- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-126/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Liturta“
- Ieškovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyrius
- Advokatai
- Mindaugas Kukaitis
- Kategorijos
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-234-357/2005 pagal ieškovo V. V. tikrosios ūkinės bendrijos ,,Santimas“ ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Liturta“, trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyrius, dėl pažeistų teisių bei netinkamo investuotų lėšų įvertinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. V. TŪB ,,Santimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei ir UAB ,,Liturta“ dėl netinkamo investuotų lėšų įvertinimo. Nurodė, kad pagal 2000 m. kovo 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą su Šiaulių m. savivaldybės taryba, išsinuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias Vilniaus g. 193, Šiauliuose. Ieškovo teigimu, patalpos buvo avarinės būklės, jų nebuvo galima eksploatuoti pagal tikslinę paskirtį, todėl gavęs nuomotojo ir atsakingų institucijų leidimus, jas rekonstravo. Rekonstrukcijos bei remonto darbai buvo baigti ir 2001 m. balandžio 13 d.
Ieškovas, remdamasis Valstybės turto fondo (toliau VTF) valdybos 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 3 dėl nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu tvarkos 34 ir 35 punktais, 2003 m. rugsėjo 12 d. pasiūlė nuomotojui leisti šias patalpas privatizuoti tiesioginių derybų keliu. Ieškovas teigė, kad pakeitė daugiau kaip pusę ir įrengė naujas inžinerines komunikacijas, sumontavo technologinę įrangą, kurią išmontuojant būtų padaryta daug žalos įrangai ir patalpoms. Tvirtino, kad patalpų pagerinimui investavo 191 022, 39 Lt, tai yra daugiau nei pusę išsinuomotų patalpų rinkos vertės. Tačiau nuomotojas pasiūlymą atmetė. Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisija nurodė, jog toks turto privatizavimas negalimas, nes pagal 2004 m. balandžio 30 d. komisijos protokoliniu sprendimu patvirtintą nepriklausomo turto vertintojo UAB ,,Liturta“ turto vertinimo ataskaitą dėl patalpoms (privatizavimo objektui) pagerinti padarytų išlaidų, jų vertė padidėjo 106 380 Lt, tai yra 27 procentais. Ieškovo nuomone, atsakovai nepagrįstai ir neteisingai nustatė jo padarytų investicijų dydį ir jų procentinę dalį, tuo atimdamas galimybę dalyvauti tiesioginėse derybose. Be to, teigė, kad dėl tokio jo padarytų investicijų įkainojimo po privatizavimo jam nebus tinkamai atlyginta jų vertė. Ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė VTF valdybos 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 3 patvirtintą tvarką, reglamentuojančią nuomos metu privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų atlyginimą šį objektą privatizuojant, o taip pat Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintą privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarką, nes pagal jas investicijų vertinimas turėjo būti atliktas tam tikrais etapais, tačiau nuomotojas vienu veiksmu peršoko visas išlaidų ir turto vertinimo stadijas ir neteisėtai patvirtino minėtą turto vertintojų ataskaitą bei nustatytą investicijų dydį.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad atsakovo UAB ,,Liturta“ turto vertinimo ataskaita yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Ataskaitoje nustatyta, jog ginčo patalpų rinkos vertė 2004 m. balandžio 5 d. buvo 394 tūkst. Lt, tačiau tokių rinkos kainų Šiaulių mieste toje gatvėje nėra. Be to, turto vertintojai neteisėtai nuomininko investicija laikė ne visas turėtas išlaidas, tai yra neįskaičiavo 51 426, 16 Lt vertės integruotų baldų, išlaidas sumažino 10 procentų dėl nusidėvėjimo, neįskaičiavo PVM.
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, ieškovas prašė panaikinti 2004 m. balandžio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės turto privatizavimo komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinta UAB ,,Liturta“ turto vertinimo ataskaita, panaikinti UAB ,,Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitą Nr.S-04/03-52 ir pripažinti, kad ieškovo nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidų vertė yra 191 022, 39 Lt, kad investuotų lėšų vertė sudaro 87 procentus išnuomotų patalpų rinkos vertės, o ieškovo lėšomis yra pakeista daugiau kaip pusė patalpų inžinerinių komunikacijų, įrengto naujos inžinerinės komunikacijos. Po teismo ekspertizės išvadų ieškovas savo ieškinio reikalavimus patikslino ir prašė pripažinti, jog šio turto 122 820 Lt investicijų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino privatizavimo komisijos sprendimą, pripažino, jog ieškovo į išnuomotas patalpas investuotų patalpų pagerinimo išlaidų vertė yra 122 820 Lt, kad investuotų lėšų vertė sudarė 87 procentus patalpų rinkos vertės ir kad ieškovo lėšomis pakeista daugiau kaip pusė bei įrengta naujų patalpų inžinerinių komunikacijų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Nagrinėdamas bylą, teismas paskyrė turto vertinimo ir buhalterinę ekspertizę, kurią atlikti pavedė UAB ,,Impeksservis“, o gautą išvadą vertino kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės išvadų objektyvumu. Taip pat teismas pripažino nepagrįsta ir netikslia atsakovo UAB ,,Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitą, tačiau sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti šią ataskaitą kaip juridinį dokumentą, nes, teismo nuomone, ji neprieštarauja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsniui ar Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintai turto vertinimo metodikai, be to, teismas nenustatė, kad atsakovas UAB ,,Liturta“, atlikdamas turto vertinimą, būtų padaręs pažeidimų, dėl kurių šis dokumentas negaliotų.
Teismas konstatavo, jog atsakovas nenuginčijo ekspertizės išvados bei neįrodė kitokios investuoto privataus kapitalo vertės, todėl atmetė atsakovų argumentus, o ieškovo reikalavimus patenkino kaip pagrįstus, įrodytus bei atitinkančius CK 6.501 straipsnio nuostatas.
Ekspertų išvadoje nurodoma, kad nuomininkas ieškovas investavo 122 820 Lt privataus kapitalo, kurio vertė didesnė už puse išsinuomotų patalpų rinkos vertės 2000 m. kovo 31 d., kas sudaro 87 procentus. Dėl šio teismas tenkino ieškinio reikalavimą nustatyti investuoto privataus kapitalo procentinę išraišką, nurodydamas rinkos vertę 2000 m. kovo 31 d. Teismas nurodė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti kitaip. Teismas pripažino iš dalies teisingais ir ieškovo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų nustatant privatizavimo objekto vertę.
Apeliaciniu skundu atsakovas Šiaulių m. savivaldybės taryba bei trečiasis asmuo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas pažeidė procesines normas, nes nuspręsdamas nenaikinti UAB ,,Liturta“ išvados sudarė tokią teisinę situacija, kai byloje yra dvi nenuginčytos turto vertinimo ataskaitos ir tai reiškia, kad ginčas visiškai neišspręstas. Be to, teismas nenurodė, kodėl vadovaujasi ekspertų išvada, o ne ataskaita. Teismas privalėjo išsiaiškinti, kas paskatino pateikti netikslią ataskaitą, galbūt tariamą ataskaitos netikslumą lemia tai, kad tokios išvados atsirado tik dėl tariamų pažeidimų atliekant turto vertinimą. Teismas nepagrįstai vadovavosi UAB ,,Impeksservis“ ekspertine išvada ta dalimi, kurioje yra patikslintas laikotarpis, kuriuo nustatytas privataus kapitalo investavimo procentas, be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad rinkos vertė turėjo būti nustatyta 2000 m. kovo 31 d. Tokiais teiginiais teismas pažeidžia įstatymines nuostatas, nes pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio penktąją dalį, Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427, 10 punktą, ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, vertės padidėjimo procentas dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų turi būti nustatytas ne išnuomojimo dienai (2000 m. kovo 31 d.), o šių patalpų vertinimo vienai – 2004 m. balandžio 5 d. – kada šis objektas buvo ruošiamas įtraukti į privatizavimo programą. Be to, ginčo patalpos buvo įtrauktos į privatizuojamų sąrašą tik Vyriausybės 2004 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 179, todėl ieškovas 2000 m. kai buvo sudaryta numos sutartis negalėjo tikėtis, kad šios patalpos bus privatizuojamos. Dėl šio teismas neturėjo jokio juridinio pagrindo ataskaitos tašku rinkos vertei nustatyti laikyti 2000 m. kovo 31 d. Todėl nelieka pagrindo panaikinti privatizavimo komisijos 2004 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuriuo patvirtina UAB ,,Liturta“ ataskaita, nes pastaroji yra teisinga ir pagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas TŪB ,,Santimas“ prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl UAB ,,Liturta“ turto vertintojo išvados, nes minėtos atsakovo ir UAB ,,Imperksservis“ atlikti ekspertiniai vertinimai procesiškai yra skirtingos teisinės galios ir reikšmės: UAB ,,Impeksservis“ atliko teismo ekspertizę, paskirtą teismo nutartimi, atsakė į konkrečius klausimus tiesiogiai susijusius su ieškinio dalyku bei pagrindu, o UAB ,,Liturta“ vertinimas atliktas pagal vienos bylos šalies prašymą, neatsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus. Teismo sprendimas pagrįstas, nes teismas pasinaudojo įstatymu suteikta diskrecijos teise vertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl sprendimas nenaikinti turto vertintojo išvados, o, konstatavus jos netikslumus, pagrindiniu įrodymu laikyti teismo paskirtos ekspertizės išvadą, yra motyvuotas ir pateisinamas. Teismo sprendimas pagrįstas, nes abu skirtingi vertinimai gali egzistuoti be privalomo vieno iš jų pripažinimo negaliojančiu: UAB ,,Impeksservis“ atliktas vertinimas nustatė patalpų rinkos vertę 2000 m. kovo 31 dienai, o UAB ,,Liturta“ tokio vertinimo visai neatliko. Apelianto nuomonė, kad jeigu teismas nepanaikino išvados, jis ja privalėjo vadovautis, yra neparemta teisės pagrindu, todėl darytina išvada, kad šis apeliacinio skundo motyvas yra neįrodytas. Be to, loginiu požiūriu šis apelianto motyvas nesuprantamas, nes susidaro įspūdis, kad atsakovas, kritikuodamas teismo sprendimą, išreiškia poziciją, jog teismas privalėjo panaikinti vertinimą. Pirmosios instancijos teisme apeliantas tam prieštaravo, todėl dabartinė jo pozicija neatitinka jo pozicijos pirmosios instancijos teisme. Nepagrįstas apelianto teiginys dėl patalpų vertinimo dienos, nes apeliantas nepagrįstai, klaidindamas teismą ir neteisėtai į vieną susiejo du skirtingus dalykus – turto pagerinimo vertės nustatymą turto rinkos vertės atžvilgiu ir turto vertę, kuria turtas įtraukiamas į privatizavimo programą. Apelianto nurodomos teisės normos nenumato, kad turto vertės padidėjimo procentas dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų turi būti nustatytas datai, kuomet šis objektas buvo ruošiamas įtraukti į privatizavimo programą. Be to, atsakovo motyvas iš esmės pažeidžia Valstybės turto fondo valdybos 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 3 patvirtintą Nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu tvarką ir Vyriausybės nutarimu 1997 m. gruodžio 18 d. Nr.1427 patvirtintą privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarką, nes pagal jas tiesioginių derybų principo esmę sudaro tai, kad tik nustačius, ar asmuo patenka į tiesiogines derybas, atsiranda nuomininkui pirmumo teisė įsigyti parduodamą turtą, kuris parduodamas už pardavimo metu esančią rinkos kainą. Turto pardavimo kaina (privatizavimo metu) yra visai kas kita, ji neturi nieko bendro su investicijų verte ir jų atlikimu, turtas bus parduodamas pagal rinkos kainas, esančias pardavimo metu, todėl šių dviejų skirtingų dalykų supynimas į vieną yra neteisėtas apelianto savavaliavimas ir teismo klaidinimas. Apeliantas be teisinio pagrindo turto pagerinimo procentinio dydžio nustatymą sieja su patalpų verte ne tuo metu, kada buvo pagerintas turtas, o dabar, patalpas įtraukiant į privatizavimo programą. Tokia apelianto išvada prieštarauja teisinei ir ekonominei logikai, nes ieškovui panaudojus naujas technologijas turto rinkos vertė padidėjo ieškovo investicijų sąskaita, be to, rinkos vertė padidėjo daugiau nei faktinės investicijos, nes padidėjo turto paklausa, estetinis vaizdas, naujos technologijos kelia kainą daugiau nei pačios investicijos kainuoja. Teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, nes pagal analogiją taikant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 21 punktą, siekiant nustatyti, ar ieškovo investicijos vertė yra didesnė už pusę išnuomotų patalpų rinkos vertę ir ar ieškovas patenka į tiesiogines derybas, yra būtina taikyti investicijų vertę buvusią prieš atliekant investicijas, tai yra patalpų vertę 2000 m. kovo 31 dienai, kai buvo sudarytas patalpų perdavimo ir priėmimo aktas. Apeliantas nepagrįstai remiasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, nes šis straipsnis apsprendžia rinkos vertės sąvoką, tačiau pati sąvoka neturi jokios teisinės įtakos turto pagerinimo procentinei išraiškai nustatyti. Apelianto motyvas, jog ieškovas negalėjo tikėtis, kad šios patalpos bus privatizuojamos yra netaikytinas šiai bylai, nes visuomet nuomininkas investuodamas lėšas turi teisinį pagrindą tikėtis atgauti investuotų lėšų vertę, nes priešingu atveju nuomotojas nesąžiningai ir neteisėtai praturėtų nuomininko sąskaita. Apeliantas neįrodė, kokiu teisiniu pagrindu teismas turėjo investicijos vertinimą lyginti su 2004 m. balandžio 30 d. buvusia turto rinkos verte. Apeliacinis skundas