Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos BUAB „Super Montes“ atstovams advokatui L. M. ir advokato padėjėjai L. R.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos BUAB „Super Montes“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Aplinkos ministerijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos ginčas kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėja, prašydama atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nurodė žalos atsiradimo aplinkybes: bendrovės teritorijoje yra likę 8 499,952 t nesutvarkytų atliekų, kurios susidarė dėl atsakovės neteisėtai 2007-12-21 išduoto TIPK leidimo ir nepagrįstų PN, kurių sutvarkymo kaina yra 544 768,24 Eur.

Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina pažymėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas reikalavimą atlyginti turtinę (ir neturtinę žalą), turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006). Nesant vieno iš minėtų elementų, teisė į turtinės (ar neturtinės žalos) atlyginimą negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-09 nutarimu nustatė, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus.

Pareiškėjos nurodytos žalos atsiradimas, kaip jau nurodyta, siejamas su Kauno apygardos teismo 2019-04-19 sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-4-413/2019), kuriuo buvo panaikinta KRAAD pareiškėjai išduoto TIPK leidimo Nr. 5/25-07 dalis, kuria UAB “Super Montes” leista surinkti, vežti iš gyventojų ir įmonių, laikyti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias komunalines, buitines, bioskaidžias, didžiąsias ir kitas atliekas ir bendrovė įpareigota nedelsiant nutraukti mišrių komunalinių, buitinių, bioskaidžių, didžiųjų ir kitų atliekų surinkimo, vežimo iš gyventojų ir įmonių, laikymo, rūšiavimo, perdirbimo ir bet kokią su tuo susijusią ūkinę veiklą, taip pat ūkinę veiklą su antrinėmis žaliavomis toje teritorijoje, kuri nepatenka į specialiajame plane, patvirtintame Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009-10-22 sprendimu Nr. TS-391, numatytą komercinę (komunalinę) teritoriją antrinių žaliavų surinkimui ar pažeidžia šiame specialiajame plane nurodytą 100 metrų sanitarinę apsaugos zoną antrinių žaliavų surinkimui. Taip pat teismo įpareigojimu savo lėšomis sutvarkyti žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), kaupiamas atliekas, jas išvežant iš šių žemės sklypų ir išvalant šių žemės sklypų užimamą teritoriją. Taip pat Kauno apygardos teismo 2019-07-03 papildomu sprendimu, kuriuo panaikinta KRAAD TIPK leidimo Nr. 5/25-07 dalis, kuria UAB “Super Montes” leista surinkti, vežti iš gyventojų ir įmonių, laikyti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias komunalines, buitines, bioskaidžias, didžiąsias ir kitas atliekas, paliekant atsakovei teisę surinkti, vežti, laikyti ir rūšiuoti antrines žaliavas – popierių, kartoną, plastiką ir stiklą.

Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog įmonei nepakeliama finansinė našta atsirado dėl minėtų teismo sprendimų, kuriais buvo panaikinta 2007-12-21 išduoto TIPK leidimo dalis, vykdymo – įpareigojimo bendrovę savo lėšomis sutvarkyti žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), kaupiamas atliekas, jas išvežant iš šių žemės sklypų ir išvalant šių žemės sklypų užimamą teritoriją.

Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2016-06-08 nutartyje (civilinė byla Nr. B2-2029-264/2016), kuria pareiškėjai iškelta restruktūrizavimo byla, be kita ko nurodyta, kad UAB „Super Montes“ nėra nemoki. Lyginant 2015 metų ir 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis matyti, kad įmonės pelnas padidėjo net kelis kartus. Remiantis apskaitos informacija 2016-04-27 įmonė turi sukaupusi perdirbtų žaliavų 1,7 mln. Restruktūrizavimo plano matmenyse yra nurodyta, kad UAB „Super Montes“ toliau vykdo veiklą, uždirba pajamas, aktyviai ieško rinkos perdirbtoms antrinėms žaliavoms realizuoti, ieškoma potencialių pirkėjų artimiausiame užsienyje – Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje arba tarpininkų, kurių pagalba būtų užtikrinta pastovi naujai perdirbamos antrinės žaliavos realizacija. Šalia veikiančių atliekų perdirbimo įrenginių ruošiamasi paleisti statybinių atliekų perdirbimo liniją. Tai leis praplėsti dabartinių paslaugų asortimentą, padidinti įmonės pajamas bei užimti nišą rinkoje. Restruktūrizavimo laikotarpiu pagrindiniai lėšų šaltiniai yra pajamos ir uždirbamas pelnas iš pagrindinės įmonės veiklos – atliekų perdirbimo, bei pajamos, gaunamos parduodant sukauptas atsargas – antrines žaliavas. Per mėnesį planuojama perdirbti po 2 000 – 3 000 tonų atliekų. Vasarą superkami didesni kiekiai atliekų, kurie perdirbami viso sezono metu. Nuo kitų metų paleidus statybinių atliekų perdirbimo liniją bus padidintas asortimentas, taip pat galimybės apsirūpinti žaliava perdirbimui. Taip pat restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė pardavinės perdirbtas antrines žaliavas.

Kauno apygardos teismo 2016-12-02 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-2029-264/2016) buvo patvirtintas RUAB „Super Montes“ restruktūrizavimo planas. Kadangi nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjai restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (2016-06-16) iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos (2016-12-02) pareiškėja tinkamai nevykdė pareigos, nustatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkte, Kauno apygardos teismas 2017-08-29 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-919-264/2017) nutraukė pareiškėjos restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-23 nutartimi Kauno apygardos teismo 2017-08-29 nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1860-370/2017).

Akivaizdu, jog viešojo administravimo subjektas – tuo metu KRAAD – tinkamai neįvertino UAB “Super Montes” pateiktos paraiškos TIPK leidimui gauti teisingumo ir pagrįstumo, atitikties teisės aktų reikalavimams, nereikalavo pateikti (pareiškėja ir nepateikė) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalaujamos atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo, tačiau TIPK leidimas buvo išduotas ir bendrovė dešimtmetį vykdė ūkinę veiklą, numatytą TIPK leidime. Aplinkybės, jog bendrovė vykdė nepavojingų atliekų surinkimo, rūšiavimo, vežimo ir kt. atliekų tvarkymo veiklas pagal TIPK leidime nurodytas sąlygas, neginčijo ir pareiškėja. Taigi, šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjos nemokumas ir bankroto priežastis negali būti laikoma atsakovės (tuo metu Kauno RAAD) vykdyta pareiškėjos ūkinės veiklos (atliekų tvarkymo) kontrolė, duodant privalomuosius nurodymus ir 2007-12-21 išduodant TIPK leidimą Nr. 5/25-07. Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuo TIPK leidimo išdavimo (2007-12-21) iki jo galiojimo pasibaigimo (2016-01-01, o faktiškai ir vėliau) bendrovė dirbo visu pajėgumu, vykdė ūkinę veiklą, nebuvo nemoki, gavo pajams, 2015-2016 metais pelnas padidėjo kelis kartus, ketino plėsti paslaugų asortimentą. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, jog būtent dėl atsakovės neteisėtai išduoto TIPK leidimo ir pareiškėjai duotų PN pastaroji patyrė žalą. Priešingai, įmonė visą ginčo laikotarpį vykdė ūkinę veiklą, gavo pajamas ir pelną.

Kaip jau ir minėta, Kauno apygardos teismas 2019-04-19 sprendimu ir 2019-07-03 papildomu sprendimu panaikino TIPK leidimo Nr. 5/25-07 dalį, tačiau savaime tai dar nėra pakankamas valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas (LVAT 2019-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-909-502/2019). Net ir nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patytė žalą, ir (ar) atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (LVAT 2018-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4734-556/2018).

