Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-424/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-10-31Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2014-03-10Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-12-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
1-56-424/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01161-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
G. Ž.
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Eugenijus Markevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-56-424/2013 m.Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01161-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.4; 2.3.6.4.4. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. spalio 31 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,Sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. Ž., jo atstovui adv. Valdui Pumpučiui

kaltinamajam V. S., gynėjui advokatui Eugenijui Markevičiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Trakuose, a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbuotoju, neteistas

kaltinamas pagal LR BK 228 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o būtent tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju - Vilniaus aps. VPK Elektrėnų K VTV PP Vievio PN tyrėju, 2010-08-08 apie 11 val., viešoje vietoje - Vievyje, Kauno g., prie parduotuvės „Maxima", ne tarnybos metu, sulaikydamas administracinį teisės pažeidimą padariusį G. Ž., sudavė pastarajam tris smūgius į veido sritį, tuo padarant pastarajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, paviršines muštines žaizdas apatinės lūpos kairės pusės raudonyje ir gleivinėje, viršutinių 1-2 kairės pusės dantų vainikų išnirimą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinime konstatuota, kad V. S. pažeidė 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VII-1316 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 5 p. numatytus reikalavimus, tai yra laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės Interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba ir 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 24 str. numatytus reikalavimus dėl fizinės prievartos panaudojimo, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tuo padarydamas didelę žalą valstybei ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 1 d.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nepatvirtino, kad V. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis V. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jis dirbo Vilniaus aps. VPK Elektrėnų policijos komisariato Vievio policijos nuovadoje tyrėju. 2010-08-08 buvo sekmadienis apie 11 val. ne tarnybos metu jis kartu su sugyventine A. V. savo automobiliu Mazda 628 važiavo magistraliniu keliu Kaunas-Vilnius į prekybos centrą „Maxima", esantį Vievyje, Kauno gatvėje. Prie pėsčiųjų tilto per magistralę priešais jį važiuojančio automobilio vairuotojas stabdė ir suko į dešinę, todėl ir jis buvo priverstas stabdyti. Tuo metu ant jo automobilio lango iš viršaus pasipylė kažkoks skystis. Užsukus į prie parduotuvės „Maxima", esančią aikštelę pastebėjo ant pėsčiųjų tilto stovintį ir besišlapinantį vyriškį. Vėliau sužinojo, kad tai G. Ž.. Pašauktas vyriškis atsisuko į jo pusę ir užsisegė kelnes ir pradėjo keiktis. Į klausimą, ką šis daro, vyriškis atsakė: „kas tau nepatinka, ateik čia" ir pradėjo eiti link jo, o jis link vyriškio. Vyriškis buvo labai girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis parodė tarnybinį pažymėjimą ir pareikalavo eiti į policijos nuovadą. Vyriškį paėmė už rankos, kad nuvestų į nuovadą ir vedė jį tiltu link nusileidimo nuo tilto laiptelių Šis pradėjo muistytis tempti jį į kitą pusę. Likus nedaug iki tilto pabaigos, vyriškis nugriuvo aukštielninkas. Pakėlęs vyriškį, pamatė jo kairės rankos mostą, kai šis bandė suduoti jam į veidą. Jis patraukė vyriškį ir abu nugriuvo ant tilto, G. Ž. užgriuvo ant jo. Jis susitrenkė kairę alkūnę, kairį kelį, galvą. Po to jis atsikėlė, užlaužė G. Ž. rankas ir nuvedė į Vievio policijos nuovadą. Eidamas telefonu susisiekė su Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK budėtoju, kuriam paaiškino situaciją ir paprašė pagalbos. Atvažiavo J. P. ir G. Ž. išsivežė. Jis G. Ž. nemušė, į veidą jam nesmūgiavo, G. Ž. sužalojimų nematė. Pats G. Ž. jokiais sužalojimais nesiskundė, tik grasino, kad išmes iš darbo. Incidento metu jis dairėsi, kas galėtų jam padėti, tačiau jokių pašalinių asmenų aplinkui nebuvo, nebuvo ten ir L. V., kurį jis pažįsta, matė tik dvi moteris einančias į bažnyčią.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Ž. parodė, kad 2010-08-08 apie 11:00 val. jo pažįstamas S. S. pavežė jį automobiliu prie pėsčiųjų tilto, esančio Kauno gatvėje, Vievyje ir išleido. Kadangi buvo gėręs alaus, jis prispyrė reikalas špalintis. Kadangi negalėjo kentėti, pradėjo šlapintis nuo tilto. Tuo metu prie jo priėjo V. S. ir rodydamas pažymėjimą, prisistatė, paklausė ką jis čia veikia. Jis pasakė, kad eina namo. V. S. jam nepetikė jokių reikalavimų, nepasakė kad jį sulaiko. Smogė kumščiu jam į burną, ko pasakoje iškrito du dantys, pradėjo plūsti kraujas. Jis nuo smūgio nenugriuvo, tik pritūpė ir pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Tai išgirdęs V. S. jam sudavė dar vieną smūgį į dešinę akį. Užlaužė ranką ir bandė nuvesti nuo tilto. Ant tilto nugriuvęs nebuvo. Jam buvo nepatogu, jis muistėsi. Kaltinamasis jį nuvedė į tilto apačią, pargriovė ant žemės ir prispaudęs keliu sudavė vieną smūgį į galvą. Telefonu kvietė patrulius. Nelaukdamas kol atvyks patruliai, užlaužė jam ranką ir nuvedė prie Vievio policijos nuovados. Atvažiavo patrulis ir išvežė jį į Elektrėnų PK. Ten surašė protokolą ir paleido. Įvykio metu buvo apsirengęs džinsais ir šviesiais marškiniais trumpom rankovėm. Į medikus nesikreipė, nes buvo šoke, fiziškai ir dvasiškai sužlugdytas. Gydėsi namie. Kai atvyko patruliai, stengėsi nesiskųsti ir nieko nekalbėti, nes bijojo jų priekaištų. Važiuojant į komisariatą bandė prašyti, kad iškviestų medikus, tiesiogiai nesakė, kad reikia medikų pagalbos. Patruliai nekreipė į jį dėmesio. Nurodė, kad prieš šį įvykį, šeštadienį, buvo gimtadienyje, ten jokių incidentų nebuvo.

