Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant pareiškėjui S. V., jo atstovui advokatui Aldevinui Ščiglai, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui I. D., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. D., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš pareiškėjo prašymo, pateiktų teismui rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-01-01 mirė pareiškėjo tėvas S. V., gim. (duomenys neskelbtini) (9 b.l.), kuris 2013-02-22 testamentu visą jam nuosavybės teise priklausiusį turtą paliko dukrai (pareiškėjo sesei) I. D. (7 b.l.). 2014-01-06 Šiaulių m. 5- ojo notarų biuro liudijimas patvirtina faktą, kad pagal I. D. pareiškimą pradėta paveldėjimo byla dėl palikėjui S. V. priklausiusio turto, tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir/ar testamentą liudijimas nėra išduotas (19 b.l.). Pareiškėjo motina E. V. mirė 2011-04-17 (8 b.l.). Iš 2012-05-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad buvo nustatytas juridinis faktas, jog po E. V. mirties, S. V. buvo reikalingas išlaikymas ir jis turėjo teisę į privalomąją mirusios palikimo dalį (29-30 b.l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad pareiškėjui priklauso dalis žemės sklypo ir kito turto adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (20-22, 23-26 b.l.). Darbingumo lygio pažyma patvirtina faktą, kad pareiškėjui nuo 2014-02-13 iki 2037-02-17 nustatytas 25 proc. darbingumas (28 b.l.). Iš 2014-09-18 Šiaulių apylinkės teismo nutarties matyti, kad ribotai veiksnaus S. V. rūpintoja ir turto administratore paskirta jo sesuo I. D. (31-36 b.l.). Iš pažymos apie pajamas matyti, kad 2014 m. sausio mėnesį atsakovas gaudavo 208,53 Eur sumą, kurią sudarė šalpos pensija neįgaliam ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija (49 b.l.). Iš AB SEB banko pažymos matyti, kad tėvo mirties dienai atsakovas banko sąskaitoje turėjo 267 Eur (50 b.l.).

Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijais (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.). Nustačius nedarbingumo dėl neįgalumo požymį, galima spręsti, kad toks asmuo turi poreikį būti išlaikomam. Tačiau, sprendžiant, kad asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinant socialines garantijas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo (asmuo) neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010).

Pagal kasacinio teismo praktiką taikant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, būtina vadovautis proporcingumo principu, pagal kurį teisės aktų nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008). Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. <...> Privalomoji palikimo dalis atlieka tą pačią funkciją kaip išlaikymas – užtikrina paramą jos reikalingiems asmenims, su paramos teikėju susijusiems artimais giminystės ir šeimos ryšiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nepagrindžia aplinkybės, kad palikėjo S. V. mirties dieną pareiškėjas S. V. neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Nors pareiškėjui tėvo mirties dienai buvo nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, kas reiškia, kad pareiškėjas tėvo mirties dieną buvo nedarbingas dėl sveikatos būklės ir kad išlaikymo reikalingumas preziumuojamas (CK 3.72 straipsnio 2 dalis), tačiau iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos matyti, kad palikėjo mirties dienai jis gaudavo 208,53 Eur išmoką, kuri, teismo nuomone, pakankama būtiniausiems pareiškėjo poreikiams patenkinti, be to jis nuosavybės teise turėjo dalį žemės sklypo ir turto adresu Beržų g. 12, Šiauliuose, kurį paveldėjo po mitinos mirties, bei banko sąskaitoje turėjo 267 Eur. Teismo posėdžio metu gauti duomenys patvirtino faktą, kad palikėjo gaunamos pajamos tik nežymiai viršijo pareiškėjo gaunamas pajamas. Nors tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo nurodo, kad palikėjas rėmė ir iš dalies išlaikė S. V., tačiau kaip nurodė pats pareiškėjas, jis visus gaunamus pinigus patikėdavo tėvui, kuris atsižvelgdamas į sūnaus poreikius, skirdavo atitinkamas sumas jų tenkinimui. Kadangi tėvo ir sūnaus gaunamos pajamos buvo beveik vienodo dydžio ir jos buvo naudojamos abiejų asmenų poreikių tenkinimui, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenimiški poreikiai buvo didesni už tėvo poreikius ir jų tenkinimui reikėdavo skirti didesnę dalį lėšų, kurią tėvas padengdavo iš savo pajamų dalies. Teismo nuomone, žalingų poreikių tenkinimui skiriami pinigai, negali būti traktuojami būtinųjų poreikių tenkinimu. Be to, kaip teismo posėdžio metu pažymėjo suinteresuotas asmuo, pareiškėjo specialių poreikių tenkinimui papildomų lėšų nereikėjo ir skiriama nebuvo.

Esant aptartoms aplinkybėms, pakankamo pagrindo nukrypti nuo testatoriaus S. V. valios nėra, toks nukrypimas, pareiškėjui S. V. be palikimo dalies galint pačiam apsirūpinti būtinomis gyvenimo reikmėmis, pažeistų proporcingumo principą ir nepagrįstai ribotų testamentinio įpėdinio I. D. teises. Kadangi byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad S. V. mirties dieną (2014-01-01) pareiškėjui S. V. išlaikymas nebuvo reikalingas, pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307, 443, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.