Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Artūro Šumsko, Gintaro Dzedulionio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimu; pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteistas 5 mėnesiams laisvės atėmimu; pagal BK 182 str. 1 d. ir nuteistas 5 mėnesiams laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir G. P. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant G. P. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajai M. K. iš G. P. 20539,85 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.

A. B. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista nukentėjusiajam A. B. iš G. P. 5937,21 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – M. K. priklausantį turtą, t. y. jis, pasinaudojęs M. K. pasitikėjimu ir iš jos sužinojęs, kad ji pardavė nekilnojamąjį turtą ir turi didelę pinigų sumą, turėdamas tikslą užvaldyti M. K. pinigines lėšas, piktnaudžiaudamas jos naivumu ir patiklumu, įtikinęs ją, kad jis užsiima verslu ir pinigai reikalingi investuoti į verslą, didesniam pelnui gauti, melagingai žadėdamas iš gauto pelno grąžinti paskolintus pinigus, tačiau žinodamas, kad jokio verslo nevykdo ir nevykdys, o pasiskolintų pinigų negrąžins, laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos, apgaule savo naudai įgijo svetimą – M. K. priklausantį turtą – 21003,24 Eur (72 520 Lt):

-2011-08-10, nusiuntęs M. K. SMS žinutę, kad jam reikalingi 500 Lt ir M. K. sutikus pinigus paskolinti, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas M. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ir, kad nerašyti skolos raštelio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktą, apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, iš nukentėjusiosios M. K. paėmė 500 Lt;

-2011-09-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje „Picca Jazz“, Vilniuje, Vokiečių g. 24, pasakius, kad turi didelių finansinių sunkumų, M. K. paprašė paskolinti pinigų, jai sutikus iš bankomato Vilniuje, Didžioji g. 33/2, išgryninus 6000 Lt, perdavė jam, o jis, kad nerašyti skolos raštelio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktą, apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė iš jos 6 000 Lt;

-2011-09-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Savanorių g. 1, Vilniuje, AB SEB banke būnant kartu su M. K., kuriai nuo jai priklausančios banko sąskaitos paėmus 44 000 Lt ir, kad nerašyti skolos raštelio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktą, apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė iš jos 44 000 Lt;

-2011 m. spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir laiku, kartu su M. K. važiuojant iš pirties, pranešė, kad sugedo jam priklausantis traktorius, esantis Švenčionių r. ir skubiai reikalingi pinigai traktoriaus remontui, po ko, būdamas M. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ir, kad nerašyti skolos raštelio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktą, apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, iš nukentėjusiosios M. K. paėmė 3 000 Lt;

-2012 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir laiku, prie prekybos centro IKI, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje, susitikęs su M. K. ir, kad nerašyti skolos raštelio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktą, apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė iš jos 1020 Lt, neva automobilio remontui, kuriuos M. K. buvo pasiskolinusi iš draugės R. K., kadangi pati pinigų neturėjo;

-2012 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir laiku, Laisvės pr. 60, Vilniuje, susitiko su nukentėjusiąja M. K. ir, kad nerašyti skolos raštelio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktą, apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė iš jos 400 Lt neva automobilio remontui, kuriuos M. K. buvo pasiskolinusi iš draugės V. L., kadangi pati pinigų neturėjo;

-2012-02-13, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, paskambinęs M. K. bei melagingai pranešdamas, kad sulaikytas su kontrabandiniu kroviniu ir jam reikalinga 16 000 Lt, kadangi nesumokėjęs minėtos sumos jis bus nuteistas ir negalės M. K. grąžinti anksčiau skolintų pinigų, po ko Molėtų pl. 8, Vilniuje, susitikęs su M. K. ir, kad nerašyti skolos raštelio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktą, apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė iš jos 13 000 Lt, kuriuos M. K. pasiskolino iš pažįstamo B. J. pasirašydama skolos raštelį savo vardu, kadangi pati pinigų neturėjo, po ko tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitikęs su M. K. ir, kad nerašyti skolos raštelio, patvirtinančio pinigų paėmimo faktą, apeliuodamas į abipusiu tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paėmė likusius 3000 Lt reikalingus iki paprašytos sumos, kuriuos M. K. buvo pasiskolinusi iš draugės D. G., kadangi pati pinigų neturėjo.

Taip pat G. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. B. priklausantį, turtą, o būtent: jis, 2011 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir laiku, piktnaudžiaudamas M. K. pasitikėjimu, įkalbėjo ją, kad ši surastų asmenį, kuris galėtų paskolinti pinigų jo tariamam verslui, nors jokiu verslu neužsiėmė ir neketino užsiimti bei neketino gautų pinigų grąžinti, laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos, iki 2012-09-15, Didlaukio g. 58-102, Vilniuje, iš nukentėjusiojo A. B. per keturis kartus gavo 20 500 Lt, tariamam verslui vykdyti, vis žadėdamas artimiausiu metu pinigus grąžinti, o nukentėjusiajam A. B. suabejojus, kad jis paskolintų pinigų negrąžins ir pareikalavus surašyti skolos raštelį, jis 2012-09-15 gavęs iš A. B. 500 Lt, pasirašė skolos raštelį dėl visos jam per keturis kartus paskolintos pinigų sumos, t.y. 20 500 Lt, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė ir pinigų laiku negrąžino, tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiajam A. B. priklausančius, pinigus – 5937,21 Eur (20 500 Lt).

Taip pat G. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2013 m. lapkričio 28 d., būdamas M. K. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, paskambinęs jai, paprašė pasinaudoti jai priklausančiu fotoaparatu „Sony DSC-II9“, ir neketindamas įvykdyti savo įsipareigojimo, pažadėjo fotoaparatą grąžinti, po ko, M. K. leidus pasinaudoti fotoaparatu, tą pačią dieną, lombarde MB „Aurora Gold“, esančiame Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, pasirašęs lombardo įkeitimo bilietą Nr. 394 ir įsipareigojęs iki 2013-12-12 atsiimti įkeistą daiktą, įkeitė už 200 Lt iš M. K. paimtą fotoaparatą „Sony DSC-H9“, 3000 Lt vertės, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė ir iki lombardo įkeitimo biliete nurodytos datos įkeisto fotoaparato neišpirko, po ko 2014-01-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigūnai, atlikdami kratą minėtame lombarde, įkeistą M. K. fotoaparatą „Sony (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė, tokiu būdu piktnaudžiaudamas M. K. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai M. K. priklausantį 868,86 Eur (3000 Lt) vertės turtą.

Šiais savo veiksmais G. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 182 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-204/2008).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinė nutartys bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Pagal BK 182 str. dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. BK 182 str. 2 d. įtvirtinti sukčiavimą kvalifikuojantys požymiai – apgaule savo ar kitų naudai įgijimas didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių arba išvengimas didelės vertės turtinės prievolės, arba jos panaikinimas, arba sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti ir kaltininko suvokimas naudojamos apgaulės, gaunamos naudos bei daromos žalos, žalingų padarinių numatymas ir jų norėjimas. Tai reiškia, kad apgaulės elementui konstatuoti būtina tiek objektyvių, tiek subjektyvių nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma. Svetimas, t.y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Nagrinėjamu atveju, paskolos sutartimi. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t.y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinės nutartis Nr. 2K–454/2012, 2K-462/2013).