Pareiškė 23899,55 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas iš kaltininko priteisti 8899,55 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos ir 5 proc dydžio metine spalūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško priteistos sumos išmokėjimo. Nurodė, kad V. S. neteisėtais veikamais jam buvo išmušti du priekiniai dantys, ir naujų dantų implantavimui bei gydymui reikia 7250 Lt. Taip pat patyrė išlaidas kelionei pas gydytoją, bei kelionės išlaidas vykstant į ikiteisminio tyrimo veiksmus, pas advokatą. Dėl V. S. neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis buvo sumuštas, pažemintas viešoje vietoje, pažįstamų asmenų akivaizdoje, dėl ko pablogėjo jo reputacija, buvo ilgai viešai aptarinėjamas, jo sumušimo faktas tapo žinomas daugeliui asmenų. Kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta jo sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, pasekmes jaučia iki šiol, nes išmušti dantys jam neįstatyti, sužalijimas jam labai apsunkino bendravimą, pablogėjo bendra savijauta, atsirado nesaugumo jausmas.

Nukentėjusiojo G. Ž. parodymų patikrinimo vietoje metu, prie parduotuvės „Maxima", esančios Vievyje, Kauno g., ant pėsčiųjų tilto, esančio iš kairės pusės nuo parduotuvės „Maxima", G. Ž. negalėjo parodyti ant manekeno, į kurias kūno vietas V. S. jam sudavė 3 smūgius, paaiškindo, kad nematė savęs iš šono. G. Ž. parodė ant savo veido, kad vienas smūgis jam buvo suduotas į viršutinę lūpą iš kairės pusės, po ko lūpa stipriai kraujavo ir iškrito du priekiniai dantys. Antras smūgis buvo suduotas prie dešinės akies. Po to V. S. užlaužęs rankas, nuvedė jį nuo tilto ir paguldė ant žemės po tiltu ir, koją įrėmęs į jo nugarą, sudavė jam kumščiu prie dešinės ausies, (b.1. 80-86).

