Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas H. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2017 m. gruodžio 8 d. skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) Kontrolės skyriaus 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-8)11U-1901(02005) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui H. L., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2–6).

2. Pareiškėjas skunde nesutinka su Sprendimu, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesikreipė į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Bendrovė) ir neprašė dokumentų apie Bendrovėje dirbančius asmenis, tačiau nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį, Migracijos skyrius, atlikdamas patikrinimą, nustatė, jog Bendrovėje nėra 3 dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Bendrovė apie tokį patikrinimą nebuvo informuota, nebuvo supažindinta su pavedimu atlikti patikrinimą, nepasirašė po tikrinimo aktu ir tai, kad „vyko“ toks patikrinimas Bendrovei tapo žinoma, tik gavus informaciją apie Spendimą, t. y. 2017 m. lapkričio 27 d. Pasak Departamento, buvo „patikrinti“ duomenys apie Bendrovėje įdarbintus asmenis ir nustatyta, kad pagal 2017 m. lapkričio 20 d. duomenis Bendrovėje įdarbinti 5 darbuotojai, tačiau tik vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis. Toks teiginys neatitinka tiesos, nes Departamentas nesikreipė į Bendrovę, neprašė darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo sutarčių, o pagal nustatytą tvarką Sodrai duomenys teikiami už praėjusį mėnesį, todėl Departamentas neturėjo ir negalėjo žinoti, kiek darbuotojų dirbo lapkričio mėnesį, koks buvo darbo užmokesčio dydis, kada ir kam buvo suteiktos mokamos ar nemokamos atostogos. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos darbo 126–128 straipsniais dėl atostogų, nurodo, kad Departamentas, neįsitikinęs ir nepatikrinęs faktinių aplinkybių, konstatavo, kad nėra dirbančių 3 darbuotojų, tačiau visą laiką nuo kreipimosi išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir LLG) Bendrovėje dirbo 3 darbuotojai (R. D., J. J., E. M., E. R. ir Lenkijos pilietis A. A. K.). Departamentas neprašė pateikti darbo užmokesčio apskaičiavimo ar nedarbingumo pažymėjimų, neįskaičiavo legaliai dirbančio Lenkijos piliečio A. A. K. darbuotoju.

2.2. Departamentas nurodė, kad kreipdamasis dėl LLG pakeitimo pareiškėjas pateikė darbo sutartį, kurioje buvo nustatyta, kad jis dirba Bendrovėje komercijos direktoriumi ir jam mokamas ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytas minimalusis darbo užmokestis (toliau – ir MMA), taip pat nustatė, kad pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. mokėtas 8,38 Eur–87,5 Eur mėnesio darbo užmokestis, todėl nutarė, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pasak pareiškėjo, jis atvyko į Lietuvą užsiimti teisėta veikla ir tuo pagrindu gavo LLG, pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis neprivalo dirbti pagal darbo sutartį 8 valandas per dieną, nes yra Bendrovės dalyvis, todėl gali dalyvauti jos veikloje ir gauti kitų pajamų, kurios apmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Sodros duomenų bazė, kuria vadovaudamasis Departamentas priėmė sprendimą, nurodo draudžiamąsias pajamas pensijai gauti ir pajamas nuo kurių skaičiuojamas sveikatos draudimas.

2.3. Remiantis informacija Departamento tinklapyje, užsieniečiai, norintys gauti ar pasikeisti LLG, su prašymu išduoti arba pakeisti LLG turi pateikti sveikatos draudimą, o sveikatos draudimo nereikia, jeigu užsienietis pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad jis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Toks dokumentas nurodomas kaip darbo sutartis ir pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bet kiek pareiškėjas turi dirbti per dieną įstatymas nereglamentuoja, be to, pareiškėjas yra laisvas apsispręsti, kur ir kiek laiko turi dirbti. Pareiškėjas atvyko ne dirbti, o verstis teisėta veikla. Atvykus dirbti LLG išduodamas pagal kitą įstatymo straipsnį ir jam keliami kiti reikalavimai, todėl nesuprantami Departamento teiginiai, kad pareiškėjas, būdamas Bendrovės akcininkas ir darbdavys, privalo dirbti 8 valandas pagal darbo sutartį, taip sukeldamas pats sau ir kitiems dalyviams nuostolius ir mažindamas Bendrovės pelną. Pareiškėjo veikla Bendrovėje yra organizuoti verslą, priimti svarbius sprendimus jos veikloje, tikslas – gauti kuo didesnį pelną, siekti Bendrovės augimo.