Šioje byloje tiek nukentėjusioji M. K., tiek A. B., kaip turto savininkai, buvo suklaidinti dėl kaltininko G. P. ketinimų grąžinti paskolintus pinigus ir turtą (fotoaparatą). Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai šalys žodžiu ar raštu sutaria dėl vienokių sutarties sąlygų, tačiau vėliau viena iš šalių vienašališkai, neinformavusi kitos šalies, keičia sutarties sąlygas ar negrąžina turto. Susitardami dėl civilinės paskolos sutarties sąlygų, viena sutarties šalis – paskolos davėjas – tikisi, kad kita sutarties šalis – paskolos gavėjas – vykdys susitarimą ir praėjus sutartam laikui grąžins paskolintą pinigų sumą. Taigi apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra apgaulė dėl kaltininko ketinimų. Paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Tam, kad veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien pinigų negrąžinimo fakto, jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą. Ketinimas pasiskolinti pinigus (turtą) iškart žinant, kad pinigai (turtas) grąžinami nebus, yra vertinamas kaip vienas iš piktnaudžiavimo pasitikėjimu būdų. Taigi, esant paskolos sutarčiai, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau sudarydamas sutartį, visai neketina vykdyti susitarimo (šiuo atveju grąžinti paskolintų pinigų/turto), nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai. Toks asmens savo ketinimų nutylėjimas sutarties sudarymo metu yra kitos sutarties šalies apgaulė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad G. P. veikoje nustatyti akivaizdūs sukčiavimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nors G. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis pinigų iš M. K. nesiskolino, kad su A. B. jį sieja tik civiliniai teisiniai santykiai, o fotoaparato jis tikrai neketino užvaldyti, tačiau iš bylos aplinkybių darytina neabejotina išvada, kad jis užvaldė M. K. ir A. B. turtą apgaule, piktnaudžiavimo pasitikėjimu forma. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo padaryta išvada, kad G. P. veiksmuose apgaulė pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu, žadant visų paskolų grąžinimą, kad jis turi verslą, žemes, yra stambus ūkininkas, iš buvusios žmonos gaus butą ir tada grąžins skolas.

Pagal teismų praktiką, kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 str., jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieninga tyčia, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą (turtinę teisę) įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), veikos padarytos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui tarp jų ir pan. Apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tarp jų ir apie kaltininko tyčią, jos turinį (kartu ir tyčios vieningumą), teismai sprendžia ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal kitas faktines bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-535/2013).

Kaip matyti iš bylos duomenų, G. P. savo nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją M. K. tęsė pakankamai ilgą laiką, todėl jo veiksmai apgaule įgyjant M. K. pinigus pagal BK 182 str. 2 d. pagrįstai įvertinti kaip tęstinė nusikalstama veika, o apgaule užvaldant 3000 Lt vertės fotoaparatą pagrįstai įvertinta pagal BK 182 str. 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas A. P. veiksmus apgaule užvaldant A. B. turtą pagrįstai įvertino kaip atskirą nusikaltimą pagal BK 182 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas tai padarė laikydamasis BPK 20 str. nuostatų, įpareigojančių teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu ir todėl nurodo, kad teismas juos įvertino netinkamai. Tai, kad teismo išvados neatitiko nuteistojo lūkesčių, nedaro apylinkės teismo išvadų neteisėtų ar nepagrįstų.

Dėl M. K. priklausančio turto įgijimo apgaule

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. P. laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. gegužės mėnesio, apgaule įgijo M. K. priklausantį turtą – 21003,24 Eur, 2013 m. lapkričio 28 d. apgaule įgijo M. K. priklausantį fotoaparatą “Sony (duomenys neskelbtini) – 868,86 Eur vertės. Svetimo turto įgijimo apgaule faktą patvirtino nukentėjusieji M. K., A. B.. Nukentėjusioji M. K. teisminio nagrinėjimo metu detaliai, nuosekliai, logiškai ir įtikinamai nurodė aplinkybes, kuriomis ji susipažino su G. P., kaip jis įgijo jos pasitikėjimą, kaip, kada ir kokiomis sumomis ji jam skolino pinigus ir kokį G. P. poveikį darė nukentėjusiajai, siekdamas, kad paskolintos sumos nebūtų fiksuojamos dokumentais. Kaip matyti iš M. K. parodymų, G. P. su M. K. susipažino atsitiktinai, M. K. jį įsimylėjo, jie praleido naktį, G. P. jai sakėsi esąs verslininkas, kuriam pinigų netrūksta, trūksta tik meilės. Tačiau jau po savaitės G. P. paprašė jos paskolinti jam 500 Lt. Vėliau ji pati ieškojo kontaktų su G. P. ir jiems susitikus, jam skundžiantis, kad sunkiai sekasi, turi skolų, M. K. pati pasisiūlė padėti G. P. ir paskolinti pinigų. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. V., V. L., B. J., D. G., R. K. patvirtino, kad patys asmeniškai pinigų G. P. nėra perdavę, tačiau iš M. K. yra girdėję apie G. P. bei apie tai, kad ši jam skolina pinigų. Tarp nurodytų asmenų parodymų nėra prieštaravimų, byloje nesama duomenų, kurie keltų abejonių dėl liudytojų parodymų teisingumo. Apeliaciniu skundu G. P. nurodo, kad M. K. turėjo suprasti, kad jis yra nemokus po to, kai jis negrąžino 500 Lt paskolos, apeliuoja į subjektyvų M. K. situacijos vertinimą, teigdamas, kad protingas žmogus nepasitikėtų asmeniu, kurį pažįsta neilgą laiką ir neskolintų jam pinigų.