Akistatos metu G. Ž. nurodė, kad V. S. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo šio smūgio jam buvo išmušti du priekiniai dantys, prakirsta apatinė lūpa, taip pat po dešine akimu susidarė kraujosruva. V. S. nurodė, kad G. Ž. smūgių nesudavė, tik atstūmė jį nuo savęs (b. 1. 125).

Šalies argumentai

2010-08-10 prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą G. Ž. nurodė, kad V. S. „paleido tris smūgius ranka į veido sritį, ko pasakoje išmušė du dantis, prakirto lūpą, suformavo mėlynę po akimi“. Po to plūstatntį krauju, parvertė ant žemės ir laikė prispaudęs kol atvažiavo jo iškviesti patruliai ( b.l.9)

Liudytojas A. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.116), kuriuose nurodė, kad 2010-08-08 apie 11.30 val. į Elektrėnų policijos komisariatą už viešosios tvarkos pažeidimą buvo pristatytas G. Ž.. To paties poskyrio viršininkas Č. S. surašė pažeidėjui administracinio sulaikymo protokolą, o jis su pristatytu asmeniu nebendravo, tik dalyvavo apžiūrint sulaikytojo daiktus. Jis negirdėjo, kad G. Ž. skųstųsi dėl sulaikymo arba fizinio smurto prieš jį panaudojimo. Ant sulaikyto asmens matomų kūno vietų sumušimo požymių jis nepastebėjo.

Liudytojas Č. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.117), kuriuose nurodė, kad 2010-08-08 apie 11.30 val. į policijos komisariatą už viešosios tvarkos pažeidimą buvo pristatytas G. Ž.. Pažeidėjui jis surašė administracinio sulaikymo protokolą. G. Ž. jokių pretenzijų dėl sulaikymo arba panaudoto fizinio smurto nereiškė bei nesiskundė dėl patirtų traumų ar jų pasekmių, medicininės pagalbos neprašė. Ant G. Ž. matomų kūno vietų sumušimo požymių jis nepastebėjo. Teismo posėdyje nurodė, kad jeigu sulaikytas asmuo skundžiasi kokiais nors negalavimais, prašo medikų pagalbos, visada iškviečiami medikai.

Liudytojas V. D., parodė, kad 2010m. vasarą, dienos neatsimena, ryte į komisariatą buvo pristatytas neblaivus G. Ž.. Jis G. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 174 str. Jis pasirašė, sutiko su padaryta veika, neprieštaravo. Protokolas buvo surašytas už tai, kad jis šlapinosi ant pėsčiųjų tilto Kauno gatvėje, Vievio mieste. Būnant komisariate, G. Ž. paprašė išeiti į lauką parūkyti. Jis su G. Ž. išėjo į lauką. G. Ž. pasakojo kaip „praūžė“ visą naktį su draugais, paskui susimušė. Liejo pyktį ant policijos pareigūnų, V. S., sakė, kad V. S. jis porodys. Ant G. Ž. veido, kaktos ir skruosto nuvo nubrozdinimai, jie nebuvo švieži. Drabužiai nebuvo kruvini, tik smėlėti. Dėl kokių nors sužalojimų nesiskundė, medikų kviesti neprašė dėl sumušto žandikaulio ar išmuštų dantų neiskundė, kad jį mušė V. S., nesakė, kad G. Ž. būtų be dantų, nepastebėjo. G. Ž. galėjo būti ir nusiprausęs kraują, nes vos tik atvežto į policijos komisariatą, jo nematė.

