Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. 2024 m. liepos 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 prom. neblaivumas), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir sugyventinės D. A. metu, tyčia kumščiais ir kojomis sudavė D. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tempė pastarajai už plaukų, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas rankų, kojų, liemens srityse, kairiųjų VIII-X šonkaulių kūnų lūžius, t. y. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinės D. A. sveikatą.

Kaltinamasis K. Š. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad tiksliai nepamena, bet tai galėjo būti 2024 m. liepos 21 d. vyko išgertuvės namuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo stipriai apsvaigęs, susisuko smegenys ir ėmė mušti savo sugyventinę D. A., su kuria gyveno apie 16 metų. Sudavė D. A. į šonus, į kitas kūno vietas, tempė už plaukų. Kiek tiksliai smūgių sudavė atsakyti negali, nepamena. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji D. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. liepos 21 d., tikslaus laiko nepamena, ryte, miegojo savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), lovoje. Namuose taip pat buvo sugyventinis K. Š. ir pažįstama J. L. Jie išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus. Prabudo nuo to, kad pajautė smūgius į savo kūną. Prabudusi pamatė prie savęs K. Š., kuris mušė ją kumščiais, tempė už plaukų, nepamena, kad K. Š. būtų ją spardęs kojomis. Ji prašė K. Š. liautis, tačiau šis į jos prašymą nekreipė dėmesio. Kiek K. Š. sudavė jai smūgių kumščiais ir į kokias kūno vietas, pasakyti negali. Pamena, kad K. Š. nuo jos atsitraukė ir iš namo išbėgo, kai išgirdo, kad pažįstama J. L. paskambino Bendrojo pagalbos centro numeriu ir pasakė, kad atvyksta policijos pareigūnai. Po suduotų smūgių jai labai skaudėjo visą kūną, ypatingai galvos ir šonkaulių sritis. K. Š. suduoti smūgiai jai sukėlė fizinį skausmą, patirtą skausmą nuo 1 iki 10 vertina 7. Jai skauda šonkaulių sritį ir galvos sritį, dėl patirtų sužalojimų sunku paeiti. Įvykio liudininkė yra J. L. (1 t., b. l. 26-29).???

Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos mėn., tikslios datos nepamena, sekmadienį, po darbų, D. A. namuose, (duomenys neskelbtini), su D. A. ir K. Š. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. jau visi buvo stipriai apsvaigę. Ji nuėjo miegoti į greta esantį kambarį. D. A. ir K. Š. liko virtuvėje, kur gėrė alkoholį. Prabudo tarp 22 – 23 val. nuo D. A. pagalbos šauksmo. Įbėgusi į virtuvę lovoje pamatė D. A., jai iš kairės stovėjo K. Š. ir kumščiu smūgiavo į galvos sritį, sudavė ne mažiau 5 kartų. D. A. galvą dengė rankomis, prašė liautis ją mušus. Po to K. Š. gulinčiai D. A. įspyrė į šoną, matė, kaip jis į kairįjį šoną įspyrė ne mažiau 3 kartų. Sudavęs smūgius, K. Š. nuo D. A. atsitraukė ir išėjo iš namų. D. A., gulėdama lovoje verkė, sakė, kad jai labai skauda galvą. Norėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu, kviesti pagalbą, tačiau pati D. A. jai neleido to daryti. Tada ji atsigulė į lovą ir užmigo. Prabudusi ryte D. A. skundėsi viso kūno skausmais, grįžo K. Š.. D. A. savijauta vis prastėjo, jai skaudėjo visą kūną, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu, iškvietė pagalbą. Atvyko greitosios pagalbos automobilis, o netrukus ir policijos pareigūnai, kurie K. Š. sulaikė. Medikai D. A. išnešė ant neštuvų, nes ji pati nebegalėjo paeiti. D. A. lydėjo į Priėmimo skyrių. Matė, kad jos visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, kurios atsirado nuo K. Š. suduotų smūgių. Kiek smūgių K. Š. sudavė gulinčiai D. A. iki jai ateinant, ji nematė, nes buvo kitame kambaryje. Dėl kokių priežasčių K. Š. sumušė D. A., negali pasakyti. K., kai būna apsvaigęs nuo alkoholio, tampa labai agresyvus. D. A. ir K. Š. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 15 metų (1 t., b. l. 71-74).???

Liudytoja Monika Vičė parodė, jog 2024 m. liepos 21 d. dirbant pagal darbo grafiką, reaguojant į gautus iškvietimus, iš budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Kartu su vyriausiuoju patruliu Dovydu Čėsna nuvykus aukščiau minėtu adresu, rasta lovoje gulinti moteris, kaip vėliau nustatyta jos tapatybė - D. A., jos sugyventinis K. Š. ir giminaitė L., vardo nepamena. D. A. teigė, kad ją sumušė sugyventinis K. Š., o K. Š. prisipažino, kad mušė lovoje gulinčią D. A., tai patvirtino ir liudytoja L. D. A. dėl patirtų sužalojimų greitosios pagalbos automobiliu buvo išgabenta į Priėmimo skyrių, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi nuo įvykio praėjo nemažas laiko tarpas, negali sukonkretinti ir tiksliai atpasakoti pokalbio su K. Š., D. A., L. Neatsimena, ar K. Š. pasakojo, kokiu būdu smurtavo prieš D. A., prašo vadovautis surašytu tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 77-80).?