2.4. Pareiškėjas pateikė banko išrašą apie turimas lėšas, kurio reikalavo Departamentas (institucijos tinklalapyje skelbiama, kad neprivalu dirbti, bet reikia pateikti dokumentą apie pakankamą lėšų kiekį gyvenimui), taip pat yra deklaravęs gautas pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pajamos yra teisėtos, todėl Departamentas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas neturi pinigų gyvenimui Lietuvoje. Departamento teiginys, kad pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. buvo mokamas draudžiamųjų pajamų dydis 8,38 Eur–87,5 Eur per mėnesį nesudaro pagrindo panaikinti LLG, o tik patvirtina, kad pareiškėjas yra apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu.

2.5. Departamento Sprendimas yra spekuliacinis, pagrįstas spėjimais ir įtarimais, kurie buvo paneigti, paaiškinant tiek dėl pareiškėjo draudžiamųjų pajamų, tiek dėl neva patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), nėra įmonės veiklos požymių. Pažymėtina, kad Bendrovė ofise negali užsakovams atlikti statybos ar remonto veiklos, taigi, veikla vykdoma objektuose, be to, Bendrovė teikia smulkių krovinių pervežimo paslaugas, jos taip pat negali būti suteiktos ofise, nes darbuotojai būna kelyje. Administracijos darbuotojos R. D., J. J., E. M. dirba nuomotose patalpose (duomenys neskelbtini). Taigi, tai nekeičia sąlygų LLG. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nereglamentuota, kad pareiškėjas privalėjo nurodyti ar pranešti Departamentui apie Bendrovės nuomojamas patalpas, statybos objektus, pasikeitusius darbuotojus ar pakeistas darbo sutartis. Bendrovei neapribota teisė priimti ir atleisti darbuotojus, keisti darbo sutartis, atsižvelgiant į verslo poreikius.

2.6. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. eA-2039-756/2017, Nr. A-3050-624/2016).

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą, pagrįstą ir proporcingą Sprendimą, surinkti duomenys buvo aiškūs ir nedviprasmiški, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 22–26).

1. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas, joje įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, į tai, kad Bendrovė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, 2016 m. vasario 23 d. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė pakeisti pareiškėjui LLG, galiojantį 2 m. Migracijos skyrius 2016 m. gegužės 3 d. išdavė pareiškėjui LLG, galiojantį iki 2018 m. kovo 3 d.

2. Migracijos skyrius, atlikdamas patikrinimą, nustatė, kad Bendrovėje nėra 3 dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, o pareiškėjas gauna mažesnį negu darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį, kurio nepakanka gyvenimui Lietuvos Respublikoje. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), nėra Bendrovės veiklos požymių.

3. Departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenis apie Bendrovėje įdarbintus asmenis, nustatė, kad pagal 2017 lapkričio 20 d. duomenis Bendrovėje įdarbinti 5 darbuotojai, tačiau tik vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis.

Atsižvelgdamas į tai, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. lapkričio 20 d. priėmė Sprendimą. Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, Sprendime konstatavo, kad Bendrovė nuo 2016 m. spalio 31 d. neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų: Bendrovėje neįsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka gyventi Lietuvoje.

Pažymėtina, kad Bendrovė nuo 2016 m. spalio 31 d. iki Sprendimo priėmimo dienos, t. y. daugiau kaip metus, neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (toks laikotarpis turėtų būti vertinamas kaip pakankamas pasirūpinti, kad Bendrovė atitiktų imperatyvius Įstatymo reikalavimus)

4. Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. A-3329-662/2017), tais atvejais, kai bendrovėje faktiškai pradeda dirbti mažiau negu 3 darbuotojai, kaip to reikalauja Įstatymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ir Departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimą; iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) LLG Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą“. Ši teismų praktika aktuali ir nagrinėjamoje byloje.