Liudytojas J. B., parodė, kad yra ūkininkas ir Vievio turguje prekiauja daržovėmis. Prisimena, kad buvo vidurvasaris, sekmadienis, apie 10-11 val. ryto., pirkėjų buvo mažai. Jis pamatė, kad tiltu eina du jauni vyrai. Vienas vedė kitą užsukęs jam ranką. Vedamas vyras buvo kruvinas, jo marškiniai buvo kruvini. Jis pagalvojo, kad įvyko autoįvykis ir nuketėjusįjį veda į polikliniką. Tai matė maždaug 15 m. atstumu. Nuo jo prekybos vietos matosi kaip tiltu eina žmonės, kas vyksta po tiltui nesimato. Po kelių dienų atėjo G. Ž. ir klausinėjo ar jis matė sekmadienį vykusias muštynes. Pasakė, kad nematė. G. Ž. rodė, kad jam išmušti du dantys, prašė paliudyti, kaip jį kruviną vedė. Jis sutiko, nes tokį faktą matė.

Liudytoja A. V., parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. 2010-08-08 sekmadienį, jie abu važiavo į Maximos parduotuvę Vievyje, apsipirkti. Pravažiavus tiltą, pasigirdo kažkoks garsas, barbenimas į mašinos stogą. Mašinos langai buvo praverti ir ją aptaškė. Pagalvojo, kad vaikai kokį skystį nuo tilto pila. V. S. aikštelėje sustabdė automobilį ir jie išlipo. Pamatė, kad ant tilto stovi G. Ž. ir šlapinasi. V. S. nuėjo link G. Ž.. G. Ž. tuo metu sagstėsi kelnes, buvo girtas. V. S. paklausė: “ką darai?”. Tada G. Ž. atsirėmė ant turėklų ir sako: “kas tau nepatinka, ateik čia”. V. S. pakilo tiltu aukštyn. Ji pradėjo dairytis pagalbos. G. Ž. su V. S. kalbėjosi, po to ji pamatė, kad V. S. paėmė G. Ž. už rankos ir veda. G. Ž. muistėsi pastūmė V. S. ir jie abu nugriuvo ant tilto į miesto pusė. Po to jų nebesimatė. Paskui jau pamatė, kad V. S., užlaužęs G. Ž. ranką, veda jį į nuovadą. Po kiek laiko V. S. grįžo, pasakė, kad tai G. Ž.. V. S. ant kaktos buvo guzas. Nurodė, kad kai ji dairėsi pagalbos, L. V., kurį ji pažįsta iš matymo, nematė. Nurodė, kad maždaug prieš dvi savaites iki įvykio, buvo konfliktas tarp G. Ž. svainio, L. V. ir V. S. kai V. S. sudrausmino juos dėl netinkamo elgesio, o L. V. išvadino ją rūpūže. Tada G. Ž. svainis atsiprašė ir visi išsiskirstė.

Liudytojas J. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.114-115), kuriuose nurodė, kad 2010-08-08 apie 12.00 val. Elektrėnų PK budėtojas paprašė nuvažiuoti prie Vievio policijos nuovados nes policijos pareigūnas ne tarnybos metu sulaikė pažeidėją, kurį reikia pristatyti į policijos komisariatą. Visi patruliai tuo metu buvo užimti, todėl jis vienas nuvažiavo prie Vievio policijos nuovados. Ten jį pasitiko tyrėjas V. S. kuris paaiškino, kad sulaikė pažeidėją, besišlapinusį viešoje vietoje. Ant sulaikytojo veido matėsi kraujo žymės kurios atrodė ne šviežios, t.y. kraujas buvo pridžiūvęs. Jis pristatė pažeidėją į policijos komisariatą. Pakeliui pažeidėjas nesiskundė, kad prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, tik pasakė, kad pripažįsta pažeidimą. Policijos komisariate pažeidėjas tualete prausė kraują nuo veido. Liudytojas taip pat nurodė, kad G. Ž. buvo girtas, jo drabužiai buvo netvarkingi, purvini. Jis buvo apsirengęs šviesiom ilgom kelnėm. G. Ž. nereikalavo medikų pagalbos, nesakė, kad jam išmušti dantys. V. S. ranka buvo apibrozdinta, ant kaktos buvo guzas. Aikštelėje prie automobilio matė V. S. sugyventinę.

Liudytojas L. V. parodė, kad 2010-08-08, apie 11 val. Vievyje, eidamas į parduotuvę, ant tilto prieš pakopas pastebėjo G. Ž. ir V. S.. G. Ž. norėjo eiti, o V. S. jo neleido, sudavė G. Ž. vieną smūgį į veidą, užlaužė rankas ir nuvedė nuo tilto. G. Ž. spjaudėsi krauju, jis buvo apsirengęs šortais ir marškiniais. Po smūgio G. Ž. nenugriuvo. Įvykį matė iš maždaug 20 m. atstumo, matomumas buvo geras. Kas vyko toliau nematė. Vėliau su G. Ž. bendraujant telefonu jis pasakė, kad jam buvo išmušti dantys, kad V. S. prie jo prisikabino, nes jis šlapinosi nuo tilto. Įvykio metu aikštelėje buvo ir daugiau mašinų, tačiau V. S. žmonos nepastebėjo, nors ją pažįsta. V. S. pažįsta kaip konfliktišką pareigūną, su kuriuo pats buvo susidūręs, tačiau pykčio jam neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu per akistatą su V. S. metu L. V. patvirtino, kad metė, kaip V. S. sudavė vieną smūgį G. Ž. į veidą (b. 1. 125-126).

Liudytojas S. S. parodė, kad vėlyvą rytą pas jį atėjo G. Ž. ir papršė nuvežti iki Vievio. Jis buvo neblaivus, ant jo sumušimo žymių nepastebėjo. Pavežė G. Ž. iki viaduko, išleido ir nuvažiavo namo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2927/10(01) nurodyta, tkad G. Ž. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, paviršinės muštinės žaizdos apatinės lūpos kairės pusės raudonyje ir gleivinėje, viršutinių l-2-o kairės pusės dantų vainikų išnirimai, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu, tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir nepriskiriami sužalojimams, galėjusiems atsirasti savigynos metu. Sužalojimai padaryti dviem smūgiais, galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, (b. 1. 71-74).

Specialisto paaiškininime Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. G. – Dorošenko, kuri dalyvavo ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo metu, nurodė, kad G. Ž. nustatyti sužalojimai, išdėstyti specialisto išvados Nr. G 2927/10(01) 1 p., galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytu būdu parodymų patikrinimo vietoje, (b. 1. 87).

Teismo posėdyje ekspertė Jūratė Gincman – Dorošenko patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad išvada buvo padaryta realiai apžiūrėjus G. Ž. pagal jo nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus kaip buvo suduoti smūgiai. Medicininiai dokumentai nebuvo pateikti. Nurodė, kad dantys galėjo būti išmušti lūpomis atsitrenkus į buką. ribotą paviršių, tokiu paviršiumi galėjo būti ir laiptų briauna at turėklai. G. Ž. sužalojimai akių vokuose negalėjo atsirasti dėl griuvimo, nes griūdamas žmogus atsitrenkia į neribotą paviršių atsikišusiomis galvos dalimis, tuo tarpu G. Ž. akies vokai yra akiduobėje.

G. Ž. 2010-08-08 10:10 val. buvo sulaikytas administracine tvarka dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ( b.l.1103); 2010-08-08 12:15 val. jam buvo nustatytas sunkus 2.78 promilių girtumas (b.l.105); 2010-08-08 13:00 val. G. Ž. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 str. už tai , kad 2010-08-08 apie 11 val. Vievyje šlapinosi nuo pėsčiųjų tilto ant pravažiuojančių automobilių (b.l.104); už tai jam 2010-08-09 nutarimu buvo paskirta 150 Lt administracinė bauda (b.l.108).

Apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo (LR BPK 303 str. 2 d.). Priimdamas nuosprendį, teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais; teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudaro piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, didelė žala ir priežastinis ryšys tarp piktnaudžiavimo ir žalos.

V. S. pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu dėl tarnybos įgaliojimų viršijimo, turi būti nustatyti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai, kuriais viršijami jam suteikti įgaliojimai ir teisės.

