Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Evacuator“ atstovui advokatui Modestui Voguliui, atsakovo UAB „RSP“ atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Evacuator“ administratoriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-709-584/2011 pagal ieškovo UAB „Evacuator“ ieškinį atsakovams UAB „RSP“, R. K., tretiesiems asmenims Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB Danske lizingas dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „RSP“ priešieškinį ieškovui UAB „Evacuator“ su atsakovu R. K., trečiaisiais asmenimis Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, UAB Danske lizingas dėl nuostolių atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2009-03-10 UAB „Evacuator“ su Kauno apskrities VPK sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Nr. 20-IL-698, pagal kurią ieškovas įsipareigojo policijos pareigūnams iškvietus atvykti į nurodytą vietą bei priverstinai nuvežti sulaikytą transporto priemonę (po avarijos, sulaikius neblaivų vairuotoją ir pan.) bei ją saugoti (bl.l.8-10). 2009-04-26 atsakovas R. K., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., dėl ko policijos pareigūnai pagal ATPK 269 straipsnio 7d. turėjo teisę nuvežti transporto priemonę, šią teisę delegavo privačiam asmeniui - UAB „Evacuator“, kuri patyrė išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu. 2009-04-26 Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 16 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą R. K. skyrė 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Automobilis buvo pastatytas ir saugomas UAB „Evacuator“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Raudondvario pl. 109, Kauno m. . Automobilis aikštelėje stovi iki šiol. Sutarties 5.1 p. nustatė, kad transporto priemonės nuvežimo bei saugojimo išlaidas atlygina savininkas, valdytojas ar kitas asmuo .2010-05-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo konstatuota, kad supelijęs automobilio salonas, panelė, automobilio salone telkšo balos, jaučiasi puvėsio kvapas (t.1, bl.l.159 ). Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad apgadintos (dėl netinkamo saugojimo) transporto priemonės patirtas nuostolis, skaičiuojant laikotarpį nuo netinkamo saugojimo pradžios iki šios dienos, t.y . iki 2010 rugsėjo mėnesio-18370 Lt (t.1, bl.l.162-199 ). Iš VĮ „Regitra“ duomenų teismas nustatė, kad automobilis „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-01-16 iki 2010-04-13 buvo įregistruotas UAB Danske lizingas vardu, nuo 2010-04-13 iki šiol atsakovo UAB „RSP“ vardu (b.l. 55,56). Eismo įvykio padarymo metu ir iki 2010-04-13 atsakovas UAB „RSP“automobilio valdė finansinio lizingo sutarties pagrindu ,sudarytos tarp UAB Danske lizingas ir UAB „RSP“(bl.l. 40,49,1t. ). 2009-04-26 atsakovas R. K. darbo sutarties pagrindu dirbo atsakovo UAB „RSP“direktoriumi (bl.l.116-118,1t. ). Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui UAB Danske lizingas , o atsakovas UAB „RSP“ ją valdė finansinio lizingo sutarties pagrindu, dėl šių priežasčių vadovaujantis CK 6.572 str. 4d. už trečiųjų asmenų patirtą žalą dėl lizingo sutarties dalyko atsako lizingo gavėjas - UAB „RSP“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. K. , nors ir būdamas atsakovo direktoriumi bei vairuodamas įmonės automobilį, sukėlė autoįvykį apie 01.40 val. , teismas padarė išvadą, kad automobilį valdė nevykdydamas darbo pareigų, todėl laikė byloje tinkamu atsakovu.

LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės saugojimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. LR CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš skolininkų skyrium. Šioje byloje atsakovais pagrįstai buvo pripažinti UAB „RSP“ ir R. K., iš kurių teismas priteisė automobilio nuvežimo bei jo saugojimo išlaidas.