Pažymėtina, kad minėtais sprendimais panaikintas ne visas TIPK leidimas Nr. 5/25-07, o tik jo dalis, kuria pareiškėjai leista surinkti, vežti iš gyventojų ir įmonių, laikyti, rūšiuoti ir perdirbti mišrias komunalines, buitines, bioskaidžias, didžiąsias ir kitas atliekas, paliekant pareiškėjai teisę surinkti, vežti, laikyti ir rūšiuoti antrines žaliavas – popierių, kartoną, plastiką ir stiklą, taigi pareiškėja ir toliau galėjo užsiimti ūkine veikla toje dalyje, kurioje TIPK leidimo dalis nepanaikinta.

Šioje ginčo situacijoje svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Aplinkos ministro 2003-09-25 įsakymu Nr. 469 „Dėl Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) 3 punkte nustatyta, kad Tvarka reglamentuoja Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių taikymą įmonės bankroto atveju, taip pat kai panaikinamas arba sustabdomas pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles nustatytus reikalavimus įmonei išduoto leidimo galiojimas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reorganizuojamai, restruktūrizuojamai, likviduojamai įmonei ar kitais atvejais, kai įmonė netęsia ar negali tęsti atliekų tvarkymo veiklos. Plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos iki įmonės, kaip juridinio asmens, pasibaigimo. Tvarkos 21-23 punktuose nustatyta: už suderintame Plane numatytų priemonių įgyvendinimą yra atsakingas įmonės vadovas; šios Tvarkos 3 punkte nurodytu atveju įmonė turi nedelsdama raštu informuoti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie suderintame Plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą; Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas turi kontroliuoti, kad suderintame Plane numatytos priemonės būtų įgyvendintos garantijos galiojimo laikotarpiu.

Pareiškėjos Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano 4 punkte nustatyta, kad atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju pareiškėja nutraukia atliekų surinkimo veiklą, sudaroma likvidacinė grupė. Nutraukiant veiklą, būtina sutvarkyti įmonės teritorijoje kaupiamas atliekas. Pateiktoje lentelėje nurodomas didžiausias planuojamas saugoti atliekų kiekis, taip pat nurodyta, kokias išlaidas patirs įmonė jas perduodama atliekų tvarkytojams. Išvežus atliekas bus sutvarkyta ir išvalyta įmonės teritorija. Plano 5 punkte nustatyta, kad įmonėje išlaidos, reikalingos atliekų išvežimui numatomos tik padangų bei gumos sutvarkymui. Visos kitos įmonėje tvarkomos atliekos yra nepavojingos arba turinčios teigiamą vertę, todėl joms draudimo garantija nereikalinga. Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju visa įranga (svarstyklės, konteineriai, plastmasės malimo įranga, presai, rūšiavimo linija ir kt.), priklausanti pareiškėjai, bus parduota arba atiduota kitoms įmonėms – atliekų tvarkytojoms. Įmonė įsipareigoja įgyvendinti numatytas priemones per 2 mėn. nuo atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo, nurodyto atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo pradžios. Įmonė įsipareigoja taikyti veiklos nutraukimo plane numatytas priemones įmonės bankroto atveju, taip pat, kai panaikinamas arba sustabdomas pagal nustatytus reikalavimus išduoto TIPK leidimo galiojimas (Plano 8 p.). Taigi, pareiškėja, kaip ūkio subjektas, privalo vykdyti įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė pradėdama vykdyti veiklą pagal atsakovės (tuo metu Kauno RAAD) išduotą TIPK leidimą Nr. 5/25-07. Išvežti atliekas ir sutvarkyti teritoriją yra pareiškėjos pareiga, tiek nutraukiant įmonės veiklą, tiek įmonei bankrutuojant, tiek panaikinus TIPK leidimo galiojimą.

Be to, Kauno RAAD 2015-01-07 PN Nr. 1 nurodė pareiškėjai išvežti stiklo atliekas, sandėliuojamas 200 m už bendrovės teritorijos ribų buvusiose siloso tranšėjose; 2015-05-20 PN Nr. 18 nurodė pareiškėjai nutraukti atliekų sandėliavimą įmonės gamybinės teritorijos vietose, nurodytose įmonės Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento atliekų sandėliavimo schemoje; 2015-09-30 pakartotiniu PN Nr. KAP-33 nurodė nutraukti atliekų sandėliavimą įmonės gamybinės teritorijos vietose, nenurodytose įmonės Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento atliekų sandėliavimo vietose; 2016-03-10 PN Nr. KAP-4 pareiškėja įpareigota pašalinti atliekas, neleistinai sandėliuojamas gamybinės veiklos teritorijoje, zonose Nr. 11 ir Nr. 17 ir 893 tonas mišrių statybinių ir griovimo atliekų, sandėliuojamų schemoje nenurodytoje vietoje iš neteisėtai sandėliuojamos vietos; 2016-09-01 PN Nr. 33, kuriuo nurodė nuo 2016-09-05 nutraukti atliekų priėmimą, neturint galiojančio TIPK leidimo; 2016-09-02 PN Nr. 35, kuriuo nurodė vykdyti įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją; 2016-12-12 PN Nr. 47 (pakartotinis PN Nr. 35 atžvilgiu), kuriuo pakartotinai nurodė vykdyti įmonės Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytas priemones, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją; 2017-03-01 PN Nr. PN-6 (pakartotinis PN Nr. 33 atžvilgiu), kuriuo pakartotinai nurodė nedelsiant nutraukti atliekų priėmimą, neturint galiojančio TIPK leidimo. Nors pareiškėja PN apskundė, tačiau Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis numato, jog skundo padavimas nesustabdo PN vykdymo. Pareiškėja, vykdydama minėtus PN, turėjo pareigą ir realias galimybes sutvarkyti bent dalį sukauptų atliekų kiekio ir taip jį sumažinti, privalėjo nevykdyti veiklos po 2016-01-01, pasibaigus TIPK leidimo galiojimui, tačiau tokių veiksmų neatliko.

Skundo motyvas, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų – būtų laikomasi teisės aktų nuostatų ir nebūtų išduotas neteisėtas TIPK leidimas, pareiškėja nebūtų turėjusi teisės verstis nepavojingų atliekų tvarkymo veikla, nebūtų įmonės teritorijoje sukaupusi atliekų, nebūtų pagrindo nuostoliams atsirasti, yra nepagrįstas, prieštaraujantis faktinei ginčo situacijai bei teisingumo ir sąžiningumo principams.

Pareiškėja, vykdydama veiklą, ginčo laikotarpiu privalėjo laikytis jai išduoto ir tuo metu galiojančio TIPK leidimo Nr. 5/25-07 sąlygų bei Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų ir jų nepažeisti, o nutraukdama ūkinę veiklą, kaip ūkio subjektas, privalėjo vykdyti įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Šių pareigų ir veiksmų neatlikimas, bet ne atsakovės neteisėti veiksmai 2007-12-21 išduodant TIPK leidimą, ir sąlygojo būsimos žalos atsiradimą.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Akcentuotina, kad dėl atsakingų už žalą asmenų padaryto delikto žala dar nėra patirta nukentėjusio asmens, gali būti atlyginama tik tokia žala, kuri nukentėjusio yra įrodyta kaip tikrai atsirasianti ateityje ir jos atsiradimas yra neišvengiamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos įvykdymo prasme tai reiškia, kad teismui turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie pašalintų bet kokias abejones dėl tokios žalos atsiradimo ateityje ir jų turi pakakti išvadai, kad tokio dydžio išlaidos neišvengiamai bus patirtos ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-10-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017).

Pareiškėjos pateikti komerciniai pasiūlymai ir atliekų sutvarkymo sąmata nepatvirtina realių ir neginčijamų atliekų sutvarkymui būtinų išlaidų, atsirasiančių ateityje.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.)

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pareiškėja neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl žalos atlyginimas negalimas nesant tam teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Kadangi pareiškėjos skundas yra atmetamas, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 - 41 straipsniais, 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos BUAB „Super Montes“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos BUAB „Super Montes“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.