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2024 m. liepos 21 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), neblaivi (3,20 prom. girtumo) pranešėja J. L. paaiškino, kad šiąnakt K. Š. lovoje miegančią sugyventinę D. A. mušė rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek buvo suduota smūgių, J. L. pasakyti negalėjo. GMP automobilyje apžiūrėta D. A. nurodė, kad ją gulinčią lovoje į įvairias kūno dalis kumščiais mušė ir kojomis spardė sugyventinis K. Š. D. A. negalėjo tiksliai nurodyti, tikslaus smūgių skaičiaus ir sumušimo vietų, tik nurodė, kad jai skauda visą kūną. Ant D. A. rankų buvo stebimos kraujosruvos. Ji nuvežta apžiūrai į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę. Neblaivus K. Š. (nustatytas 2,20 prom. neblaivumas) prisipažino rankų kumščiais ir kojų spyriais į įvairias kūno vietas sumušęs sugyventinę D. A. (1 t., b. l. 11-14).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-21).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 833/2024(04) nustatyta, jog D. A. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos rankų, kojų, liemens srityse, kairiųjų VIII-X šonkaulių kūnų lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. D. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. D. A. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 85).???

Iš 2024 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. liepos 21 d. garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įraše užfiksuotas J. L. skambutis Bendrajam pagalbos centrui dėl D. A. sumušimo (1 t., b. l. 91-94).???

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. Š. suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. A. ir numatė, kad dėl jo fizinio smurto panaudojimo gali būti nesunkiai sutrikdyta jos sveikata ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą. Įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -– BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes atitinka visus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą turi paskirti jam bausmę. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Skirdamas bausmę teismas įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. K. Š. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, smurtavo prieš šeimos narį, smūgiai suduoti į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvos sritį, laikomas neteistu, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, nedirba (1 t., b. l. 97-105), nusikalstama veika padaryta žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai, neatlyginta. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką nuteistajam skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas K. Š. laikinas sulaikymas nuo 2024 m. liepos 21 d. 10 val. 12 min. iki 2024 m. liepos 23 d. 8 val. 15 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (1 t., b. l. 147-151, 154-156) (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Prokuroras vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

K. Š. savo nusikalstama veika pažeidė vieną iš pagrindinių žmogaus teisių – nesunkiai sutrikdė savo artimo šeimos nario – sugyventinės – sveikatą. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neblaivus, po jos padarymo iš įvykio vietos pasišalino neiškvietęs nukentėjusiajai pagalbos. K. Š. niekur nedirba, pastovios gyvenamosios vietos neturi, iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad kaltinamasis veda asocialų gyvenimo būdą. K. Š. laikomas neteistu, yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir du kartus už Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimus. Vertinant kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pažymėtina, kad K. Š. nesilaikė ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, į teisiamuosius posėdžius nevyko, dėl ko jam buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis jam skirtų įpareigojimų. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, kaltinamajam atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą būtų ignoruojamos dėl šio nusikaltimo pažeistos įstatymų ginamos vertybės, formuotųsi nebaudžiamumo suvokimas, nepagarba įstatymui, todėl taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir K. Š. atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 167–170, 182- 185), Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartimi pakeistos į suėmimą (2 t., b. l. 45-46). Suėmimo terminas nustatytas dviem mėnesiams nuo 2025 m. kovo 28 d. (2 t., b. l. 51, 57-58). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė paliktina iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, suėmimas, įskaitytinas į K. Š. paskirtą bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Už nukentėjusiajai D. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl 2024 m. liepos 21 d. D. A. sužalojimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Regioninei Telšių ligoninei buvo sumokėta 117,11 Eur (1 t., b. l. 48-55). Nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo K. Š. priteistina 117,11 Eur civiliniam ieškovui (BPK 109, 115 straipsnio 1 dalimi, CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Pagal BPK 94 straipsnį priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, teismas turi išspręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dėl to DVD laikmena, kurioje įrašytas įtariamojo K. Š. 2024 m. liepos 22 d. nuotolinės apklausos vaizdo įrašas ir 2024 m. liepos 21 d. BPC skambučio garso įrašas įdėta į voką ir prisegta prie bylos 2 tomo viršelio, paliktina saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. balandžio 14 d. pateikė pirminę pažymą Nr. APD-2025-04550, kurioje prašoma priteisti valstybei iš viso 359,48 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą K. Š. Nagrinėjamu atveju K. Š. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, jis nepriklausė nuo nuteistojo valios. Be to, kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, jis nedirba. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas,

nusprendė:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. liepos 21 d. 10 val. 12 min iki 2024 m. liepos 23 d. 8 val. 15 min. (dvi dienas) ir kardomosios priemonės (suėmimo) taikymo laiką nuo 2025 m. kovo 28 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) ir laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi paskirtą suėmimą ir 2025 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytą suėmimo terminą palikti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Iš K. Š. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kodas 188784026, 117,11 Eur (vieną šimtą septyniolika Eur 11 ct) (priteistą sumą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“ AB).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – DVD laikmeną, įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos 2 tomo viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.