5. Departamento nustatyti duomenys, įrodantys, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, buvo aiškūs ir nedviprasmiški. Įstatyme nenustatyta jokių išimčių dėl jo reikalavimų netaikymo. Pareiškėjas, kuris yra Bendrovės dalyvis, nepaisė teisės aktuose nustatyto reikalavimo, kad Bendrovėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, tokiu būdu siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Priimant Sprendimą buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėju susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų pakako Sprendimui pagrįsti, t. y. surinkti duomenys patvirtino, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Taigi, Departamentas turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą LLG.

6. Pažymėtina, kad kreipdamasis dėl LLG pakeitimo pareiškėjas prašyme nurodė, kad lėšos gyvenimui Lietuvoje yra ne mažesnis kaip MMA darbo užmokestis ir pelnas iš vykdomos veiklos. Departamentas nustatė, kad nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjui mokėtas 8,38 Eur–87,5 Eur mėnesio darbo užmokestis. Remiantis LVAT administracine byla Nr. eA-2978-756/2017, nors, pasak pareiškėjo, jis iš įmonės niekada neėmė darbo užmokesčio, nes turi pakankamai pinigų, kurių užtektų gyvenimui, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikta jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, be to, asmuo, prašydamas išduoti LLG, nurodė, kad darbo užmokestis už darbą įmonėje yra jo gyvenimo Lietuvoje šaltinis., o kitų duomenų nepateikta ir atsakovui. Ši teismų praktika aktuali ir nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų.

7 Pareiškėjo teiginiai dėl pareigos užsieniečiui dirbti visą darbo dieną nesusiję su ginčijamu sprendimu.

8. Migracijos skyrius patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas negyvena deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir per pastaruosius metus nebuvo apsistojęs (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose viešbučiuose. Pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis per 7 dienas privalo pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, tą patvirtina ir LVAT praktika. Su skundu, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo nepasikeitusi ir jis toliau gyvena deklaruotu adresu, pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, todėl pagrįstai nustatyta, kad jis negyvena deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.

9. Pareiškėjas, cituodamas teismų praktiką nurodo, kad kilus abejonių dėl vykdomos veiklos Migracijos departamentas prieš priimant sprendimą privalėjo apklausti pareiškėją, tačiau LLG pareiškėjui panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ne dėl to, kad Bendrovė nevykdo veiklos, o dėl to, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinto reikalavimo, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

10. Siekiant kuo objektyviau įvertinti surinktus duomenis, 2016 m. lapkričio mėn. pareiškėjas kviestas atvykti į Migracijos skyrių apklausai, tačiau jis neatvyko. Skunde teigiama, kad Departamentas nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas buvo kviečiamas apklausai, tačiau jo teiginius paneigia kartu su bylos medžiaga pateikiama šaukimo šaknelė, išsiųsta pareiškėjo prašymo 10 eilutėje nurodytu gyvenamosios vietos adresu.

11. Priimant Sprendimą duomenų visumoje buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su Bendrovės adresu. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), nėra Bendrovės veiklos požymių. Pasak pareiškėjo, Įstatyme neįtvirtinta pareiga pranešti apie įmonės adresą, be to, darbuotojai dirba nuomotose patalpose (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Departamentui pateiktuose dokumentuose nenurodyta, kad Bendrovės veikla vykdoma kitu adresu (šiuo klausimu žr. LVAT administracinę bylą Nr. A-2507-662/2017).

12. Nustatyta ne tik tai, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio reikalavimų, bet ir tai, kad Bendrovė neperveda priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (pagal 2017 m. lapkričio 16 d. duomenis skola sudarė 201,52 Eur). Pagal 2018 m. sausio 5 d. duomenis Bendrovė tebeturi 566,36 Eurįsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ši aplinkybė rodo, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis mokestinių prievolių, nustatytų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

13. Ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktuose nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo LLG išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų LLG išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas LLG išdavimo sąlygas.

14. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis, Sodros informacinės sistemos duomenimis dėl Bendrovės ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime neapsiribota tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktiką, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Pareiškėjas, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (registruota (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015 m. gruodžio 23 d. asmeniškai pateikė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) prašymą pakeisti LLG 2 metams (toliau – ir Prašymas) su papildomais dokumentais, Prašyme, be kita ko, nurodė: jis yra (duomenys neskelbtini)pilietis, gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini); lėšos gyvenimui Lietuvoje – darbo užmokestis, ne mažesnis negu Lietuvoje nustatytas, pelnas iš veiklos; ankstesnis LLG galiojo 2 m.; pranešimą apie sprendimą dėl LLG pakeitimo siųsti adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 28–35). Pareiškėjas, patvirtindamas Prašymą savo parašu, taip pat patvirtino susipažinęs su tuo, jog asmuo, užpildęs prašymą, už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka.

2. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Juridinio asmenų registro duomenimis, Bendrovės registracijos adresas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 41, 92).

3. Pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas, turintis 140 vnt. paprastųjų vardinių akcinių (vienos akcijos vertė – 100 Eur) (akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 45–46, 105–106)).

4.1. 2015 m. lapkričio 30 d. neterminuota darbo sutartis, sudaryta su R. D. dėl darbo dizainere nuo 2015 m. gruodžio 1 d., sutartyje nustatyta, kad darbuotojai nustatoma 8 val. per dieną 5 darbo dienų per savaitę darbo trukmė, mokant ne mažesnį darbo užmokestį kaip MMA (b. l. 62–63).

4.2. 2015 m. lapkričio 30 d. neterminuota darbo sutartis, sudaryta su J. J. dėl darbo administratore nuo 2015 m. gruodžio 1 d., sutartyje nustatyta, kad darbuotojai nustatoma 8 val. per dieną 5 darbo dienų per savaitę darbo trukmė, mokant ne mažesnį darbo užmokestį kaip MMA (b. l. 64–65).

4.3. 2015 m. gruodžio 9 d. neterminuota darbo sutartis, sudaryta su G. K. dėl darbo pagalbiniu darbininku nuo 2015m. gruodžio 10 d., sutartyje nustatyta, kad darbuotojui nustatoma 8 val. per dieną 5 darbo dienų per savaitę darbo trukmė, mokant ne mažesnį darbo užmokestį kaip MMA (b. l. 60–61).

4.4. 2015 m. gruodžio 23 d. neterminuota darbo sutartis, sudaryta su H. L. dėl darbo komercijos direktoriumi nuo LLG išdavimo dienos, sutartyje nustatyta, kad darbuotojui nustatoma 8 val. per dieną 5 darbo dienų per savaitę darbo trukmė, mokant ne mažesnį darbo užmokestį kaip MMA (b. l. 70–71, 150–151).

5. Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. vasario 23 d. pranešime Nr. (15/4-12)10K-8115 informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą pakeisti pareiškėjui LLG, galiojantį 2 m. (b. l. 119).

6. Remiantis Sodros 2017 m. lapkričio 20 d. duomenimis, pareiškėjui nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2017 m. spalio 31 d. mokėta 8,38 Eur–87,5 Eur per mėnesį, 2017 m. kovo mėn.–2017 m. birželio mėn. išmokų pareiškėjui nebuvo (b. l. 154).

7. Remiantis Sodros 2017 m. lapkričio 20 d. duomenimis, Bendrovėje dirbo 5 darbuotojai: J. J., A. A. K., U. V., M. C. ir pareiškėjas (b. l. 155).

8. Remiantis Sodros duomenimis, 2017 m. lapkričio 16 d. Bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga 201,52 Eur (b. l. 156), 2018 m. sausio 5 d. – 566,36 Eur (b. l. 162).

9. Departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Įstatymo redakcija), 2017 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. (15/5-8)11U-1901(02005) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini)piliečiui H. L., panaikinimo“ panaikino pareiškėjui išduotą LLG (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2018 m. gegužės 3 d. (b. l. 7–9, 157–159). Sprendime, be kita ko, nurodyta:

9.1. 2016 m. lapkričio mėn. Migracijos skyrius, atlikdamas patikrinimą, nustatė, kad Bendrovėje nėra 3 dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, o pareiškėjas gauna mažesnį negu darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį, kurio nepakanka gyvenimui Lietuvoje. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)), nėra Bendrovės veiklos požymių.

9.2. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio mėn. kviestas atvykti į Migracijos skyrių apklausai, tačiau į Migracijos skyrių neatvyko.

