Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BTA Insurance Company SE atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2012-10-01 įskaitymą pagal pranešimą Nr. (01)-1.14-1804, kuriuo 375 Lt ieškovo reikalavimas įskaitytas į 1 884,33 Lt atsakovo reikalavimą ieškovui dėl Vokietijoje įvykusių eismo įvykių (atsakovo žalos bylų Nr.: C/ZK/09-1600 ir 40-107-12011);

2012-12-18 įskaitymą pagal pranešimą Nr. (01)-1.14-2228, kuriuo 29 267,64 Lt ieškovo reikalavimas įskaitytas į 44 567,24 Lt atsakovo reikalavimą ieškovui dėl Vokietijoje įvykusių eismo įvykių (atsakovo žalos bylų Nr.:40-107-12011, C/ZK/09-250, 40-107-8425, 40-107-7619, 40-107-5987, 40-115-376, 40-107-6396);

2013-04-12 įskaitymą pagal pranešimą Nr. (01)-1.14-788, kuriuo 3 310,63 Lt ieškovo reikalavimas buvo įskaitytas į 5 692,79 Lt atsakovo reikalavimą ieškovui dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio (atsakovo žalos bylos Nr.40-107-10181);

2013-07-04 įskaitymą pagal pranešimą Nr. (01)-1.14-1689, kuriuo 23 285,87 Lt ieškovo reikalavimas buvo įskaitytas į 24 112,65 Lt atsakovo reikalavimą ieškovui dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio (atsakovo žalos bylų Nr.: 40-107-10181, C/ZK/10-158, 40-108-4894);

2013-10-07 įskaitymą pagal pranešimą Nr. (01)-1.14-2411, kuriuo 6 602,55 Lt ieškovo reikalavimas buvo įskaitytas į 8 339,91 Lt atsakovo reikalavimą ieškovui dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio (atsakovo žalos bylų Nr.: 40-107-011567, 40-107-10032, 40-107-12341, C/ZK/10-090);

2013-10-30 įskaitymą pagal pranešimą Nr. (01)-1.14-2572, kuriuo 374,44 Lt ieškovo reikalavimas buvo įskaitytas į 4 107,38 Lt atsakovo reikalavimą ieškovui dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio (atsakovo žalos bylos Nr.40-107-9675);

2013-11-12 įskaitymą pagal pranešimą Nr. (01)-1.14-2687, kuriuo 876,12 Lt ieškovo reikalavimas buvo įskaitytas į 2 584,14 Lt atsakovo reikalavimą ieškovui dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio (atsakovo žalos bylų Nr.: 40-107-10052, 40-108-4894, C/ZK/10-090);

2) priteisti iš atsakovo 64 092,25 Lt žalai atlyginti, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Įstatymas numato, kad išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, todėl sprendžiant, ar ieškovui kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką, turi būti vadovaujamasi Vokietijos Federacinės Respublikos transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais. Ieškovo sudarytos priekabų draudimo sutartys suteikia mažesnę apsaugą nei numatyta Vokietijos teisės aktuose, todėl turi būti vadovaujamasi Vokietijos teisės aktais. Byloje negali būti taikomas CK 1.37 str. 6 d., nes CK 6.988 str. 3 d. numato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai, taigi, ginčui taikytinas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, be to, šios normos taikymas nepagrįstai susiaurintų nukentėjusiųjų teises. Teismas byloje nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-09 nutartimi Nr. 3K-3-292/2014, nes ši nutartis yra pirmoji ir pavienė nutartis tokio pobūdžio bylose, vėlesnėse bylose kasacinis teismas pateikė kitokį išaiškinimą. 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 14 str. b) punkte įtvirtina kolizinė taisyklė, kuri ratione personate turi būti taikoma ne tik nuo eismo įvykių nukentėjusiems asmenims, bet ir už eismo įvykio metu sukeltą žalą atsakingos transporto priemonės draudikams nustatant jų tarpusavio santykiams taikytiną teisę, ši taisyklė yra specialioji Reglamentuose Roma I ir Roma II nustatytų taikytinos teisės taisyklių atžvilgiu. Byloje taikytinas ne pirmos instancijos teismo nurodytas Reglamentas Roma I, bet Reglamentas Roma II, o šalių teisiniai santykiai turėtų būti laikomi nepatenkančiais į nesutartinės prievolės sąvoką, jie turėtų būti laikomi išvestiniais teisiniais santykiais, susiklostančiais delikto pagrindu. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta sutartis, todėl šiems teisiniams santykiams negali būti taikomos sutartinėms prievolėms taikytinos nuostatos pagal Reglamentą Roma I, šalių santykiai patenka į Reglamento Roma II 20 straipsnio reglamentuojamą sritį.

