines nuobaudas:

– už 2014-08-17 padarytą administracinį teisės pažeidimą – administracinį areštą 20 (dvidešimt) parų.

– už 2015-01-13 padarytą administracinį teisės pažeidimą – administracinį areštą 20 (dvidešimt) parų.

Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtas nuobaudos subendrinti iš dalies jas sudedant, galutinai D. I. paskiriant administracinį areštą 30 (trisdešimt) parų.

Areštą paskirti atlikti areštinėje. Arešto atlikimo pradžios laiką skaičiuoti nuo D. I. sulaikymo, vykdant šį nutarimą, dienos.

Nutarimo vykdymą pavesti Panevėžio apskrities VPK.

Įpareigoti D. I. atlyginti pažeidimu A. V. padarytą 72,40 Eur (250 Lt) turtinę žalą ir D. T. padarytą 110,80 Eur turtinę žalą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.