9.3. Patikrinus duomenis apie Bendrovėje įdarbintus asmenis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. duomenimis Bendrovėje įdarbinti 5 darbuotojai, tačiau tik vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis. Kreipdamasis dėl LLG pakeitimo pareiškėjas pateikė darbo sutartį, kurioje nustatyta, kad jis dirba Bendrovėje komercijos direktoriumi ir jam mokamas ne mažesnis kaip MMA darbo užmokestis. Nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjui mokėtas 8,38 Eur–87,5 Eur mėnesio darbo užmokestis. Patikrinus viešus draudėjų duomenis nustatyta, kad Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. lapkričio 16 d. sudarė 201,52 Eur.

9.4. Išnagrinėjus ir įvertinus visas patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip 3 Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis LLG, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms LLG išdavimo pagrindą, privalo gauti naują LLG. Pareiškėjas iki šios dienos į Departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir dėl naujo LLG nesikreipė.

9.5. Pažymėtina, kad sprendimas panaikinti LLG savaime neužkerta kelio pareiškėjui dalyvauti Bendrovės veikloje (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu). Remiantis LVAT praktika, buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones.

9.6. Išnagrinėjus ir įvertinus visą surinktą informaciją ir dokumentus galima konstatuoti, kad pareiškėjas neturi ekonominių, socialinių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

10. Pareiškėjas apie Sprendimą (pateikiant Sprendimo kopiją) informuotas 2017 m. lapkričio 22 d. pranešime Nr. (15/5-8)10K-47425 pareiškėjo Prašyme nuodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 160).

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. L. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-8)11U-1901(02005) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui H. L., panaikinimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 9 punktą).

2. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui H. L. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tam, kad pareiškėjas vykdytų verslo veiklą Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytus reikalavimus (t. y. leidimas buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Byloje nustatyta ir skundžiamame sprendime pabrėžta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. duomenimis Bendrovėje įdarbinti 5 darbuotojai, tačiau tik vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis. Kreipdamasis dėl LLG pakeitimo pareiškėjas pateikė darbo sutartį, kurioje nustatyta, kad jis dirba Bendrovėje komercijos direktoriumi ir jam mokamas ne mažesnis kaip MMA darbo užmokestis. Nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjui mokėtas 8,38 Eur–87,5 Eur mėnesio darbo užmokestis (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6, 7 punktus). Migracijos departamentas, remdamasis šiais duomenimis, skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. kad įmonėje dirbtų trys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie dirbtų visą darbo laiką. Teismas sutinka, jog skundžiamame sprendime buvo tiksliai įvertintos faktinės aplinkybės: pareiškėjo skundo teiginiai, kad bendrovėje dirbo 3 darbuotojai (R. D., J. J., E. M., E. R. ir Lenkijos pilietis A. A. K.) paneigiami Sodros 2017 m. lapkričio 20 d. duomenimis (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktą). Todėl, nors teisme papildomoje medžiagoje nurodoma, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba E. R. (b. l. 180), tačiau, sulyginus šią papildomą medžiagą su Sodros 2017 m. lapkričio 20 d. duomenimis (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktą), akivaizdu, kad E. R. buvo įdarbintas vėliau.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, reikalavimas, įtvirtintas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kuriuo remiantis panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėja (jos įmonė) atitiktų šį reikalavimą. Iš esmės analogiško pobūdžio situacijos (dėl to, kad nesikreipė į pareiškėją papildomų duomenų, dėl sunkumų ieškant naujų darbuotojų, dėl ne tos Įstatymo redakcijos taikymo, dėl reikalavimo kreiptis į Departamentą išduoti naują leidimą, dėl po sprendimo priėmimo įdarbintų žmonių, dėl poveikio priemonės proporcingumo) buvo vertinamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eA-4565-858/2017 ir Nr. eA-4901-822/2017, kuriose teismas sprendė, jog neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose (antai, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017). Taigi, konstatuotina, kad ir teisės normos skundžiamame sprendime pritaikytos tinkamai.

3. Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikintas ne dėl to, kad įmonė yra fiktyvi, bet kad joje visą darbo dieną nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai, tai pareiškėjo reikalavimai, jog pareiškėjas būtų apklaustas dėl aplinkybių prieš priimant sprendimą, nepagrįsti.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-8)11U-1901(02005) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui H. L., panaikinimo“.

5. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau netenkinus pareiškėjo skundo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo H. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

E. S.