Šalies argumentai

V. S. kaltinime nurodytu laiku buvo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijo komisariato Vievio policijo nuovados tyrėju ir pagal savo statusą buvo statutinis valstybės tarnautojas, kurio veiklą, teises ir pareigas reglamentuoja Policijos veiklos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 6 p.). Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 5 p. kurių pažeidimu klatinamas V. S., įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų (1 p.), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 p.). Kaltinimas nusiklatimo padarymu katinamam asmeniui turi būti konkretus ir aiškus. Jeigu asmuo kaltinamas įstatyme įtvirtintų jo pareigų pažeidimu, tai asmuo turi teisę žinoti kokiais konkrečiais savo veiksmais pažeidė konkrečią pareigą. Tuo tarpu V. S. pareikštas kaltinimas Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. numatytų valstybės tarnautojo pareigų pažeidimu toks abstraktus ir nesusietas su konkrečiais kaltinamojo veiksmais, kad net negali būti vertinamas jo pagrįstumas kaltinime nurodytų V. S. veiksmų kontekste.

Nors kaltinime konkrečiai nenurodyta, iš to, kad S. kaltinamas Policijos veiklos įstatymo 24 str., nustatančio fizinės prievartos panaudojimo pagrindus, pažeidimu, darytina išvada, kad V. S. kaltinamas fizinę prievartą naudojęs nesant tam įstatyme numatyto pagrindo. Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d. nustato, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Policijos veiklos įstatymo 24 str.1 d. 2 p. vienu iš fizinės prievartos panaudojimo pagrindų įvardina teisės pažeidimą padariusio asmens sulaikymą, kai šis asmuo aktyviais veiksmais vengia sulaikymo.

Šalies argumentai

V. S. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis sulaikydamas administracinį teisės pažeidimą padariusį G. Ž. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kad G. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., patvirtina byloje ištirti įrodymai ir ginčo dėl to nėra. Kad V. S. priėjus prie administracinį teisės pažeidimą darančio G. Ž. ir parodžius jam tarnybinį pažymėjimą bei pareikalavus eiti į policijos nuovadą G. Ž. nepakluso, o vedamas muistėsi, keikėsi pripažino ir pats G. Ž.. Todėl V. S. turėjo pagrindą panaudoti pažeidėjo atžvilgiu fizinę prievartą. Pagal Policijos veiklos įstatymo 23 str. 4 d. fizinė prievarta suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos, kovinių imtynių veiksmų ir specialių priemonių panaudojimas. 2010-08-08 apie 11 val., t.y. įvykio metu V. S. buvo ne tarnyboje (1 t.b.l.113), taigi specialių priemonių neturėjo ir negalėjo turėti, todėl prieš pažeidėją galėjo panaudoti tik fizinę jėgą. Kaltinant V. S. pažeidus Policijos veiklos įstatymo 24 str. reikalavimus dėl fizinės jėgos panaudojino, kaltinime net nenurodyta, kokie šio įstatymo reikalavimai yra pažeisti. Jam nėra inkriminuotas nei neproporcingos prievartos, nei priemonių panaudojimas. Pagal V. S. pateiktą kaltinimą galima daryti išvadą, kad vien pažeidėjo nežymaus sveikatos sutrikdymo faktas jį sulaikant, besąlygiškai reiškia tarnybos pareigų pažeidimą. Tuo tarpu įstatymas nustato, kad prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes ir įpareigoja policijos pareigūną naudojant prievartą stengtis išvengti sunkių pasekmių (Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d.).