Ieškovas BTA Insurance Company SE su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Atsakovo nurodoma Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1 d. nuostata skirta sureguliuoti tarp nukentėjusiojo asmens ir draudiko susiklosčiusius teisinius santykius ir nėra taikoma dviejų draudikų santykių reguliavimui. Tarp skirtingų draudikų susiklostantys teisiniai santykiai yra ne deliktinės, o sutartinės kilmės. Šiems santykiams taikytina teisė nustatoma pagal CK 1.37 str. 6 d., draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra nuolatinė draudiko gyvenamoji vieta, teisė. Išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė buvo sukabinta su velkančia transporto priemone, o jeigu velkama transporto priemonė prieš eismo įvykį atsikabino, dėl jos padarytos žalos išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo atsakomybė. Byloje duomenų, kad žala būtų padaryta atsikabinusia transporto priemone nėra, todėl už padarytą žalą atsakingas tik atsakovas. Tarp draudiko ir trečiojo asmens, kuriam buvo padaryta žala, susiklostantys teisiniai santykiai yra deliktinio pobūdžio. Tais atvejais, kai draudikas pagal draudimo sutartį turi atlyginti žalą, padarytą trečiajam asmeniui kitoje valstybėje, visų pirma taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė ir tik jei ištyrus šios teisės turinį paaiškėtų, kad Lietuvos nacionalinė teisė nustato didesnė apsaugą nukentėjusiajam, galėtų būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė. Lietuvos įstatymai didesnę apsaugą numato velkančiai transporto priemonei, todėl atsakovas yra atsakingas už padarytos žalos atlyginimą visa apimtimi ir neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į ieškovą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo įskaityti 9 977,30 Eur reikalavimai yra susiję su Vokietijoje įvykusiais eismo įvykiais, kuriuos sukėlė Lietuvos Respublikoje registruotų vilkikų, sukabintų su priekaba, valdytojai. Vilkikų valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudęs atsakovas, priekabų – ieškovas. Atsakovas yra atlyginęs visą šiuose eismo įvykiuose padarytą žalą. Atsakovas teigia, kad už eismo įvykiuose padarytą žalą solidariai yra atsakingi velkančiosios transporto priemonės draudikas (atsakovas) ir velkamosios transporto priemonės draudikas (ieškovas). Todėl atsakovas ½ išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 9 977,30 Eur, įskaitė į ieškovo reikalavimus atsakovui. Taigi, šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas dėl Vokietijoje įvykusių eismo įvykių, kuriuos sukėlė Lietuvos Respublikoje registruotų vilkikų, sukabintų su priekaba, valdytojai, atsako vienas, ar solidariai su ieškovu. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl to, ar byloje taikytina Lietuvos Respublikos, ar Vokietijos teisė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinėje byloje Nr.3K-3-187/2016 spręsdamas dėl skirtingų transporto priemonių – vilkiko ir priekabos – valdytojų draudikų prievolės atlyginti eismo įvykio Vokietijoje metu padarytą žalą ir taikytinos teisės, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime pateiktus išaiškinimus, kad pareigos išmokėti draudimo išmoką egzistavimas ir apimtis pirmiausiais priklauso nuo deliktinio pobūdžio vertinimų, neturinčių ryšio su sutartiniais santykiais, siejančiais draudikus su atitinkamais draudėjais, 2016-05-06 nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje taikytina teisė turi būti nustatoma pagal reglamentą „Roma II“, ir nagrinėjamoje byloje taikoma šalies, kurioje dėl įvykio tiesiogiai patirta žala, teisė, todėl prievolės atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui skolininkus ir atitinkamą jų indėlį padarant žalą nukentėjusiajam asmeniui reikia nustatyti atsižvelgiant į tiesioginės žalos atsiradimo vietos teisę, t.y. į Vokietijos teisę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-187/2016 atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius Vokietijos teisės turinį, tarp jų ir Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-27 sprendimą Nr.IV ZP 279/08, kuriame pateiktas aiškinimas, kad transporto priemonė ir priekaba negali sudaryti savarankiškų atsakomybės vienetų, nes abiejų transporto priemonių vairuotojas jas sieja į vieną junginį, kuriam negali būti priskiriamos skirtingos atsakomybės kvotos, sprendė, kad Vokietijoje įvykus eismo įvykiui, kai žalą sukėlė transporto priemonės ir priekabos junginys, transporto priemonės ir priekabos valdytojų atsakomybė yra bendra.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat nurodė, kad kadangi atsakingi asmenys ir civilinės atsakomybės apimtis nustatomi pagal Vokietijos teisę, už eismo įvykį atsakingus asmenis ir civilinės atsakomybės padalijimą tarp šių asmenų nustatančios Lietuvos Respublikos teisės nuostatos, inter alia, TPVCAPDĮ 16 str. 5 d., netaikomos. Kadangi vilkiko ir priekabos valdytojams kilo bendra civilinė atsakomybė, todėl pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui atsirado abiejų transporto priemonių draudikams.