negali būti tenkintinas, nes jis nenumato, ko iš tikro prašo apeliantas: skundu prašoma panaikinti teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, tačiau nenurodoma, kokį teismo sprendimą apeliantas prašo priimti, todėl darytina išvada, kad neišeinant už apeliacinio skundo ribų skundas yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, ir iš dalies patenkindamas ieškininius reikalavimus priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovo skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovo į išnuomotas atsakovui priklausančias patalpas investuotų išlaidų vertė yra 122 820 Lt ir tai sudaro 87 procentus patalpų rinkos vertės, be to, šiomis lėšomis pakeista daugiau kaip pusė bei įrengta naujų patalpų inžinerinių komunikacijų (CK 6.501 str.). Ginčo dėl ieškovo padarytų investicijų dydžio nėra, nes, kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas nesutinka su teismo išvada, kokią procentinę patalpų rinkos vertės dalį sudaro teismo nustatyto dydžio investicijos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, priimdamas sprendimą šiuo klausimu, pagrįstai rėmėsi UAB ,,Impeksservis“ atliktos ginčo turto vertinimo ir buhalterinės teismo ekspertizės 2005 m. liepos 22 d. pažymos Nr.129 išvadomis (CPK 218 str.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apelianto argumentus dėl šios ekspertizės išvadų dėl laikotarpio, kuriuo remiantis nustatytas privataus kapitalo investavimo procento dydis, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausė ekspertą J. Jarmalą, kuris, remdamasis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu, paaiškino, jog atlikdamas minimą ekspertinį tyrimą vadovavosi atkuriamosios vertės metodu, kurį taikant nėra detalizuojami sąmatiniai duomenys. Ekspertas paaiškino, kad nagrinėjamu klausimu atkuriamosios vertės metodas nėra taikomas. Teigė, kad šios patalpos buvo pagerintos dėl ieškovo investicijų, o jų vertė padidėjo dėl bendro kainų kilimo. Be to, paaiškino, kad paklaida dėl paminėtų skirtingų vertinimo metodų taikymo gali sudaryti tik apie 10-15 procentų (b. l. 276). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, laiko, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl UAB ,,Impeksservis“ atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumo, neduoda pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas, teigdamas, kad turto vertės padidėjimo procentas dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų turi būti nustatytas ne turto pagerinimo dienai, o šių patalpų vertinimo dienai, tai yra 2004 m. balandžio 5 d., kai patalpos buvo ruošiamos įtraukti į privatizavimo programą, nepagrįstai remiasi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio penktąja dalimi, Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427, 10 punktu, ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi. Visų pirma, šios įstatymų normos nenumato, jog turto vertės padidėjimo procentas dėl padarytų pagerinimų nustatomas turto vertinimo dienai. Antra, apelianto argumentai, kuriais patalpų pagerinimo įvertinimas siejamas su turto vertės nustatymu įtraukiant šį turtą į privatizavimo programą, prieštarauja apelianto paminėtos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos bei Vyriausybės turto fondo valdybos 2002 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr.3 patvirtintos tvarkos, reglamentuojančios nuomininko padarytų išlaidų privatizavimo objektui pagerinti atlyginimo klausimus, nuostatoms. Turto vertės padidėjimo procentas yra reikšmingas tik nustatant, ar nuomininkas turi teisę į tiesiogines derybas, o ne turto pardavimo privatizavimo metu kainai nustatyti (CPK 185 str.).
Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad turto pagerinimo procentinio dydžio nustatymą siejant su jo verte tuo metu, kada patalpos įtraukiamos į privatizavimo programą, be įvertinimo lieka tai, jog turto rinkos vertė padidėjo taip pat ir ieškovo investicijų sąskaita, nes buvo panaudotos naujos technologijos; kad turto rinkos vertė padidėjo daugiau nei faktinės investicijos: padidėjo turto paklausa, estetinis vaizdas, naujos technologijos.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl UAB ,,Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaitos panaikinimo, nes teismas, nagrinėdamas šį ginčą, kaip minėta, pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvada.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės valstybei 42,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 238, 248). Sutinkamai su CPK 98 straipsniu iš šio atsakovo ieškovui priteisiama 1 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 258, 259).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės ieškovui V. V. tikrajai ūkinei bendrijai ,,Santimas“ 1 500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės valstybei 42,98 Lt (keturiasdešimt du litai, 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.