Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-01-14 · Civilinė byla Nr. e2-37-943/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-14
Bylos Nr.
e2-37-943/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02988-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
SIA „B2Kapital“
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-37-943/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02988-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovei D. K., trečiasis asmuo A. K., dėl skolos priteisimo, ir atsakovės D. K. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA „B2Kapital“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės D. K. 43 643,48 Eur pagal sutartį negrąžintos pagrindinės vartojimo kredito sumos, 28 921,02 Eur palūkanų, 1 313 Eur žyminį mokestį, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. A. D. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip sandorį, sudarytą asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

3. Kauno apygardos teisme 2020 m. spalio 21 d. gautas ieškovės SIA „B2Kapital“ pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio, kuriame ji nurodė, kad atsisako savo ieškinio reikalavimų atsakovei D. K., taip pat nurodė, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Ieškovės atstovas 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdyje nedalyvavo, byla buvo nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant. Atsakovė D. K. neprieštaravo, kad ieškinio būtų atsisakyta. Atsakovės atstovas advokatas V. B. neprieštaravo, kad ieškinio būtų atsisakyta. Atsakovė D. K. taip pat pateikė atsisakymą nuo priešieškinio, kuriame nurodė, kad atsakovei yra žinomos priešieškinio atsisakymo pasekmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovei ir atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio, ir civilinę bylą Nr. e2-1179-638/2020 nutraukė. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės pateikti pareiškimai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Taip pat išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskirajame skunde atsakovė D. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7. Apeliantė nurodė, kad A. K. 2007 m. gruodžio 4 d. kredito grąžinimą bankui buvo apdraudęs UAB „Būsto paskolų draudimas“. Alytaus apylinkės teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-989-179/2013 ieškovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ priteisė solidariai iš atsakovų A. K. ir D. K. skolą ir delspinigius, nes A. K. nevykdė įsipareigojimų UAB „Būsto paskolų draudimas“. Sprendimo pagrindu 2013 m. liepos 8 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, ieškinyje ieškovė SIA „B2Kapital“ nenurodė, jog pirminis kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas perleido tik dalį reikalavimo, o kita skolos dalis pagal atsakovės laidavimo sutartį Alytaus apylinkės teismo sprendimu priteista kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Apeliantė teigia, kad ji buvo suklaidinta ieškovės, nes su ieškiniu pateiktame 2018 m. vasario 23 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akte su kitais nurodytais perduodamais dokumentais nurodyta ir 2015 m. liepos 23 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp pirminio kreditoriaus ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl laidavimo sutarties, todėl apeliantė suprato, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimas apeliantei perleistas ieškovei SIA „B2Kapital“. Pateikus Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį antstoliui, paaiškėjo, kad tai yra kita skolos dalis, kurios išieškojimas ir toliau bus vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė, atsisakydama priešieškinio, negalėjo žinoti, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)bus toliau tęsiama. Jeigu skundžiama nutartis nebus panaikinta, apeliantė nebegalės ginti savo teisių ir teisėtų interesų ginčydama laidavimo sutartį, kurią, kaip patvirtina ekspertizės aktas – apeliantė pasirašė nesuvokdama savo veiksmų. Taip pat teigia, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ byloje turėjo dalyvauti kaip trečiasis asmuo.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė SIA „B2Kapital“ teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

9. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovės atstovų telefoninių pokalbių metu su D. K. kalbant apie skolos mokėjimo galimybes, pati apeliantė minėjo, kad iš jos jau vyksta išieškojimas per antstolius UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Taip pat iš atskirajame skunde pateiktos informacijos – kad skola iš D. K. priteista civilinėje byloje Nr. 2-989-179/2013, t. y. 2013 metais, bei antstolio G. S. vykdomosios bylos numerio (duomenys neskelbtini), t. y. kad vykdomoji byla užvesta 2018 metais – matyti, kad apeliantė žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jos atžvilgiu vykdomas skolų išieškojimas UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai dar iki ieškovės pateikto ieškinio, todėl apeliantės tvirtinimas, kad ji buvo suklaidinta ieškovės yra nepagrįstas. Taip pat nagrinėjamu atveju apeliantė gali kreiptis į teismą, kad apgintų jos manymu pažeistą teisę ir reikalautų laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia su nauju ieškiniu, tačiau kitos šalies atžvilgiu. Taip pat apeliantė gali pasinaudoti CPK 182 straipsnyje įtvirtinta teise dėl jau surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

7. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes. Ieškinio atsisakymo pasekmės yra svarbios ieškovui todėl, kad byla nutraukiama ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas; CPK 294 straipsnio 2 dalis), t. y. tapataus ieškinio nagrinėjimas teisme nebegalimas. Todėl įstatymų leidėjas CPK 140 straipsnyje yra nustatęs griežtas ieškinio atsisakymo sąlygas, teismui turi pareigą aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinti atsisakymo nuo ieškinio pasekmes, t. y. rašytiniame prašyme ieškovas privalo nurodyti, jog jam žinomos atsisakymo pasekmės, žodinio nagrinėjimo metu teismas turi pareigą išaiškinti atsisakymo pasekmes pasirašytinai. Išaiškinimo esmė – nustatyti tikrąją ieškovo valią. Šios sąlygos taikytinos ir atsakovui atsisakant priešieškinio.

8. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakė priešieškinio 2020 m. spalio 22 d. posėdžio metu, kurio metu teismas pagarsino ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Teismo posėdyje dalyvavo tiek atsakovė, tiek atsakovės atstovas advokatas V. B.. Posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovei atsisakius ieškinio, priešieškinis prarandą prasmę. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas raštu pasirašė pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, jog priešieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Pareiškimas patvirtintas ir pačios atsakovės parašu.

9. Teismui priėmus 2020 m. spalio 22 d. nutartį, kuria buvo priimti pareiškimai dėl ieškinio ir priešieškinio atsisakymo bei nutraukta civilinė byla, atsakovė pateikė atskirąjį skundą, motyvuodama, kad ji buvo suklaidinta ieškovės, nes su ieškiniu pateiktame 2018 m. vasario 23 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akte su kitais nurodytais perduodamais dokumentais nurodyta ir 2015 m. liepos 23 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp pirminio kreditoriaus ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl laidavimo sutarties, todėl apeliantė suprato, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimas apeliantei perleistas ieškovei SIA „B2Kapital“. Taigi, apeliantė laikė, kad ieškovei atsisakius ieškinio, nebebus tęsiamas ieškojimas iš apeliantės.

10. Iš apeliantės nurodomų aplinkybių matyti, kad apie antstolio G. S. vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)ji žinojo dar iki ieškovės ieškinio pateikimo teisme, tačiau tikėjosi, jog ieškovei atsisakius ieškinio, išieškojimas taip pat nebebus vykdomas. Pažymėtina, kad išieškojimas šioje vykdomojoje byloje vyksta išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai, t. y. tai yra visiškai kitas vykdymo procesas, kuris prasidėjo Alytaus apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-989-179/2013 pagrindu. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti, kad apeliantė galėjo tikėtis, jog vienam kreditoriui atsisakius reikalavimo, tokių reikalavimų atsisakys ir kitas kreditorius, kuris šioje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje net nedalyvavo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė, neturinti teisinio išsilavinimo, galimai nesuprato ieškovės pareikšto reikalavimo apimties, jo įtakos vykdomajai bylai Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju priešieškinio atsisakymą lėmė ne ieškovės suklaidinimas, bet atsakovės netinkamas aplinkybių interpretavimas bei teisinių pasekmių suvokimas. Nors atsakovė byloje buvo atstovaujama advokato, kuris, kaip profesionalus teisininkas, turėjo galimybę įvertinti bylos medžiagą bei suformuoti atsakovės gynybos strategiją, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 24 d. sprendimu dėl teisinės pagalbos teikimo buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovei tik šioje konkrečioje civilinėje byloje, paskiriant advokatą V. B.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovės atstovas, kuris buvo paskirtas būtent konkrečiai šiai bylai, galimai nebuvo susipažinęs ir su kitomis ginčui svarbiomis aplinkybėmis ir negalėjo tinkamai įvertinti priešieškinio atisakymo įtakos vykdomajai bylai Nr. (duomenys neskelbtini), ir priėmė skubotą sprendimą dėl priešieškinio atsisakymo.

11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė ir žinojo apie vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)ir negalima sutikti, kad ji buvo suklaidina ieškovės, tačiau šiuo atveju susiklostė ypatinga situacija, kurios formalus vertinimas ir sprendimas, sukeltų pernelyg daug neigiamų padarinių, taip pat sukurtų pagrindą naujų teisinių ginčų atsiradimui, todėl efektyviausias ir labiausiai civilinio proceso principus atitinkantis sprendimas būtų atsakovės reikalavimą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėti jau pradėtoje civilinėje byloje. Nors skundžiama nutartis formaliai vertinant buvo priimta teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į atsakovės 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdžiu pareikštą priešieškinio atsisakymą, kuris atitiko CPK 140 straipsnio reikalavimus, tačiau, atsakovė dar nutarčiai neįsiteisėjus pateikė skundą, kuriame aiškiai išdėstė, kad valia atsisakyti reikalavimo buvo išreikšta netinkamai įvertinus aplinkybes. Jos valios išreiškimas atsisakant priešieškinio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalėjo būti vertinamas atsietai nuo aplinkybės, kad byloje buvo atlikta atsakovės psichiatrinė ekspertizė, kuria pripažinta, jog atsakovei, pasirašant laidavimo sutartį, konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – Šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, atsakovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, dėl ligos atsakovė negalėjo suprasti laidavimo sutarties esmės ir sukeliamų pasekmių. Taip pat ekspertizės išvadoje nurodoma, jog ir šiuo metu (ekspertizės atlikimo metu) atsakovė negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali suprasti teisminio proceso esmės. Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų vertinti šiais aplinkybes proceso įstatymo nustatyta tvarka.

12. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria priimtas atsakovės pareiškimas dėl priešieškinio atsisakymo, ir šią bylos dalį perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl keliamo klausimo, susijusio su byloje dalyvaujančiais asmenimis, atsakovė, manydama, kad byloje yra poreikis įtraukti daugiau byloje dalyvaujančių asmenų, šia teise gali pasinaudoti bylą perdavus toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria priimtas atsakovės D. K. atsisakymas nuo priešieškinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė