- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-403-267/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė, Danutė Burbulienė (pran.), Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- Asociacijos Lietuvos sporto klubo „Šiaurė“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita”
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Liturta“
- Advokatai
- Mindaugas Kukaitis
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubo „Šiaurė“ atstovams viceprezidentui G. D. ir advokatui Mindaugui Kukaičiui,
atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovei l. e. savivaldybės administracijos juridinio skyriaus vedėjos pareigas Ž. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė” ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita”, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Liturta“ dėl pažeistų teisių, netinkamo investuotų lėšų įvertinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Savivaldybės turto privatizavimo komisijos 2007-06-18 sprendimą (protokolas VT-17), kuriuo nutarta pritarti 2007-05-28 UAB ,,Verslavita“ 535,48 m² negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir šiam objektui priskirtos 0,2279 ha žemės sklypo dalies bendrai naudojamame 0,3736 ha žemės sklype, vertinimo ataskaitos Nr. N-06-205p išvadoms; 2) pripažinti, kad ieškovas nuomotojo leidimu į Šiaulių miesto savivaldybės išnuomotas 535,48 m² negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra įrengęs naujas inžinierines komunikacijas ir investavęs 207927,48 Lt vertės privataus kapitalo, kas sudaro 292,89 % išnuomotų patalpų rinkos vertės, lyginant jas su patalpų verte prieš investicijų atlikimą; 3) įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybę per 60 kalendorinių dienų pradėti tiesiogines derybas su nuomininku Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė” dėl šių patalpų privatizavimo, jei atsakovas neišbrauks šio turto iš privatizuojamo turto sąrašo, nes nuomininkas yra investavęs į šias išnuomotas patalpas privataus kapitalo, kurio vertė yra didesnė už ½ išnuomotų patalpų rinkos vertės ir yra įrengęs naujas inžinierines komunikacijas; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas Šiaulių miesto Savivaldybė 2003-11-12 išnuomojo ieškovui 535,48 m² negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad patalpos buvo išnuomotos be žemės sklypo, tuo metu jis net nebuvo suformuotas. Ieškovas, atsakovo leidimu, atliko patalpų rekonstrukciją, jas pritaikė ūkinei veiklai. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė šias patalpas įtraukė į privatizuojamus objektus, atliko patalpų vertinimą, buvo nustatyta jų investicijų procentinė išraiška. UAB „Verslavita“ atlikus pakartotiną turto vertinimą, buvo pateikta ataskaita, kuriai savivaldybė pritarė. Ieškovas nesutiko su šia ataskaita, nes nepagrįstai išskaitomas nusidėvėjimo procentas nuo investicijų bei apskaičiuojant investicijų procentinę išraišką, jos nepagrįstai skaičiuojamos nuo vertinimo metu buvusios turto vertės, o ne nuo vertės, buvusios iki pradedant rekonstrukciją. Ieškovo manymu, atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė, pateikusi netinkamą užsakymą ir privatizavimo komisija patvirtinusi netikslią išvadą, pasielgė netinkamai, nepagrįstai, dėl ko turi būti panaikintas šios komisijos sprendimas dėl UAB „Verslavita“ ataskaitos patvirtinimo. Kadangi ieškovo investicija viršijo 50 % vertės ir yra 292,89 %, ieškovo teigimu, patalpos turėtų būti privatizuojamos tiesioginių derybų būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atžvilgiu patenkino: 1) panaikino Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisijos 2007-06-18 sprendimą (protokolas VT-17, sprendime nurodyta 2007-06-20), kuriuo nutarta pritarti 2007-05-28 UAB ,,Verslavita“ 535,48 m² negyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir šiam objektui priskirtos 0, 2279 ha žemės sklypo dalies bendrai naudojamame 0,3736 ha žemės sklype, vertinimo ataskaitos Nr. N-06-205p išvadoms; 2) pripažino, kad ieškovas Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“, nuomotojo leidimu į Šiaulių miesto savivaldybės išnuomotas 535,48 m² negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) yra įrengęs naujas inžinierines komunikacijas ir investavęs 207927,48 Lt vertės privataus kapitalo, kas sudaro 292,89 % išnuomotų patalpų rinkos vertės, lyginant jas su patalpų verte prieš investicijų atlikimą; 3) įpareigojo atsakovą Šiaulių miesto savivaldybę per 60 kalendorinių dienų pradėti tiesiogines derybas su nuomininku Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ dėl 535,48 m² negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo, jei atsakovas neišbrauks šio turto iš privatizuojamo turto sąrašo. Atsakovo UAB „Verslavita“ atžvilgiu ieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas: 1) priteisė iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ieškovui Asociacijai Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ 1359,65 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 3800 Lt už ekspertizės atlikimą, 5500 Lt atstovavimo išlaidų; 2) priteisė iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės valstybei 38,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo objekto vertės padidėjimo procentų nustatymo, kas turi įtakos sprendžiant, ar objektas gali būti privatizuotas tiesioginių derybų būdu. Nustatė, kad 2003-11-12 nuomos sutartimi Nr. SŽ-993, sudaryta tarp nuomotojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir nuomininko Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė”, ieškovui buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 15.1 p. numatyta, kad ieškovas, sutikus nuomotojui, turi teisę atlikti kapitalinio remonto ar rekonstravimo (pagerinimo) darbus, gavus nuomotojo sutikimą. Pažymėjo, kad 2003-12-04 nuomotojo sprendimu Nr. T-934 ieškovui buvo leista atlikti šių patalpų remonto ir rekonstrukcijos darbus savo lėšomis, sudaryta sutartis su nuomotoju dėl jų rekonstrukcijos ir remonto darbų atlikimo. Vėliau 2006-01-26 Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu Nr. T-13 buvo nuspręsta į LR Vyriausybės tvirtinamą privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti šį, ieškovo nuomos sutarties pagrindu valdomą, pastatą. Teismas nurodė, kad, privatizuodamas nuosavybės teise valdomą turtą, atsakovas užsakė turto įvertinimą bei rinkos vertės padidėjimo procentą dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų dydžio. Nustatė, kad UAB „Verslavita” 2006-11-28 atliko nepriklausomą turto vertinimą, kurį patikslino 2007-05-27. UAB „Verslavita“ patikslinusi pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog ieškovo išsinuomoto turto vertės padidėjimas yra 42,05 % dėl šiam objektui padarytų išlaidų. Nustatė, jog Šiaulių miesto savivaldybės privatizavimo komisija 2007-06-18 pritarė šiai patikslintai išvadai. Ieškovas, nesutikdamas su turto vertinimo ataskaita, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 25 str. nustatyta tvarka ginčijo šią ataskaitą. Teismas byloje paskyrė turto vertinimo ir buhalterinę ekspertizę, kurią atliko uždaroji akcinė bendrovė „Impeksservis”. Nurodė, kad nepriklausomo turto vertintojo UAB „Verslavita“ išvada skiriasi nuo UAB „Impeksservis“ duotos išvados dėl ieškovo turto vertės padidėjimo procento. Teismas pažymėjo, kad UAB „Impeksservis“ ekspertizės akte nustatyta, jog ieškovas dėl patalpos rekonstrukcijos, remonto darbų turėjo 207 927,00 Lt būtinų išlaidų, kas patvirtinta ir UAB „Verslavita“ atliktame įvertinime, tačiau UAB „Verslavita“ išskaitė fizinį nusidėvėjimą. Teismas sutiko su UAB „Impeksservis“ ekspertizės akte išdėstyta išvada, kad nustatant patalpos rinkos vertę lyginamosios vertės metodu, lyginamos išlaidos patalpos pagerinimui negali būti apskaičiuojamos naudojant fizinį nusidėvėjimą. Nurodė, jog lyginamosios vertės metode fizinis nusidėvėjimas gali būti vertinamas tik kaip faktorius (rodiklis), kuris gali įtakoti nekilnojamojo turto vertę rinkoje, lyginant su kitais panašiais objektais. Todėl teismas konstatavo, jog būtinų išlaidų suma patalpos sandėlio pagerinimui negali būti mažinama dėl fizinio nusidėvėjimo, nes ji lyginama su patalpos sandėlio rinkos verte nustatyta lyginamosios, o ne atkuriamosios vertės metodu. Nurodė, kad ekspertai padarė išvadas, jog nuomininkas investavo privataus kapitalo, t.y. turėjo būtinų išlaidų patalpos-sandėlio pagerinimui, kurių vertė sudarė daugiau kaip ½ išsinuomotų patalpų rinkos vertės 2004-01-19. Pažymėjo, kad investuotų lėšų vertė lyginant šią sumą su patalpų rinkos verte prieš investicijų atlikimą sudaro 292 % išnuomotų patalpų rinkos vertės 2004-01-19. Teismas nurodė, jog ekspertai, atlikdami ekspertizę, paskaičiavo turto pagerinimo procentą nuo objekto vertės, buvusios iki rekonstrukcijos. Teismas laikė, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė nepagrįstai teigė, jog turto vertės padidėjimo procentas dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų turi būti nustatytas ne turto pagerinimo dienai, o šių patalpų vertinimo dienai, t.y. kai patalpos buvo ruošiamos įtraukti į privatizavimo programą, nes įstatymų, poįstatyminių aktų normos, reglamentuojančios šį klausimą, to nenumato. Pažymėjo, jog turto vertės padidėjimo procentas yra reikšmingas tik nustatant, ar nuomininkas turi teisę į tiesiogines derybas, o ne turto pardavimo privatizavimo metu kainai nustatyti. Teismo vertinimu, tai prieštarauja ir protingumo, sąžiningumo principui, nes turto pagerinimo procentinio dydžio nustatymą siejant su jo verte tuo metu, kad patalpos įtraukiamos į privatizavimo programą, be įvertinimo lieka tai, jog turto rinkos vertė padidėjo taip pat ir ieškovo investicijų sąskaita, nes buvo panaudotos naujos technologijos, sukurti nauji inžinieriniai tinklai; kad turto vertė padidėjo daugiau nei faktinės investicijos: padidėjo turto paklausa, estetinis vaizdas, įrengti nauji inžinieriniai tinklai. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo abejoti ekspertizės išvadų objektyvumu, todėl vadovavosi nustatytu įvertinimu ir pripažino atsakovų pateiktą UAB „Verslavita“ įvertinimą nepagrįstu. Atsakovui nenuginčijus ekspertizės išvados ir neįrodžius kitokios investuoto privataus kapitalo vertės, teismas vadovavosi UAB „Impeksservis“ ekspertizės išvada, kaip rašytiniu įrodymu, pripažindamas UAB „Verslavita“ duotą išvadą netikslia. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad nėra pagrindo atsakovą UAB „Verslavita“ pripažinti atsakingu dėl galimai neteisingos atsakovo naudotos turto vertės nustatymo metodikos. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas byloje nepagrįstai įtraukė atsakovu UAB „Verslavita“. Teismas, nurodęs, kad UAB „Verslavita” atlikta turto vertinimo ataskaitos išvada byloje iš dalies nuginčyta, pripažino neteisėtu Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisijos sprendimą (protokolas VT-17) ir jį panaikino. Pažymėjo, kad ieškovas atsakovo, Šiaulių miesto savivaldybės, leidimu investavo privačias lėšas turto pagerinimui, šių būtinų išlaidų vertė yra didesnė nei ½ dalis patalpų rinkos vertė, ieškovas išnuomotose patalpose įrengė naujas inžinierines sistemas komunikacijas, t.y. įvykdė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. 5 d. nurodytas sąlygas, tiesioginėms deryboms dėl privatizavimo su atsakovu pradėti. Todėl teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl tiesioginių derybų vedimo. Nurodė, kad atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės kompetencijoje yra spręsti, ką daryti su privatizuojamu objektu - ar jį palikti privatizuojamų objektų sąraše, ar išbraukti. Todėl nuo šio sprendimo priklauso, ar bus galimybė vesti tiesiogines derybas, ką ir numatė ieškovas savo reikalavime. Patenkinęs ieškinį, teismas išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės ieškovui Asociacijai Lietuvos sporto klubui „Šiaurė“ jo sumokėtą 1359,65 Lt žyminį mokestį. Ieškovo pareikšto ieškinio kaina buvo nurodyta 41988,48 Lt, tokiu atveju žyminis mokestis sudaro 1259,65 Lt, kai tuo tarpu sprendimu atsakovui priteista 1359,65 Lt sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 100 Lt daugiau. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas visas bylinėjimo išlaidas priteisė Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, tuo pažeisdamas CPK 266 str. įtvirtintą draudimą teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Vienu iš atsakovų šioje byloje buvo patraukta Šiaulių miesto savivaldybė, kaip savarankiškas juridinis asmuo, turintis civilinį procesinį veiksnumą, tačiau teismas ieškovo reikalavimus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų patenkino ir priteisė ne iš Šiaulių miesto savivaldybės, o iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos. Šiaulių miesto savivaldybės taryba yra Šiaulių miesto savivaldybės atstovaujamoji institucija, įgyvendinanti savivaldos teisę tarybos posėdžiuose, todėl už šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas Šiaulių miesto savivaldybės taryba negali atsakyti. Todėl, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tai laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įstatymų, poįstatyminių aktų normos, reglamentuojančios savivaldybės turto privatizavimą, aiškiai nenumato nuo kokios vertės - statinio išnuomojimo dienai buvusios rinkos vertės, ar privatizavimo objekto (statinio) ir jam priskirto žemės sklypo parengimo metu privatizuoti nustatytos rinkos vertės, turi būti nustatomas vertės padidėjimas procentais dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų. Todėl, apelianto manymu, Šiaulių miesto savivaldybė užduotį suformulavo aiškiai, pagal teisės aktų reikalavimus, o vertintojas turėjo pats žinoti kokiu vertinimo metodu ir nuo kokios vertės (patalpų vertės prieš investicijas ar patalpų vertės po investicijų) turi būti nustatomas vertės padidėjimas procentais dėl privatizuojamam objektui pagerinti padarytų išlaidų. Savivaldybė neturi teisės parinkti vertintojui turto vertinimo metodo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, už tinkamą teisės aktų reikalavimų neįvykdymą yra atsakingas vertintojas UAB „Verslavita“. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 9 str. 6 d. taip pat numato, kad turtą vertinantys asmenys atsako už atliko vertinimo teisingumą. Vertintojas, pagal sutartį matydamas, kad reikalinga nustatyti ne tik objekto rinkos vertę, bet ir vertės padidėjimo procentą, turi pats žinoti su kokios datos objekto rinkos verte lyginti įdėtas lėšas. Šiaulių miesto savivaldybė iš savo pusės nupirko paslaugą ir suformulavo tokią užduotį, kokią reikalauja atlikti teisės aktai, kad būtų galima rengti privatizavimo programą. Savivaldybės vaidmuo šiame privatizavimo procese yra toks, kad ji užsako vertinimą ir, gavusi vertinimo ataskaitą, ją patvirtina. Praktikoje Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisija, gavusi vertintojų ataskaitas, jų iš esmės neanalizuoja ir vertina jas kaip teisingas ir teisėtas, kadangi jos būna atliktos tam reikiamą kvalifikaciją turinčių vertintojų, yra aptariama tik vertintojų pateikiama privatizuojamo objekto rinkos vertė ir pagal ją nustatinėjama pradinė objekto pardavimo kaina. Todėl už atliktą ir Šiaulių miesto savivaldybei pateiktą vertinimo ataskaitą ir jos teisėtumą bei atitikimą teisės aktams yra atsakinga UAB „Verslavita“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vertės padidėjimo procentas nustatytas netinkamai, o už netinkamą vertės padidėjimo procento nustatymą vienareikšmiškai yra atsakingas turto vertintojas. Todėl apeliantas nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo nuomone, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovą UAB „Verslavita“ atsakingu dėl galimai neteisingos vertintojo naudotos turto vertės ir naudojant šią vertę gautų kitų dydžių.Teismo paskirti UAB „Impeksservis“ ekspertai neaiškino teisės normų ir nepatvirtino to fakto, kad turto vertės padidėjimo procentas dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų nustatomas ne turto vertinimo dienai, o turto pagerinimo dienai. Teismo paskirti ekspertai atsakė į konkretų klausimą ir nustatė turto vertę konkrečiai datai, t.y. 2004-01-14. Tačiau esminis ginčas šioje byloje buvo privatizavimo objekto vertės padidėjimo procento nustatymas, turintis įtakos privatizavimo būdo parinkimui, o konkrečiai tiesioginių derybų būdui. Apelianto manymu, turto vertės padidėjimo procentas dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų turi būti nustatytas ne turto pagerinimo dienai, o šių patalpų vertinimo dienai, t.y. kai patalpos ruošiamos įtraukti į privatizavimo programą. Privatizuojant tiek valstybės turtą, tiek savivaldybių turtą, kuriam pagerinti buvo įdėtos nuomininko lėšos, nuo pat LR valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo įsigaliojimo buvo taikoma tokia praktika, kad vertės padidėjimo procentas buvo nustatomas nuo statinio rinkos vertės jo pardavimo momentui.LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 9 str. numato, kad vertinant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius privatizuojamus statinius ir įrenginius ar jų dalis, turi būti įvertintas šiems statiniams ir įrenginiams nustatyta tvarka priskirtas žemės sklypas ar jo dalis. To paties įstatymo 17 str. 5 d. 1 p. taip pat numato, kad tiesioginės derybos gali būti vykdomos, jei yra tenkinamos viena iš sąlygų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nuomininkas ar kitas asmuo turi reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų nuomotojo leidimu nuomininko patirtų pastatams ar patalpoms pagerinti, atlyginimą ir šių atlygintinų išlaidų suma yra didesnė negu ½ išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės. Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių 20 p. taip pat numato, kad vertinant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus, statinius ir įrenginius pagal LR Vyriausybės aprobuotus vertinimo metodus, turi būti įvertintas ir pastatams, statiniams ir įrenginiams nustatytąja tvarka priskirtas žemės sklypas. UAB „Verslavita“ pateiktoje ataskaitoje šios sąlygos buvo įvykdytos, kai tuo tarpu nei ieškovo pateiktose „Matininkų“ ir „Liturta“, nei teismo paskirtos turto vertinimo ir buhalterinės ekspertizės išvadose, kurias pateikė UAB „Impeksservis“, nėra įvertinta žemės sklypo, priskirto išsinuomotoms patalpoms, rinkos vertė. Todėl, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus ir panaikindamas komisijos sprendimą pritarti UAB „Verslavita“ ataskaitoms bei įpareigodamas savivaldybę pradėti tiesiogines derybas, įnešė daug neaiškumų Savivaldybei kaip šį teismo sprendimą įvykdyti ir kokiu atliktu vertinimu vadovautis. Teisės aktai aiškiai nurodo sąlygą, kad tam, kad būtų galima vykdyti privatizavimą tiesioginių derybų būdu, turi būti tenkinama ši sąlyga, kad atlygintinų išlaidų suma yra didesnė negu ½ išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės. Ieškovas šios įstatymo reikalaujamos sąlygos neįrodė. Todėl pagal teismo nustatytas sąlygas, lieka neaiškus ginčo objekto privatizavimas tiesioginių derybų būdu, kadangi jis neatitiktų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės turto privatizavimą, nuostatų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovas Asociacija sporto klubas „Šiaurė“ prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Apelianto apeliavimas tiek į teismo išlaidas, tiek į jų priteisimą iš atsakovo kaip juridinio asmens organo (tarybos) nedaro teismo sprendimo negaliojančio, juo labiau nedaro teismo sprendimo negaliojančio absoliučiais pagrindais. Be to, formaliais pagrindais teismo sprendimas negali būti panaikintas (CPK 328 str.). Teismas priteisė ne per didelį žyminį mokestį: teismas patenkino visus tris patikslinto ieškinio reikalavimus, kurių pirmas yra neturtinio pobūdžio, todėl buvo apmokestintas 100 Lt žyminiu mokesčiu, antrasis reikalavimas buvo turtinio pobūdžio ir jis buvo apmokestintas 1259,65 Lt žyminiu mokesčiu, o trečiasis reikalavimas buvo taip pat neturtinio pobūdžio, todėl ir buvo apmokestintas 100 Lt žyminiu mokesčiu. Visa tai įrodo, kad iš apelianto teismas turėjo priteisti ne 1359,65 Lt, o dar 100 Lt daugiau. Apelianto motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sudaro pagrindą sprendimą ne panaikinti, o ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą. Pažymėtina, kad Taryba yra atsakovo įstaigos organas (atsakovo sudėtinė dalis), todėl teismas nepasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.Privatizuojamas objektas priklauso apeliantui nuosavybės teise. Apeliantas vykdo patalpų privatizavimą ir tik jis pats priima sprendimus, kaip ir kokiu būdu turtas bus privatizuojamas. Atsakovo priimtas sprendimas turi nepažeisti teisės aktų ir suinteresuotų asmenų (šiuo atveju ieškovo) interesų bei teisių. Tas faktas, kad atsakovas samdė turto vertintoją neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės nepažeisti teisės aktų, teismų praktikos ir ieškovo teisių. Atsakomybė pagal antrąjį ieškovo ieškinio reikalavimą tenka tik apeliantui, o pastarasis regreso tvarka gali iš vertintojo išsireikalauti visus patirtus nuostolius. Todėl šis apelianto argumentas dėl teismo sprendimo motyvų, o ne dėl ieškinio dalyko, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.Apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai apeliuoja į tai, kad turto vertės padidėjimo procentas dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų turi būti nustatytas ne turto pagerinimo dienai, o šių patalpų vertinimo dienai, t.y. kai patalpos ruošiamos įtraukti į privatizavimo programą. Nuomininko investicija lyginama ne su privatizavimo programos metu esama patalpų verte, o su nuomos pradžioje buvusia patalpų verte, t.y. su patalpų verte buvusia iki investicijų, tai numatyta LR Vyriausybės 1997-12-18 nutarimu Nr. 1427 patvirtintoje privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkoje, taip yra suformuota teismų praktikoje (2005 m. spalio 19 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas civ. byloje TŪB „Santimas“ v. Šiaulių m. savivaldybė ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-126/2006, kuria buvo paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas). Skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas, teisėtas, paremtas teismo skirta ekspertize, o tuo tarpu apelianto minėtas argumentas iš esmės yra nemotyvuotas ir prieštaraujantis minėtiems teisės šaltiniams, todėl yra pilnai atmestinas.Apeliantas nepagrįstai apeliuoja į tai, kad teismas neįvertino žemės sklypo vertės: a) investicija vyko į patalpas ir statinį, todėl procentas turi būti nustatomas lyginant investiciją su tuo, į ką ji įdedama; b) išsinuomojus patalpas žemės sklypas nebuvo suformuotas; c) suformavus žemės sklypą byloje yra nustatytos šios vertės: vidutinė rinkos vertė – 34 800 Lt (2005-05-23 dienai); indeksuota vertė – 152 429 Lt (2005-05-23 dienai); rinkos vertė – 95 268 Lt (2005-02-01 dienai); rinkos vertė – 125 000 Lt (2006-11-17 dienai), todėl prie visų šių sumų pridėjus patalpų rinkos vertę buvusią iki investicijų (71000 Lt) ir jas palyginus su ieškovo investicija - 207927,48 Lt visais atvejais ieškovo investicija viršija 50 % turto vertės ir ieškovas patenka į tiesiogines derybas.Ieškovo išsinuomotos patalpos buvo apgailėtinoje avarinėje būklėje ir jų nebuvo galima eksploatuoti pagal tikslinę paskirtį. Patalpų kapitaliniam remontui buvo gauti visi įstatymų numatyti techniniai reikalavimai ir sąlygos, projektinės dokumentacijos, derinimo darbai. Visiems atliekamiems rekonstrukcijos darbams buvo gauti nuomotojo ir atsakingų įstaigų bei institucijų sutikimai. Išsinuomojus patalpas jos buvo nepriklausomo vertintojo UAB Korporacijos „Matininkai“ įvertintos. Patalpų rinkos vertė prieš atliekant investicijas 2004-01-19 buvo - 71000 Lt. Suderinti ir atlikti visi rekonstrukcijos darbai kainavo 207927,48 Lt. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad patalpos tokiu atveju privatizuojamos tiesioginių derybų būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais, o ieškovo atstovai prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, surinktus įrodymus įvertino, nepažeisdamas LR CPK 176 – 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, iš esmės tinkamai taikė tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo praktikos šios kategorijos bylose, tačiau suklydo, nustatydamas ieškovo investicijų į nuomojamas patalpas vertę procentine išraiška. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinus ieškinį iš esmės teisingai buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo teisės reikalauti privatizuoti Šiaulių miesto savivaldybės išnuomotas 535,48 kv. m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tiesioginių derybų būdu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu, 2009-10-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2009 yra išaiškinęs, kad tai yra specialus būdas, taikomas kaip išimtinis, atsižvelgiant į nuomininko panaudotų investicijų mastą nuomojamam turtui pagerinti, siekiant išvengti prieštaravimo tarp privatizavimo tikslų: gerinti privataus verslo sąlygas, apsaugant nuomininką nuo jo teisėtų interesų pažeidimo; iš privatizavimo gauti didesnių pajamų. Kasacinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad nuomininkui atsiranda pagrindas reikalauti tiesioginių derybų, jei gautas nuomotojo leidimas investicijoms, nukreiptoms atlikti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje išvardintus pagerinimus, o šių investicijų vertė viršija ½ išsinuomotų patalpų rinkos vertės.
Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas į nuomojamas patalpas, nuomotojo leidimu, investavo 207 927, 48 Lt vertės privataus kapitalo ir tai sudaro 292, 89 procentus išnuomotų patalpų rinkos vertės. Ginčo šalys pripažįsta šiuos teisinius faktus, tačiau apeliantas ginčija byloje nustatytą privatizuojamo nekilnojamojo turto rinkos vertės padidėjimo procentą dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų. Apelianto teigimu, turto vertės padidėjimo procentas dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų turi būti nustatytas, įvertinus patalpoms priskirto žemės sklypo vertę ir ne turto pagerinimo dienai, o šių patalpų vertinimo dienai, t. y. kai patalpos ruošiamos įtraukti į privatizavimo programą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisus yra ieškovas, kuris atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad nuomininko investicija turi būti lyginama ne su privatizavimo metu esama patalpų verte, o su patalpų verte, buvusia iki investicijų. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 8 straipsnio, 17 straipsnio, 1999-05-25 Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-18 nutarimu Nr.1427 patvirtintų Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių 20, 32 punktų nuostatomis ir Valstybės turto fondo valdybos 2002-11-29 nutarimu Nr. 3 patvirtintomis Nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu taisyklėmis.
Teisėjų kolegija, spręsdama tarp šalių kilusį ginčą, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas sutapatina turto vertės padidėjimo dėl nuomininko investicijų nustatymo ir turto pardavimo privatizavimo metu vertės nustatymo metodikas bei jas reglamentuojančias teisės normas. Turto vertės padidėjimo dėl nuomininko investicijų procentas, reikšmingas tik nustatant, ar nuomininkas turi teisę į tiesiogines derybas, o privatizavimo objekto pardavimo kainos nustatymas, reglamentuotas apelianto nurodytuose teisės aktuose, nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamoje byloje, nes nepatenka į pareikšto ieškinio ribas. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad apeliaciniame skunde pats apeliantas iš esmės pripažįsta, kad ginčo turto vertės padidėjimo procentas buvo nustatytas neteisingai ir nurodo, jog už tai atsakinga ne Šiaulių miesto savivaldybė, o turto vertintojas – nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Verslavita“. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisijos 2007-06-18 sprendimo teisėtumo nuomininko patirtų išlaidų, skirtų patalpoms pagerinti, dydžio nustatymo dalyje, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvadomis.
Tačiau, kolegijos vertinimu, apeliantas yra teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje privalėjo nustatyti ne tik patalpų, bet ir joms priskirtos žemės sklypo dalies vertę, o tenkindamas ieškovo reikalavimus ir panaikindamas savivaldybės turto privatizavimo komisijos sprendimą, įnešė daug neaiškumų kaip šį teismo sprendimą turi įvykdyti savivaldybė ir kokia ginčo pastatams priskirtos žemės sklypo dalies verte vadovautis.
Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 str. 5 d. (1997-11-04 įstatymas Nr. VIII-480) numato, kad tiesioginės derybos gali būti vykdomos, jei yra tenkinamos viena iš sąlygų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nuomininkas ar kitas asmuo turi reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų nuomotojo leidimu nuomininko patirtų pastatams ar patalpoms pagerinti, atlyginimą ir šių atlygintinų išlaidų suma yra didesnė negu ½ išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės. UAB „Verslavita“ pateiktoje ataskaitoje nurodyta žemės sklypo vertė – 125 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad ginčo dėl UAB „Verslavita“ nustatytos sklypo vertės tarp šalių nėra. Prie šios sumos (125 000 Lt) pridėjus teismo paskirtos turto vertinimo ir buhalterinės ekspertizės išvadose nurodytą patalpų vertę, buvusią iki investicijų (71 000 Lt), ieškovo investicija (207 927, 48 Lt) sudaro 106 procentus ir viršija įstatyme nustatytą penkiasdešimties procentų, būtinų tiesioginėms deryboms vykdyti, ribą.
Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo teisės reikalauti tiesioginių derybų, privatizuojant ginčo patalpas, pirmosios instancijos teisme iš esmės yra išspręstas teisingai. Tačiau, siekiant pašalinti sprendimo vykdymo neaiškumus, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, byloje pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies ir ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisijos 2007 m. birželio 18 d. sprendimas (protokolas VT-17), kuriuo nutarta pritarti 2007-05-28 UAB „Verlavita“ 535, 48 m² negyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir šiam objektui priskirtos 0,2279 ha žemės sklypo dalies bendrai naudojamame 0,3736 ha žemės sklype, vertinimo ataskaitos Nr. N-06-205 p. išvadoms, naikintinas tik vertinamo turto: patalpos – sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 535, 48 kv. m, unikalus Nr. 2994-80014036:0002 vertės, viso vertinamo turto vertės ir nuomininko investicijų dydžio nustatymo dalyse, paliekant galioti ginčijamo komisijos sprendimo dalį, kuria pritarta UAB „Verslavita“ nustatytai 125 000 Lt (vieno šimto dvidešimt penkių tūkstančių litų) vertinamo turto – žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertei vertinimo dienai (2006-06-17).