Teisėjų kolegija tokius G. P. argumentus atmeta kaip neobjektyvius ir nepagrįstus. Sąlyginai neilgas laiko tarpas, per kurį M. K. įgijo pasitikėjimą G. P. ir apsisprendė skolinti pinigų jam, praktiškai mažai pažįstamam asmeniui, neturi reikšmės kvalifikuojant G. P. veiką kaip nusikalstamą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kad yra visi nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai. BK 182 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos, svetimo turto įgijimas, panaudojant apgaulę, sudėties būtinasis požymis – apgaulė. Apgaulė gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu atskirai, tiek veikimu ir neveikimu kartu. Nagrinėjamu atveju apgaulė pasireiškė aktyviais G. P. veiksmais, kuriais šis, įgijęs M. K. pasitikėjimą, pasinaudojęs jos patiklumu, naivumu, atsiradusiais jos jausmais jam, įtikino M. K. jam keletą kartų paskolinti įvairias pinigų sumas, nurodydamas įtikinamai skambančias priežastis, nors pasiskolintų pinigų neturėjo galimybės ir nesiruošė grąžinti.

Tyčia sukčiavimo atveju reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. P. pinigus skolinosi, iš anksto žinodamas, kad jų negrąžins, nes tam neturėjo jokių galimybių - jis neužsiėmė jokiu verslu, niekur nedirbo. Akivaizdu, kad G. P. buvo įgavęs M. K. pasitikėjimą, manipuliavo jos jausmais, todėl jo pažadai grąžinti paskolintas sumas už palūkanas bei skolas kada nors įforminti rašteliais, bet to dėl įvairių sugalvotų priežasčių nepadarymas tik patvirtina, kad jis nuo pat pažinties pradžios net nesiruošė pinigų grąžinti ir siekė užsitikrinti, kad nebūtų skolas patvirtinančių dokumentų, į ką vėliau ir apeliavo. Teisminio nagrinėjimo metu M. K. nurodytas aplinkybes, jog tris kartus ji nuėmė pinigus po 2000 Lt iš bankomato, nes toks buvo pinigų nuėmimo limitas, patvirtina banko sąskaitos išrašas. Iš M. K. parodymų matyti, jog ji 6000 Lt atidavė G. P., jie kartu nuvežė pinigus ir atidavė vienam asmeniui, kurį G. P. įvardino kaip padėjėją ir darbuotoją, po to jie praleido naktį, o iš ryto nuvažiavo į banką, kur ji paėmė likusius 44000 Lt ir atidavė G. P.. G. P. vis žadėjo parašyti paskolos lapelį, tačiau jo neparašydavo, motyvuodamas laiko nebuvimu ir užimtumu. Kaip matyti iš nukentėjusiosios M. K. parodymų, vėliau ji pinigus skolino G. P. pagal įvairias jo sukurtas istorijas, tai automobiliams, traktoriams remontuoti, tai dėl to, kad buvo sulaikytas jo kontrabandinis krovinys, tai jam reikalingi pinigai butui parduoti ir gautais pinigais padengti skolas ir pan., nukentėjusioji skolinosi pinigus iš draugų tam, kad paskolintų juos G. P., taip pat įkalbėjo A. B. paskolinti pinigų G. P.. Anot nukentėjusiosios, pinigus ji G. P. skolino iš meilės, tikėdama juo, o vėliau ji bijojo kreiptis į policiją dėl to, jog jis sakėsi turįs ryšių policijoje, yra buvęs Daškinių grupuotės narys, gąsdino ją, kad ji nieko neįrodys, nes neturi jokių skolas patvirtinančių dokumentų.

