Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-634-160/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
2S-634-160/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13844-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Smirnovienė
Ieškovas
J. K., D. V., A. V., K. S., R. D., A. D., A. N.
Atsakovas
AB „Swedbank“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-634-160/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13844-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.; 122.3.; 122.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. K., J. K., D. V., A. V., K. S., R. D., A. D. ir A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nutarties tenkinti atsakovo AB „Swedbank“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

J. K., J. K., D. V., A. V., K. S., R. D., A. D. ir A. N. ieškiniu prašė pakeisti 2010-06-21 susitarimo Nr. 08-077627-FA/09-007553-FA/09-007580-FA-3 dėl 2008-07-17 kredito sutarties Nr. 08-077627-FA pakeitimo bendrosios dalies 11.2.1.11. punktą, nustatant, jog kai „pažeidžiamas kredito ir turto rinkos santykis nurodytas sutarties specialiojoje dalyje (bankui įkeisto turto rinkos vertę bankas nustato naudodamasis banko turima vidine įkeisto turto rinkos verčių duomenų baze, taip pat pagal kitą banko nuožiūra pasirenkamą bankui prieinamose duomenų bazėse esančią informaciją) dėl bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės pokyčių dėl objektyvių ir nuo šalių valios nepriklausančių priežasčių (pvz.: nekilnojamojo turto rinkos esminiai pokyčiai), galimas priverstinis įsiskolinimo pagal sutartį išieškojimas iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto atidedamas 5 metų terminui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pakeisti sutarties sąlygas įsiteisėjimo arba šalių susitarimo pakeisti sutarties sąlygas dienos, t.y. bankas neturi teisės iki nustatyto termino pabaigos vykdyti priverstinio įsiskolinimo pagal sutartį išieškojimo iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Laikoma, jog kredito ir turto vertės santykio pažeidimas išnyksta, jei kredito ir bankui įkeisto turto rinkos vertės santykis pasiekia sutarties specialiojoje dalyje nurodytą santykį“.

Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui ar jo prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims (tame tarpe ir antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo (išieškojimo) veiksmus (tame tarpe varžytines), susijusius su įkeistu turtu – žemės sklypu (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), pirtimi (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2012-10-10 nutartimi atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai padavė atskirąjį skundą dėl nutarties panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-26 nutartimi atskirąjį skundą tenkino – panaikino 2012-10-10 nutartį bei taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė AB „Swedbank“ ar jo prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims (tame tarpe ir antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo (išieškojimo) veiksmus (tame tarpe varžytines), susijusius su įkeistu turtu.

AB „Swedbank“ padavė prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovus per 10 dienų sumokėti į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 20000 Lt galimų atsakovo nuostolių, susijusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atlyginimui, o ieškovams neįvykdžius teismo įpareigojimo – panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Paaiškino, kad ieškovai nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio nevykdo sutartinių įsipareigojimų, o jų finansinė padėtis vis blogėja. Ieškovai nurodo, kad yra pajėgūs mokėti 2500 Lt kas mėnesį, tačiau to nedaro. Jei mokėtų 2500 Lt kas mėnesį, vis tiek nepadengtų 7575,43 Lt sutartinių mėnesinių palūkanų. Dėl šių priežasčių atsakovas kas mėnuo patiria 7575,43 Lt nuostolių. Galimus nuostolius sudaro 90905,16 Lt sutartinių palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-12 nutartimi AB „Swedbank“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkino – įpareigojo ieškovus J. K., J. K., D. V., A. V., K. S., R. D., A. D. ir A. N. per dešimt dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 20000 Lt sumą atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Padarė išvadą, kad ieškovai jau daugiau kaip metus nevykdo sutartinių įsipareigojimų, jų finansinė padėtis vis blogėja, o atsakovas nuolat patiria nuostolius, kurie vis didėja. Todėl kyla reali grėsmė, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovas patirs nuostolių, kurie gali būti žymūs. Egzistuojant tikimybei, kad ieškovai finansiškai nebus pajėgūs atlyginti susidariusių nuostolių, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra neproporcingas atsakovo atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

J. K., J. K., D. V., A. V., K. S., R. D., A. D. ir A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nutartį ir AB „Swedbank“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti. Paaiškino, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kuo remiantis padarė išvadas, jog atsakovo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos. Teismui taikant atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemones, nepakanka nutartyje tik formaliai nurodyti, jog tokios priemonės taikomos, remiantis atsakovo nurodytais motyvais, teismas nutartyje privalo įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių dydį. Tačiau teismas šių aplinkybių neaptarė bei neargumentavo, kuo remiantis nustatė galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių taikymą. Atsakovas teigia, kad nuostoliai kiekvieną mėnesį didėja 7575,43 Lt, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų ir paskaičiavimų, kuo remiantis nuostoliai sudaro būtent tokią sumą. Teismas nevertino ir nepasisakė, ar yra tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Atsakovas nenurodė argumentų, jog ieškovai vengs ar nebus pajėgūs atlyginti galimų atsakovo nuostolių. Ieškovai yra pajėgūs kas mėnesį atsakovui mokėti po 2500 Lt ir ši suma užtikrina galimus atsakovo nuostolius.

Atsiliepimas

AB „Swedbank“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad ieškovai nors ir teigia, jog yra pajėgūs kas mėnesį mokėti po 2500 Lt, bet to nedaro ir nepateikia informacijos apie gaunamas pajamas. pareikšdami ieškinį ieškovai piktnaudžiauja teise, nes neturi finansinių galimybių kas mėnesį mokėti įsipareigotų piniginių sumų. Priskaičiuotų sutartinių palūkanų suma per mėnesį sudaro 7575,43 Lt, taigi mokant 2500 Lt neįmanoma padengti net sutartinių palūkanų. Ieškovams yra palanku neveikti už greitą bylos nagrinėjimą ir nemokėti jokių įmokų atsakovui. Jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas pradėtų realizuoti savo daiktines teises, kreiptųsi į antstolį, kuris organizuotų įkeisto turto varžytines. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nereikalaujama įrodyti ieškinio pagrįstumo, atitinkamai ir taikant atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 146 str. 1 d. įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu kodekse nustatyta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 nutartis Nr. 2-1811/2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys 2009-01-29 susitarimu Nr. 08-0772627-FA/09-007553-FA/09-007580-FA-1 dėl 2008-07-17 kredito sutarties Nr. 08-077627-FA pakeitimo susitarė, jog galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2038-06-30, kintama palūkanų norma EURIBOR, marža 4,72 proc., palūkanų periodas 6 mėnesiai, metinė palūkanų norma 6,934 proc. (b. l. 21-30). AB „Swedbank“, prašydamas teismo įpareigoti ieškovus per 10 dienų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 20000 Lt, nuostolių užtikrinimo, šio instituto taikymo būtinybę iš esmės grindė tuo, kad ieškovų finansinė būklė nėra gera ir ieškinio atmetimo atveju egzistuoja reali grėsmė, jog neužtikrinus atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovai nesugebės jų atlyginti. Atsakovas galimus nuostolius apskaičiavo, nurodydamas, jog per 12 mėnesių sutartinės palūkanos sudaro 90905,16 Lt, t. y. kiekvieną mėnesį atsakovas patiria 7575,43 Lt nuostolių (jeigu mokamos tik sutartinės palūkanos ir kredito suma nemažėja). Tačiau prie prašymo bankas nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių nuostolių apskaičiavimo dydį, o aplinkybė, jog teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Sutartas kredito gražinimo terminas yra virš 25 metų, todėl jau vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog nustatant palūkanų dydį ir sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeičiant nekilnojamąjį turtą, bankas pakankamai pasiskaičiavo sutarties įvykdymo riziką. Todėl paskaičiuoti nuostoliai turi atitikti galimus realiai įvykdyti banko lūkesčius ir jų paskaičiavimas turi būti pateiktas teismui, kad būtų galima vertinti, ar dėl galimų nuostolių yra pagrindas reikalauti ir fizinių asmenų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir ar tokiu būdu bus užtikrinta ginčo sprendimo pusiausvyra. Aplinkybė, kad ieškovai šiuo metu nėra pajėgūs sumokėti sutartų sumų nereiškia, kad jie neturi teisės prašyti keisti sutarties sąlygas ir kad šio prašymo išnagrinėjimui kelia užkirsti turi reikalavimas sumokėti sumas, kurių jie nepajėgūs sumokėti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nėra pagrįsta, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – AB „Swedbank“ prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d. 2 p., 331 str., 334-339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – AB „Swedbank“ prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmesti.

Teisėja Zita Smirnovienė