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Evakuator“ ginčija teismo sprendimo dalį, kuriuo jų nuomone, nepagrįstai buvo sumažintos automobilio nuvežimo bei jo saugojimo išlaidos nuo prašomos priteisti sumos 9216,60 Lt iki 415 Lt. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė sumažinti automobilio saugojimo paslaugų įkainį beveik trimis kartais, tai yra nuo 20 Lt iki 7 Lt už kiekvieną saugojimo dieną, o priverstinio nuvežimo paslaugos kainą nuo 300 Lt iki 100 Lt. Pagrindiniu motyvu, kuriuo remiantis buvo sumažintas atitinkamų paslaugų įkainis, teismas nurodo automobilių saugojimo aikštelių, kuriose automobiliai saugojami sutarties, sudaromos tarp automobilio savininko ir aikštelės savininko pagrindu, įkainiais. Apeliantas šioje byloje atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovui priklausantį automobilį saugojo ne sutarties sudarytos su automobilio savininku ar teisėtu valdytoju pagrindu, o sutarties dėl priverstinio automobilių nuvežimo ir saugojimo, sudarytos su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatu, pagrindu. Atitinkamų paslaugų specifika ir pobūdis stipriai skiriasi. Automobilį saugojant pasaugos sutarties sąlygomis sudarytos su automobilio savininku pagrindu, automobilio aikštelė turi galimybę nustatyti automobilio saugojimo ir atsiskaitymo už jį sąlygas, numatyti atvejus, kad automobilio savininkui laiku nesumokėjus už suteiktas paslaugas sutartis gali būti nutraukiama ir saugojimo paslaugos neteikiamos. Esamu atveju, kuomet automobiliai saugojami priverstinai, automobilių priverstinio saugojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja tipinės sutarties sudarytos su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, nuostatos. Pagal minėtos sutarties nuostatas automobiliai turi būti saugojami iki tol, kol policija priima sprendimą dėl automobilio grąžinimo jo savininkui. Be to, sutartyje yra numatytu atvejai, kai ieškovui už teikiamas paslaugas yra neatlyginama. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 20 Lt su PVM dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo Teismas ieškovo prašomą priteisti išlaidų dydį laikė neprotingai ir neargumentuotai dideliu. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas neturėdamas su atsakovu rašytinės pasaugos sutarties turėjo įrodyti jo teikiamų paslaugų dydžio pagrįstumą, tačiau to neįrodė, nes pateiktas įsakymas, kurio pagrindu skaičiuoja atsakovams saugojimo išlaidas minėtu tarifu priimtas tik 2009 06 25 (t.1, b.l. 36), todėl atsakovų atžvilgiu netaikomas. Teismas vadovavosi atsakovo pateiktu įrodymu apie kitų saugojimo paslaugas teikiančių įmonių kainų dydžius it tenkindamas ieškinį dalinai, taikė 7 Lt tarifą už kiekvieną pasaugos dieną. (t.2, b.l. 79-80). Teismas taip pat pagrįstai sumažino 3 kartus teiktas transportavimo paslaugas iki 100 litų. Be to, teismas mažindamas taikytus tarifus pagrįstai pasisakė, kad įmonėms teikiančioms paslaugas saugoti automobilius, nukreipiamus dėl padaryto teisės pažeidimo, nėra pagrindo už jų teikiamas paslaugas taikyti kitokio tarifo, nei įprastai yra mokama už automobilio saugojimą abiejų šalių sutarties pagrindu. Už 45 saugojimo dienas pirmosios instancijos teismas priteisė 415 Lt su transportavimo išlaidomis. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje 3K3-436/2009. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad teikiamos paslaugos galutinė kaina sudaroma inkorporavus į ją visus mokesčius, jei šalys nėra susitarę kitaip. Kadangi šalys pasaugos sutarties nebuvo sudarę, todėl ieškovas atsakovui nepagrįstai papildomai skaičiuoja ir PVM.

Pirmosios instancijos teismas automobilio saugojimo išlaidas priteisė už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 26 d. įvykio dienos iki 2009m. birželio 10 d. - dokumentų pateikimo dienos. Šį laikotarpį teismas nustatė remiantis sekančiais duomenimis. Ieškovo atstovas pripažino ,kad atsakovo atstovas buvo atvykęs atsiimti automobilio, tačiau nepateikė dokumentų, reikalingų atsiėmimui, atsisakė sumokėti už suteiktas paslaugas, todėl automobilio negrąžino. Reikalavimas sumokėti už saugojimo paslaugas buvo nurodytas ir ieškovo pranešimuose atsakovui „RSP“ ir trečiajam asmeniui UAB Danske lizingas (t.1, b.l. 14,15). Ieškovas minėtais pranešimais reikalavo sumokėti įsiskolinimą už automobilio saugojimą, tačiau nieko nepasisakė apie automobilio atsiėmimą ar grąžinimą. Pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstais ir įrodytais atsakovo paaiškinimus, pateiktus įrodymus, jog atsakovo atstovas 2010 06 10 pateikė ieškovui nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašą, kuriame nutarta grąžinti atsakovui R. K. automobilį (t.2, b.l. 34). Atsakovas 2009 06 01 turėjo policijos leidimą atsiimti transporto priemonę (t.2, b.l. 68). Teismas padarė išvadą esant labiau tikėtinu atsakovo paaiškinimus dėl minėtų dokumentų pateikimo ieškovui 2010 06 10, kadangi atsakovas nurodytus dokumentus turėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarime „Dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimo“ pripažinimu, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iš to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas privalėjo atsakovui grąžinti automobilį ir nesumokėjus saugojimo išlaidų. Kadangi ieškovas nepagrįstai negrąžino automobilio atsakovui, todėl nepriteisė ieškovui išlaidų už ilgą saugojimo laikotarpį. Iš šių duomenų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nustatyto laikotarpio, už kurį priteistinos automobilio saugojimo išlaidos – nuo 2009 04 26 iki 2009 06 10, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad automobilio saugojimo išlaidos turėjo būti priteistos nuo 2009 04 26 iki 2010 05 14.

Sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Nr. 20-IL-698, 4.6 p. nurodo, jog ieškovas privalo užtikrinti nuvežtų transporto priemonių ir jose esančių daiktų ir krovinių apsaugą 24 val. per parą. Sutarties 7 p. nurodo, jog ieškovas nuo transporto priemonės perdavimo jam, t.y surašius transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, kurį pasirašo policijos pareigūnas, užsakęs iškvietimą, iki jos grąžinimo savininkui, valdytojui ar kitam asmeniui arba iki sprendimo perduoti transporto priemonę konfiskavimą vykdančiai institucijai, visiškai materialiai atsako už transporto priemonės ar jos dalių, krovinio praradimą, trūkumą ir sugadinimą neaprašytą transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte. Todėl priverstinai nuvežus transporto priemonę ieškovui kyla pareiga imtis reikiamų priemonių, kad tokia transporto priemonė būtų apsaugota inter alia nuo neteisėto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl netinkamo automobilio saugojimo ir nepagrįsto negrąžinimo padarė atsakovui 18370 Lt žalą, nes nesandarus automobilis po autoįvykio nebuvo apsaugotas nuo žalingų atmosferinių veiksnių poveikio. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovo patirti nuostoliai susidarė dėl to, kad atsakovui pareikalavus ieškovas nepagrįstai ilgą laiką negrąžino automobilio, todėl patirtą žalą priteisė CK 6.832, 6.836, 6.844, 6.845, 6.846 str. pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ,kad ieškovas privalo atlyginti atsakovui padarytą žalą dėl netinkamo ilgo automobilio saugojimo ir jo nepagrįsto neatidavimo ieškovui, tačiau nesutinka su priteistu žalos dydžiu. Teismas patirtos žalos dydį apskaičiavo iš apgadintos transporto priemonės rinkos vertės 2009 m. balandžio mėnesį atėmė apgadintos transporto priemonės liekamąją vertę 2010 m. rugsėjo mėn. ( 24540 Lt – 6170 Lt ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimu Nr. 27 2000 m. birželio 16 d. Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, 17 p. Teismas nustatė, kad esant automobilio atkūrimo sąnaudoms 40358,79 (t.1, b.l. 166), automobilio remontuoti netikslinga. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2009 metų automobilio likutinė vertė yra 9140 Lt (t. 1 b.l. 166-167), o šios transporto priemonės likutinė vertė 2010 m. rugsėjo mėn. yra 6170 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis iki saugojimo pradžios autoįvykyje buvo nepataisomai sugadintas, žalos paskaičiavimas, atitinkantis protingumo ir teisingumo kriterijus, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į likutinės vertės pokyčius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atlygintinis žalos dydis šioje byloje būtų teisingas ir protingas 2970 Lt ( 9140 Lt – 6170 Lt ).

Esant šiems duomenims darytina išvada, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimas dalyje dėl ieškinio patenkinimo iš dalies paliktinas nepakeistu, tačiau keistinas priešieškinio patenkinimo dalyje, priteistą iš ieškovo UAB „Evacuator“ atsakovui UAB „SRP“ 18370 Lt žalos atlyginimą sumažinant iki 2970 litų.

Apeliacinėje instancijoje ieškovo UAB „Evacuator“ atstovavimo išlaidos sudarė 2000 litų, o atsakovo UAB „RSP“ 500 litų. Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl sutinkamai su CPK 93 str. 2 d., 98 str. atstovavimo išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinkamai su Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ sprendžia ,kad šioje byloje apeliacinėje instancijoje ieškovo 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo būtinos, todėl atsižvelgiant į tai, kad byla nėra didelės apimties ir sudėtinga, priteistinos ieškovui atstovavimo išlaidos mažintinos. Ieškovui priteistina 1500 litų turėtų atstovavimo išlaidų, o atsakovui 80 litų turėtų atstovavimo išlaidų. Esant šiems duomenims yra pagrindas įskaityti atsakovui priteistinas atstovavimo išlaidas iš ieškovo išlaidų, todėl ieškovui priteistinos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1420 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš ieškovo UAB „Evacuator“ į.k. 300664815 atsakovui UAB „RSP“ į.k. 300047914 18370 (aštuoniolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt) litų patirtos žalos sumą sumažinti iki 2970 (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt) litų, bei priteistą 551 (penkių šimtų penkiasdešimt vieno) lito žyminį mokestį sumažinti iki 89,10 Lt (aštuoniasdešimt devynių litų 10 ct). Priteistas šešių procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti už priteistą sumą (2970 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2010 11 08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „RSP“ į.k. 300047914 1420 (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt) litų ieškovui UAB „Evacuator“ į.k. 300664815 išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš UAB „RSP“ į.k. 300047914 12 Lt 15 ct išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinėje instancijoje sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.