Iš liudytojos V. V. (M. K. sesers) parodymų matyti, kad M. K. buvo manipuliuojama ir iš jos apgaulės būdu gaunami pinigai. Pasak V. V., jos sesuo M. K., sutikusi G. P., ėmėsi keistis, prašė ir jos paskolinti pinigų, nes savo jau buvo atidavusi, jų reikėjo neva tam, kad atgautų anksčiau paskolintus. Liudytoja nurodė, kad G. P. vengė kontaktų su M. K. artimaisiais, vengė sakyti savo pavardę. Kartą G. P. atvyko pas M. K., nežinodamas, kad ji (V. V.) yra namuose, tuomet jis tyčiojosi iš sesers, sakė, kad ji yra kvailė ir nieko neįrodys.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. paskolintą fotoaparatą G. P. iš karto nunešė į lombardą, už jį gavo 200 Lt. Nukentėjusiosios M. K. mobiliojo ryšio telefone užfiksuotas 2013-12-06 pranešimas, gautas iš adresato, įvardinto „G. P.“, kurio turinys: „I. aš labai atsiprašau, kad aš vel tave pavedu, yra tas fotoaparatas nei jis parduotas ar užstatytas, as palikau pas drauga ofise o tas išvaziaves, bet sake sugalvos kaip ji paimti, čia ne pasaka, čia per ta haosa, nepyk ant manes aš ji pristatysiu kuo greičiau, jai nematai manes kiaurai, bent baik moralizuoti“ (t.2. b.l.5-8). 2014-01-08 kratos protokole užfiksuota, kad 2014-01-08 kratos metu MB „Aurora Gold“ patalpose Kalvarijų g. 59A, Vilniuje buvo surastas ir paimtas nukentėjusiajai M. K. priklausantis fotoaparatas „Sony DSC-II9“ Nr. 4483570 su dėklu, įkrovikliu ir objektyvo detalėmis, kurį 2013-11-28 G. P. pagal Lombardo įkeitimo bilietą Nr. 394 įkeitė už 200 Lt (t.2 b.l. 17-21). Taigi, ši aplinkybė rodo G. P. siekį apgaulės būdu įgyti fotoaparatą, o ne pasinaudojus jį grąžinti, kadangi jis, tuo metu, kai fotoaparatas jau buvo priduotas į lombardą, pranešime nukentėjusiajai nurodė aplinkybes, kad fotoaparatas yra pas draugą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas gi nurodė, kad jis siekė atsiimti fotoaparatą iš lombardo, tačiau dėl atliktos kitos kratos, kurios metu fotoaparatas buvo paimtas, to negalėjo padaryti. Visos šios aplinkybės rodo, kad apeliantas naudojosi atsiradusiais nukentėjusiosios jausmais jam, siekdamas apgaule užvaldyti jos turtą, o savo veiksmams pateisino išgalvotomis situacijomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusios logiški ir nuoseklūs parodymai patvirtinti byloje esančiais įrodymais (sąskaitų išrašais, nukentėjusiojo A. B. parodymais, liudytojų, skolinusių pinigus M. K., parodymais, kitais dokumentais), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad nukentėjusioji M. K. perdavė G. P. ne tik visas savo pinigines lėšas, kurias gavo pardavusi nekilnojamąjį turtą, išgrynindama pinigus iš bankomatų ir kredito įstaigose, bet ir skolinosi iš kitų asmenų, kad perduotų juos G. P., kuris pradžioje buvo įgijęs M. K. pasitikėjimą dėl jų susiklosčiusių artimų santykių, vėliau M. K. G. P. pinigus davė, bijodama, kad jei ji jam daugiau pinigų jo prašymu nebeduos, jis apskritai jai pinigų nebegrąžins. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. P. nukentėjusiosios M. K. atžvilgiu padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., pagrįsta.