Visiškai teisus yra apeliantas, teigdamas, kad turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą. 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Turto ir verslo pagrindų įstatymo (Nr.VIII-1202) 13 straipsnyje nustatyta, kad turtą vertinanti įmonė atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų. Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – ne žalos, atsiradusios dėl netinkamai atliktų vertintojo įsipareigojimų, atlyginimas, o Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisijos 2007-06-18 sprendimo - pritarti UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos išvadoms – teisėtumas. Todėl, kolegijos vertinimu, atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas pagrįstai nurodo, jog pagal byloje pareikštą ieškinio reikalavimą atsakomybė tenka tik apeliantui – Šiaulių miesto savivaldybei, kuri gali reikšti ieškinį turtą vertinusiai įmonei dėl žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino tik vieno atsakovo – Šiaulių miesto savivaldybės, atžvilgiu. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, susiję su LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, o sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytas rašymo apsirikimas, kai bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš civilinio procesinio veiksnumo neturinčios Šiaulių miesto savivaldybės atstovaujamosios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, taisytinas sutikslinant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį.
Nagrinėjamoje byloje yra išnagrinėti turtinio ir neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimai, kurie pagal LR CPK 80 straipsnio nuostatas apmokami nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Ginčo dėl 1259, 65 Lt žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą (ieškinio suma – 41 988, 48 Lt) byloje nėra, o apelianto motyvai dėl 100 Lt žyminio mokesčio už byloje pareikštus neturtinius reikalavimus atmestini kaip teisiškai nepagrįsti (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Tačiau iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, keistinas žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidos ir žyminis mokestis paskirstytinos, priteisiant iš ieškovo 20 procentų, o iš atsakovo 80 procentų minėtų išlaidų. Todėl iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ naudai priteistina 2131,21 Lt žyminio mokesčio, 3800 Lt už ekspertizės atlikimą ir 6000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 6 p., 93 str.). Iš ginčo šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos ir 62,61 Lt pašto išlaidos valstybei: iš ieškovo 12, 52 Lt, iš atsakovo 50, 09 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Sprendimo rezoliucinę dalį, kuria buvo panaikintas Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisijos 2007 m. birželio 18 d. sprendimas ir nustatytas ieškovo investicijų į nuomojamas patalpas dydis, išdėstyti taip:
Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisijos 2007-06-18 sprendimą (protokolas VT-17, sprendime nurodyta 2007-06-20) įvertinto turto: patalpos – sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 535, 48 kv. m, unikalus Nr. 2994-80014036:0002 vertės, viso vertinamo turto vertės ir nuomininko investicijų dydžio nustatymo dalyse, paliekant galioti ginčijamo privatizavimo komisijos sprendimo dalį, kuria pritarta UAB „Verslavita“ nustatytai 125 000 Lt (vieno šimto dvidešimt penkių tūkstančių litų) vertinamo turto – žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertei vertinimo dienai (2006-06-17).
Nustatyti, kad ieškovas Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ nuomotojo leidimu į Šiaulių miesto savivaldybės išnuomotas 535,48 m² negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) yra įrengęs naujas inžinierines komunikacijas ir investavęs 207 927,48 Lt vertės privataus kapitalo, kas sudaro 106 procentus išnuomotų patalpų ir joms priskirtos 0,2279 ha žemės sklypo dalies bendrai naudojamame 0,3736 ha žemės sklype rinkos vertės.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą priteistų bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio dalyje:
Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (kodas 111109429, adresas Vasario 16 – tosios g.62, Šiauliai) ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ (kodas 195754656, adresas Varpo g. 35 – 48, Šiauliai) naudai 2131,21 (du tūkstančius šimtą trisdešimt vieną Lt 21 ct.) žyminio mokesčio ir 9800 Lt (devynis tūkstančius aštuonis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės (kodas 111109429, adresas Vasario 16 – tosios g.62, Šiauliai) 50, 09 Lt (penkiasdešimt Lt devynis ct.) pašto išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ (kodas 195754656, adresas Varpo g. 35 – 48, Šiauliai) 12, 52 Lt (dvylika Lt penkiasdešimt du ct.) pašto išlaidų valstybei.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.