Vertinant V. S. pareikštą kaltinimą dėl G. Ž. sužalojimo aplinkybių, pažymėtina, kad pagal ištirtus įrodymus negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad G. Ž. sužalojo V. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinimas, dėl trijų smūgių sudavimo G. Ž. grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, kurie nėra nuoseklūs. G. Ž. nors buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, pareiškimą dėl jo sužalojimo tam pačiam policijos komisariatui pateikė tik po dviejų dienų, t.y 2010-08-10 (b.l 9). Ir šiame pareiškime, ir tą pačią dieną apklaustas liudytoju nurodė, kad, kai jis nulipo nuo tilto, prie jo pribėgo V. S. ir sudavė tris smūgius į veido sritį (1t.b.l.67). Ekspertei, atlikusiai jo kūno tyrimą 2010-08-12, nurodė, kad policijos pareigūnas tris kartus sudavė į veidą, o po to paguldęs, kniūbsčią ant žemės sudavė ranka į sprandą (1t.b.l.73). 2011-07-12 akistatos su V. S. metu G. Ž. norodė, kad V. S. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir šiuo smūgiu jam buvo išmušti du priekiniai dantys, prakirsta apatinė lūpa ir po dešine akimi susidarė kraujosruva (1t.b.l.125). 2012-07-09 parodymų patikrinimo metu ir teisiamajame posėdyje G. Ž. nurodė, kad V. S. ant tilto jam vieną kartą smogė kumščiu į burną, ko pasakoje iškrito du dantys, po to kai jis pradėjo keiktis, V. S. jam sudavė dar vieną smūgį į dešinę akį, o pargriovęs po tiltu sudavė vieną slystatnį smūgį nuo sprando link ausies. Nors parodymų prieštaringumus G. Ž. aiškino neatidumu ikiteisminiame tyrime ir skubėjimu pasirašyti protokolus, šis jo aiškinimas vertinamas kritiškai, nes būtent šios aplinkybės sudarė jo kaltinimą V. S.. Abejones tokiu paaiškinimu kelia tai, kad pats G. Ž. preaeityje buvo teistas (2t.b.l.4), sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus (2t.b.l.6-10), todėl parodymai, tame tarpe ir ikiteisminiame tyrime, jam nėra naujiena, o parodymų reikšmė jam taipp at žinoma. Patikimų įrodymų, kad būtent kaltinamasis suduodamas smūgius į veidą nukentėjusiajam išmušė dantis, byloje nėra. Liudytojo L. V. parodymai apie tai, kad V. S. sudavė vieną smūgį G. Ž. į veidą, po kurio pradėjo bėgti kraujas, o V. S. užlaužęs G. Ž. ranką nuvedė nuo tilto, vertiami kritiškai, nes šie parodymai prieštarauja paties G. Ž. parodymams, apie tai, kad kraujas jam pasipylė po pirmo smūgio dantis, o antras smūgis, po kurio jam buvo užlaužta ranka ir jis buvo nuvestas nuo tilto, buvo į akį. L. V. nurodė, kad G. Ž. buvo apsirengęs šortais, kai pats G. Ž., liudytojas J. P. nurodė, kad jis buvo ilgomis kelnėmis. Be to, kaip pripažino ir pats liudytojas, jis pats neseniai iki šio įvykio yra turėjęs konfliktą su V. S., yra draugai su G. Ž. svainiu, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs. Todėl jo parodymasi vertinami kritiškai. Iš byloje ištirtų įrodymų visumos matyti, kad sulaikymo metu G. Ž. buvo sužalotas, tai patvirtina liudytojų J. B., J. P. parodymai apie tai, kad V. S. vedamas ir J. P. perduotas G. Ž. buvo kruvinas, tačiau įrodymai nepatvirtina, kad jį sumušė V. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Niekas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad G. Ž. tuojau po įvykio būtų skundęsis dėl išmuštų dantų, ar reikalavęs medicininės pagalbos. Pagrįstas abejones dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų prieš G. Ž. kelia ir tai, kad nukentėjusysis, būdamas sužalotas, į policiją kreipėsi ne tuojau pat po įvykio, bet tik praėjus dviems dienoms, o dėl medicininės pagalbos visai nesikreipė.

Tuo tarpu nepaneigta ir atrodo visai tikėtina kaltinamojo versija apie tai, kad vedamas nuo tilto G. Ž. pargriuvo, jį pakėlus, kumščiu bandė suduoti V. S. į veidą, o V. S. jį pastūmus pargriuvo abu, turint omenyje, kad G. Ž. praėjus apie valandai laiko po įvykio nustatytas 2,78 promolių sunkus girtumas ir tai, kad G. Ž. yra gerokai stambesnis negu V. S.. Kad tarp G. Ž. ir V. S. vyko grumtynės ant tilto patvirtina ne tik tai, kad G. Ž. buvo kruvinas, bet ir tai, kad buvo sužalotas ir V. S.. Liudytojai A. V. ir J. P., matė V. S. tuojau po įvykio, nurodė, kad V. S. buvo nubrozdinta ranka, kaktoje buvo guzas.

Specialisto išvada, kad G. Ž. veide nustatyti sužalojimai padaryti kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu ir nebūdingi griuvimui, nepatvirtina aplinkybės, kad jį sužalojo V. S.. Teismo posėdyje ekspertė nurodė, kad išvada buvo padaryta iš G. Ž. nurodytų aplinkybių ir neatmetė galimybės, kad dantys G. Ž. galėjo būti išmušti jam griūnant atsitrenkus į laiptų pakopą ar kitą riboto paviršiaus tilto konstrukciją.

Kaltinimo teiginys, kad V. S. savo veiksmais padarė didelę žalą valstybei nepagrįstas bylos duomenimis. Ne bet koks teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Tam turi būti ne tik deklaruota, bet konstatuota ir įrodyta didelė žala. V. S. ėmėsi veiksmų sulaikant akivaizdžiai neblaivų ir už save stambesnį asmenį, darantį teisės pažeidimą, pasižymintį ypatingu įžūlumu ir visuomenėje priimtų elgesio normų nepaisymu. Šių veiksmų jis ėmėsi ne tarnybos metu, neturėdamas specialių priemonių. Pažeidėjas nepakluso policijos pareigūno reikalavimui eiti į policijos nuovadą. Pažeidėjo sulaikymas yra greitas epizodinis veiksmas, vyko ant tilto, kur nebuvo kitų asmenų, veiksmo ant tilto niekas nematė. Pažeidėjui padaryti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. V. S. pareigos –policijos nuovados tyrėjas. Netgi darant prielaidą, kad specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus G. Ž. padarė V. S., suduodamas du smūgius, kaip nurodyta specialisto išvadoje, o ne tris, kaip nurodyta kaltinime, šie V. S. veiksmai, nei pagal jų pavojingumą, nei pagal jį intensyvumą, nei pagal jų trukmę ir pasekmes, nei pagal nukentėjusiųjų asmenų skaičių, nei pagal adekvatumą pažeidėjo elgesiui negali būti laikomi tarnybos pareigų viršijimu, padariusiu didelę žalą valstybei. Be to kaltinamojo pareigos nei pagal jų svarbą, nei pagal įtaką policijos veiklai ir autoritetui, nėra tokios aukštos, kad kaltinamojo veiksmai, galėtų diskredituoti policiją, kaip instituciją ar pan.

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 str. 1 d., padaromas tik tyčia. T.y. kaltininkas turi suprasti, kad jo veiksmai peržengia jo teisių ir pareigų bei leistino elgesio valstybės tarnyboje ribas ir siekti kaltinime nurodytų neigiamų pasekmių arba nors ir nesiekti, bet leisti tokioms pasekmėms atsirasti (BK 15 str.). Tačiau prokuroras net neįrodinėja kaltinamojo tyčios dėl tarnybos įgaliojimų viršijimo. Todėl teismas, neturėdamas teisės išeiti už pareikšto kaltinimo ribų, konstatuoja nesant kaltinamojo tyčios dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus ir nenustačius objektyvių duomenų, neginčytinai patvirinančių, kad V. S., sulaikydamas G. Ž., savo tarnybinius įgaliojimus panaudojo priešingai tarnybos interesams ir nenustačius V. S. tyčios bei dėl jo veiksmų atsiradusios didelės žalos valstybei, kaip būtinų BK 228 str. 1 d. numatyto piktnaudžiavimo sudėties elementų, V. S. išteisintinas nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Išteisinus kaltinamąjį dėl to, kad nenustatyta nusikalstama veika, G. Ž. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 297-299, 301-303 str. 5 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

V. S. išteisinti nesant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje.

G. Ž. civilinį ieškinį palikti nenegrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja R.Valiulytė