Dėl A. B. priklausančio turto įgijimo apgaule

Nors teisminio nagrinėjimo metu G. P. parodymų nedavė, jis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog yra pasiskolinęs per kelis kartus pinigų iš A. B.. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, apeliantas pripažįsta, kad jis pasiskolino iš A. B. pinigus, ir teigia, kad A. B. tai darė savo noru. Aplinkybę, kad G. P. gavo pinigus iš A. B., iš dalies patvirtina ir skolos lapelis (t.1. b.l.8). Taigi, nors G. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ruošiasi pinigus grąžinti, jo veiksmai, kai jis, gavęs dalį pinigų, bet kokiais būdais siekė dar skolintis, nuo 2012 metų skolos A. B. negrąžino, jokių pajamų, verslo ar turto neturėjo, rodo, jog G. P. iš karto neketino pasiskolintų pinigų grąžinti.

Byloje nustatyta, kad M. K. įkalbėtas A. B. paskolino G. P. pinigų. G. P. taip pat įkalbinėjo A. B. paskolinti jam pinigų. G. P. sakė, kad A. B. mokės procentus nuo pasiskolintos sumos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog G. P. pripažįsta skolą A. B. ir deklaruoja ketinimus ją grąžinti, nors jokių realių veiksmų dėl to neatliko, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tarp G. P. ir A. B. susidarė civiliniai teisiniai santykiai, neperaugę į BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Priešingai, G. P. elgesys, kai jis skolinosi iš A. B. ženklią sumą pinigų, nebūdamas verslininku, ūkininku ir apskritai niekur nedirbdamas, nurodydamas įvairias pinigų reikalingumo priežastis, žadėdamas, kad paskolintas pinigų sumas grąžins su palūkanomis, rodo, kad jis nuo pat pinigų skolinimosi momento žinojo, jog jokių pinigų negrąžins, todėl naudojo A. B. atžvilgiu apgaulę. Apelianto teiginius apie dabartinius ketinimus grąžinti nukentėjusiajam skolą paneigė pats nukentėjusysis, nurodęs, kad apie tai išgirdo tik skundo nagrinėjimo metu teismo salėje.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad apgaulės, dėl kurios iš esmės apsunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka, panaudojimas yra pagrindinis baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojamasis kriterijus, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad pagal baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes G. P. savo veiksmais, įvairiais pretekstais vengęs skolą įforminti skolos dokumentais, apsunkino nukentėjusiųjų galimybę pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka dėl civilinio proceso ypatumų įrodinėjant visus skolinimosi atvejus. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. P. užvaldė A. B. turtą apgaule, piktnaudžiavimo pasitikėjimu forma, G. P. veiksmuose pasireiškusia, kad nukentėjusysis buvo suklaidintas dėl apelianto materialinės padėties ir galimybės grąžinti pasiskolintą sumą, nurodant, kad G. P. turi verslą, žemių ir kt. pajamų šaltinių, žadant ne tik paskolintų pinigų, bet ir palūkanų grąžinimą, nors apeliantas nuo pat pasiskolinimo momento žinojo, kad paskolintų pinigų negrąžins ir neturi tokios galimybės.

Dėl bausmės ir civilinių ieškinių

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, nenustatęs G. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis žalos neatlygino, taip pat ir į labai rizikingą, nepamatuotą nukentėjusiųjų elgesį, skolinant pinigus iš esmės nepažįstamam asmeniui, pagrįstai už nusikalstamas veikas paskyrė G. P. laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis didesnis, nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių minimumas. Teismas taip pat pagrįstai šias bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.), paskirdamas subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą BK 75 str. pagrindu atidėjo 2 metams. G. P. paskirta bausmė nelaikytina per griežta, ji yra adekvati G. P. padarytoms nusikalstamoms veikoms, paskirta ,atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai pilnai patenkino A. B. civilinį ieškinį dėl 5937,21 Eur (20500 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir iš dalies tenkino M. K. civilinį ieškinį dėl 20539,85 Eur (70920 Lt) turtinės žalos atlyginimo, kadangi bylos duomenimis įrodyta, jog žala nukentėjusiesiems padaryta dėl kaltinamojo G. P. veiksmų.

Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti spendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoti (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland), būtina atsakyti į esminius skundo argumentus. Nors apeliantas skunde nurodė nemažai nesutikimo su teismo nuosprendžiu motyvų, dėstydamas teisės teorijos vertinimą ir aiškindamas jos taikymą praktikoje, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į susiformavusią teismų praktiką, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, neatsako į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo G. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.