- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-1473-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
- Atsakovas
- S. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei S. S. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo priimti palikimą, trečiasis asmuo antstolis Dalius Traigys.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei S. S., prašydama pripažinti atsakovės sudarytą vienašalį sandorį – atsisakyti priimti palikimą – negaliojančiu ir įpareigoti atsakovę priimti jai priklausančią palikimo – buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį; taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių ieškovei iš atsakovės priteisė 832,72 Eur skolos už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, 28,04 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir 19,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vykdymo metu paaiškėjo, jog skolininkės motina E. S. (duomenys neskelbtini) mirė; dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik pergyvenęs sutuoktinis J. S., tuo tarpu atsakovė dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ieškovė ir kiti kreditoriai prarado teisę nukreipti reikalavimus į skolininkės turėtą paveldėti turtą. Remdamasi CK 6.66 straipsnio 1 dalimi ieškovė prašė apginti kreditoriaus teises.
2. Atsakovė S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei S. S. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo priimti palikimą, atmetė.
4. Teismas, išanalizavęs CK 6.66 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo praktiką santykyje su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti actio Pauliana instituto nuostatų. Pažymėjo, jog šio instituto nuostatų taikymas besąlygiškai sietinas su skolininko sudarytu sandoriu; tačiau atsakovė neišreiškė valios kaip tai reikalauja įstatymas: ji neatvyko pas notarą ir nepareiškė, jog atsisako priimti palikimą, kaip tai įtvirtinta CK 5.60 straipsnio 3 dalyje. Teismas taip pat nurodė, jog konkreti sutartis – ar vienašalė ar dvišalė, gali būti sudaryta tik išreikšta ar suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą. CK 1.63 straipsnio 3 dalis nustato, jog vienašaliu laikoma sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Pabrėžė, jog nagrinėjamojoje byloje nėra objektyviai egzistuojančio ginčo objekto – vienašalio sandorio. Teismo vertinimu, atsakovės pasyvumas savaime negali būti vertintinas ir pripažintinas vienašaliu sandoriu, todėl nesant šalies valios išraiškos, o būtent pas notarą atsakovės pasirašyto pareiškimo dėl atsisakymo priimti palikimą, - teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalies teises bei pareigas, dėl kurių šalis apskritai nebuvo išreiškusi savo valios. Teismas nurodė, jog teismas negali ignoruoti CK 1.71 straipsnyje apibrėžtų sandorio formos reikalavimų - atsakovės atsisakymas priimti palikimą privalėjo būti įformintas raštu, ir notaro patvirtintas (CK 5.60 straipsnio 3 dalis). Nenustatęs šių esminių sandoriui pripažinti aplinkybių, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą - pripažinti atsakovės S. S. sudarytą vienašalį sandorį - atsisakymą nuo palikimo - negaliojančiu, taip pat įpareigoti atsakovę S. S. priimti jai priklausančią palikimo - buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį; priteisti apeliantei iš atsakovės 75 Eurų dydžio žyminį mokestį ir kitas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė ieškinyje nurodė nagrinėjamam ginčui itin svarbią kasacinio teismo praktiką. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje yra suformuota aiški taisyklė, kuria remiantis, įpėdinio neveikimas nepriimant palikimo ir nepateikiant atsisakymo nuo palikimo yra prilyginamas palikimo atsisakymui, kaip jis suprantamas CK 5.60 straipsnio 3 dalies prasme ir suteikia pagrindą kreditoriui kreiptis dėl jo pažeistų teisių ir interesų gynimo, kuomet skolininkas, žinodamas apie savo neįvykdytas prievoles kreditoriams, sąmoningai neatlieka jokių veiksmų ir be jokio pagrindo nepriima palikimo, kuris galėtų būti panaudotas priverstiniam įsipareigojimų vykdymui ir tuo pačiu palengvinti paties skolininko debitorinę naštą.
5.2. Pirmosios instancijos teismo atliktas teisės normų aiškinimas, pagal kurį actio Pauliana institutas galėtų būti pritaikytas tik tuo atveju, jeigu skolininkas savo aktyviais veiksmais atsisako priimti palikimą, užkerta kelią apeliantei pasinaudoti įstatymo jai suteikiamomis pažeistų teisių ir interesų gynimo priemonėmis, tiek ir sudaro pagrindą skolininkams piktnaudžiauti jų padėtimi, žinant, jog neatliekant jokių veiksmų, susijusių su palikimo priėmimu, kreditoriai neturės jokių teisinių svertų išieškojimui į palikimą nukreipti.
5.3. Teismas vadovavosi savo subjektyviu teisės normų vertinimu. Pabrėžė, jog teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat plėtojamą teismų praktiką. Apeliantės manymu, sprendimas ne tik nesuderinamas su aktualia kasacinio teismo praktika, tačiau ir užkerta kelią apeliantei pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis galimybėmis ginti savo pažeistas teises ir interesus.
6. Atsakovė S. S. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo priimti palikimą.
9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovės 832,72 Eur skolos už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, 28,04 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir 19,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės motina E. S.. Testamentų registro 2019 m. spalio 29 d. duomenimis, testatoriaus sudarytų testamentų nebuvo įregistruota; 2019 m. spalio 22 d. E. S. palikimą, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo, priėmė J. S.. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Antstolis Dalius Traigys 2019 m. spalio 30 d. pažymoje Nr. 0241 2019 10 30 2149/17 nurodė, kad antstolio žinioje yra 8 vykdomosios bylos atsakovės atžvilgiu; jai priklauso nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau jis įkeistas hipoteka; piniginių lėšų atsakovė neturi; 2018 m. vasario 27 d. buvo paskelbta jos paieška, vėliau ji surasta, tačiau nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, nesusipažino su jos medžiaga; atsakovės sutuoktinio atžvilgiu yra vykdomos 7 bylos. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vienašalio sandorio (atsisakymo priimti palikimą) pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo priimti palikimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyviai egzistuojančio ginčo objekto – vienašalio sandorio. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
10. Pažymėtina, kad pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sisteminis nurodytų proceso teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).
11. CK 5.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu siekia įpareigoti atsakovę priimti jai priklausančią palikimo – buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Akivaizdu, kad tokio reikalavimo patenkinimas turėtų įtakos CK 5.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai palikėjos įpėdinių teisei į nepriėmusiam palikimo įpėdiniui tenkančią dalį. Kaip minėta, bylos duomenimis palikimą yra priėmęs palikėjos sutuoktinis J. S.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, jo į bylos nagrinėjimą neįtraukė, nesiaiškino, ar yra kitų E. S. įpėdinių.
13. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra išskirtinai pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų, negali išnagrinėti bylos iš esmės.
14. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y. nustatytą procesinį pažeidimą, darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.