Šios teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės taikytinos ir nagrinėjamoje byloje, kadangi nagrinėjamos bylos dalis dėl vilkiko ir priekabos valdytojų draudikų prievolės atlyginti eismo įvykio Vokietijoje metu padarytą žalą ir taikytinos teisės ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinės byla Nr.3K-3-187/2016 yra analogiškos (CPK 4 str.).

Taigi atsakovas, išmokėjęs draudimo išmokas nukentėjusiesiems dėl Vokietijoje įvykusių eismo įvykių, kurias atsakovas turėjo pareigą išmokėti kartu su ieškovu, įgijo teisę reikalauti, kad ieškovas kompensuotų atsakovui ½ šių draudimo išmokų (CK 6.114 str. 3 p., TPVCAPDĮ 19 str. 10 d.). Todėl atsakovas pagrįstai ½ dalį šių draudimo išmokų, t.y. 9 977,30 Eur, ieškinyje nurodytais pranešimais įskaitė į ieškovui mokėtinas draudimo išmokas (CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 1, 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo dalis, kuria buvo pripažinti negaliojančiais atsakovo atlikti 9 977,30 Eur įskaitymai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteista 9 977,30 Eur žalai atlyginti naikinama kaip priimta netinkamai aiškinant ir taikant draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį šioje dalyje atmesti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą visi ieškovo reikalavimai yra atmesti, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlyginamos. Atsakovas šioje byloje patyrė 30,14 Eur vertimo išlaidas, kurios priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 str. 1 d.). Iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteisiamos 5,89 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą pirmosios instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.).

Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamas 244 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atlikti įskaitymai 9 977,30 Eur sumai, iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteista ieškovo BTA Insurance Company SE naudai 9 977,30 Eur žalai atlyginti bei 6 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo BTA Insurance Company SE ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiais atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atliktus įskaitymus 9 977,30 Eur sumai ir iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteisti ieškovo BTA Insurance Company SE naudai 9 977,30 Eur žalai atlyginti.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – priteisti iš ieškovo BTA Insurance Company SE atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai 30,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybės naudai – 5,89 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo BTA Insurance Company SE atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai 244 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.