Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1090-336/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-15
Bylos Nr.
II-1090-336/2023
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00073-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla (S)
Nr. II-1090-336/2023
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00073-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 15 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant V. L.,dalyvaujant skundą padavusiam J. N.,

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19982-2023, kuriuo J. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

administracinėn atsakomybėn patrauktas J. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir teismo posėdžio metu prašo pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19982-2023 dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad minėtu nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 11 d., 15 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai po teisės vairuoti atėmimo termino neįvykdė papildomų sąlygų susigrąžinti teisę vairuoti, neužsisegęs saugos diržo. Ši teisė buvo atimta ir jis, pasibaigus atėmimo terminui, neįvykdė susigrąžinimo sąlygų. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 300 Eur dydžio bauda, paskirtas 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas. Jo vairavimo stažas yra apie 20 metų, per tą laiką buvo pirmas kartas, kai buvo atimtos teisės. Jis nebuvo informuotas raštu ar žodžiu apie perlaikymą ir papildomus kursus. Kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl diržo, užsiregistravo į kursus ir viską įvykdė kaip reikalaujama. Jo nusižengimas nebuvo sąmoningas, dėl to gailisi. Jis yra įmonės direktorius, teisė vairuoti jam yra reikalinga darbinėje veikloje. Nepastebėjo, kad nutarime yra nurodyta, kad dėl teisės vairuoti susigrąžinimo reikia kreiptis į vairuotojo pažymėjimus išduodančią instituciją.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Teismui pateiktu atsiliepimu bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, o skundo prašo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, kurio keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. N. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19982-2023 buvo pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 11 d., 15 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai po teisės vairuoti atėmimo termino neįvykdė papildomų sąlygų, neužsisegęs saugos diržo. Ši teisė buvo atimta ir jis, pasibaigus atėmimo terminui, neįvykdė sąlygų, norint atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta galutinė 300 Eur dydžio bauda, paskirtas 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 424 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad J. N. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje ir laiku vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Byloje keliamas klausimas, ar pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimą turėjo teisę vairuoti transporto priemones.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. Nr. 1V-418 įsakymo ,,Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti.

Aprašo 10 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Aprašo 13 ir 14 punktai reglamentuoja, jog įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per tris darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis.

Teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pareiškėjas pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju).

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį, jam buvo paskirta 530 Eur dydžio bauda ir 4 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. 2023 m. sausio 12 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 550 Eur bauda, paskirtas 3 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Abu nusižengimai padaryti tą pačią dieną 2022-07-09, ROIK 22189488806 ir ROIK 22190293633. Šie nutarimai yra įsiteisėję. Kadangi pareiškėjas pagal skundžiamą nutarimą buvo nubaustas dėl to, kad šių metų rugsėjo 11 d. vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržų, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad jis tai darė neturėdamas tam teisės, nes neįvykdė visų specialiosios teisės susigrąžinimo sąlygų. Todėl, teismas neturi jokio pagrindo skundžiamo nutarimo panaikinti, nes jis buvo priimtas pagrįstai.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Pareiškėjo teigimu, jis iki įvykio, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas nutarimas, nežinojo apie tai, kad norint susigrąžinti teisę vairuoti reikia įvykdyti papildomas sąlygas, t. y. baigti papildomus vairuotojų mokymus, kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl teisės vairuoti susigrąžinimo ir t. t. Jo niekas neinformavo, kad šie veiksmai turi būti atlikti, todėl nusižengimas, dėl kurio teikiamas skundas, padarytas dėl sąžiningo nežinojimo. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti bei jais domėtis nuolatos, tačiau byloje nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas galėjo dėl nežinojimo klaidingai manyti, kad jis pasibaigus paskirtam specialiosios teisės atėmimo terminui turi teisę vairuoti transporto priemones.

Teismas pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, 2023 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis gailisi dėl padaryto nusižengimo, nusižengimą padarė dėl nežinojimo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad pareiškėjas neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Tai leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo. Pareiškėjas veikė neatsargia kaltės forma, kas taipogi išskiria padarytą administracinį nusižengimą ir leidžia teigti, kas jis pasireiškia mažesniu pavojingu, negu įprastas rūšinis šios kategorijos nusižengimų padarymas. Pažymėtina ir tai, kad nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai - nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytų veiksmų jokia žala nekilo.

Teismo vertinimu, pareiškėjui nebuvo tinkamai individualizuota skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams skyrimas pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Parenkant J. N. skirtinos administracinio poveikio priemonės terminą, atsižvelgtina į anksčiau nurodytas aplinkybes, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą nutarimą ir sutrumpinant paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-19982-2023, J. N. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 5 (penkių) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė