Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. e2S-380-324/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
e2S-380-324/2016
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-01315-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Dolesta“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Perpeta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-380-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01315-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Dolesta“ atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1497-714/2015 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Perpeta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Perpeta“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Dolesta“ dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo kreditorė prašo iš skolininkės priteisti 20990,12 Eur skolą, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 118,00 Eur žyminio mokesčio, 181,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Reikalavimo įvykdymui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausantį turtą, įskaitant kilnojamuosius daiktus, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines ir neturtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su kreditore nukreipiant visas turimas ir/ ar iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas atsiskaitymui su kreditore. Nurodė, kad skolininkė yra skolinga didelę pinigų sumą, tačiau nereaguoja į kreditorės prašymą ir pati pripažįsta, kad neturi net 5000 Eur sumos atsiskaityti su kreditore.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi kreditorės prašymą patenkino. Kreditorės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo 20990,12 Eur vertės skolininkei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas bei turtines ir neturtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą. Sprendė, kad 20990,12 Eur reikalavimas įmonei yra pakankamai didelė suma. Bylinėjimosi išlaidų į reikalavimo sumą neįskaičiavo. Nurodė, kad reikalavimo dydis ir bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad su nutartimi nesutinka.

Atsiliepimas

Teismas nepagrįstai reikalavimą laikė pakankamai didele suma. Reikalavimo dydis, nevertinant jo kartu su skolininkės veiklos pobūdžiu ir laikotarpiu, turimu trumpalaikiu turtu, kitomis reikšmingomis aplinkybėmis negali būti lemiamas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Areštavęs apyvartines lėšas, visiškai neatsižvelgė į skolininkės turtinę padėtį. Įmonė ilgalaikio nematerialaus ar materialaus turto neturi, pagrindinį turtą sudaro trumpalaikis turtas, kurį didžiąją dalį sudaro pirkėjų (užsakovų, pvz. UAB „Perpeta“) įsiskolinimai, t. y. 20 449 Eur. Iš balanso matyti, kad skolininkė apyvartinių lėšų turi 6013 Eur, jos realiai neužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau neabejotinai sukeltų neproporcingų suvaržymų ir būsimų nuostolių, nemokumo būseną. Skolininkė veiklą vykdo vienerius metus, veikla pelninga. Vykdo statybinės rangos sutartis, tam reikalingos išlaidos žaliavoms, darbuotojų atlyginimams. 2014 m. nepaskirstytas pelnas siekė 4817 Eur, o 2015 m. – 9 565 Eur. Šie įmonės rodikliai rodo, jog skolininkė sėkmingai sudaro statybų rangos sutartis, jas vykdo ir generuoja pajamas, moka atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei. Laikinosios apsaugos priemonės paralyžiuoja skolininkės ūkinę veiklą, apriboja galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kreditorė nepateikė jokių duomenų bei įrodymų apie skolininkės siekį paslėpti turtą, sumažinti mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad, kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Kreditorė turi pareigą įrodyti sąlygų, dėl kurių prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą bei tai, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 178 straipsnis).

Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka būtinųjų sąlygų. Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Jei dėl tokių priemonių taikymo atsakovas (skolininkas) patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net egzistuotų ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

Kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra visiškai nepagrįstas. Ji neatskleidė visų faktinių aplinkybių, tik palankias kreditorei. Kreditorės sutarties pažeidimus detalizuos prieštaravimuose dėl teismo įsakymo. Kreditorė yra skolinga skolininkei.

Skolininkė rengia įmonės skolininkams ieškinius, kurių pagrindu prisiteis skolą ir palūkanas.

Prašo nutartį panaikinti, nutarties vykdymą sustabdyti.

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog 20990,12 Eur suma jai nėra didelė. 2015 m. lapkričio 23 d. balansas nepasirašytas įmonės vadovo, todėl neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų, juo negalima vadovautis kaip įrodymu. Pagal balanso duomenis matyti, jog praėjusiais finansiniais metais skolininkė ne uždirbo pelną, o patyrė 4 817 Eur nuostolį. Net jeigu skolininkė šiais metais uždirbo 9 565 Eur pelno, įvertinus praėjusių metų nuostolį, bendra turima suma bus tik 4 748 Eur. Antstolė informavo kreditorę, kad skolininkė neturi savo banko sąskaitose pinigų, išskyrus 1062,83 Eur. Skolininkės užsakovas UAB „CCM Baltic“ informavo antstolę, kad skolininkė ir jam nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Skolininkė vengia iš antstolio priimti patvarkymą, jai nepavyksta įteikti korespondencijos, skolininkė buveinės adreso nepatikslina, tai tik patvirtina jos siekį apsunkinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą. Skolininkė skundą grindžia vienašališkai išrašytais dokumentais, kurie prieštarauja kitiems pasirašytiems dokumentams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant pareiškimo sumos dydžio skolininkės turto ir piniginių lėšų dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. V., bylos Nr. 2-1028/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Magdelenas“, UAB „Galinta ir partneriai“ v. UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B. , D. B. , UAB „Tigro šuolis“, bylos Nr. 2-971/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Informacijos saugumo agentūra“ v. UAB „Ikolta“, bylos Nr. 2-882/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimą teikiantis asmuo laikomas reikalavimą tikėtinai pagrindusiu, jei savo reikalavimams įrodyti pateikia tai grindžiančius dokumentus. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje teismas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 9 d. išduotas kreditorės reikalavimą tenkinantis teismo įsakymas, kuriuo iš skolininkės priteista visa kreditorės reikalaujama pinigų suma. Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai apie pareiškimo reikalavimo tikėtiną nepagrindimą. Pažymėtina, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi priėmė UAB „Perpeta“ ieškinį atsakovei UAB „Dolesta“ dėl skolos, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikindamas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. teismo įsakymą. Prie ieškinio ieškovė pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė teisingai nurodo, kad kreditorė turi pareigą įrodyti sąlygų, dėl kurių prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą, tačiau nepagrįstai teigia, jog šios sąlygos neįrodytos. Nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo suma yra 20990,12 Eur. Apeliantė nurodo, kad jos įmonė ilgalaikio nematerialaus ar materialaus turto neturi, turimos apyvartinės lėšos yra 6013 Eur, kurios realiai neužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pastaroji aplinkybė rodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą, kreditorės reikalavimą patenkintus.

Apeliantė, remdamasi rungimosi principu, turi teisę pateikti įrodymus, kad pareikšto reikalavimo suma jos atžvilgiu pagal turimo turto vertę, pajamas ar įsipareigojimus nėra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „DNB lizingas“ v. UAB „Transports Padrosa“, „Transports Padrosa SA“, byloje Nr. 2-594/2012 dėl skolos priteisimo). Apeliantė apeliacinės instancijos teismui galėjo pateikti įrodymus, šią aplinkybę patvirtinančius, ir tokiu būdu paneigti objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2015 m. lapkričio 23 d. balanso kopiją. Sutiktina su kreditore, kad 2015 m. lapkričio 23 d. balansas nepasirašytas įmonės vadovo, dėl to neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų, juo negalima vadovautis kaip įrodymu. Kita vertus, iš šio balanso matyti, kad apeliantė turi turto už 8488 Eur, per vienerius metus mokėtinų skolų dydis sudaro 10409 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 18817 Eur, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos viršija pusę turto vertės. Tokią finansinę būklę preliminariai vertinant pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, jeigu įmonės mokėtinos sumos, viršijančios pusę jos turto vertės, būtų pradelstos, ji galėtų būti laikoma nemokia. Be to, apeliantė neteisingai nurodo, kad 2014 m. nepaskirstytas pelnas sudarė 4817 Eur. Iš balanso duomenų matyti, kad 4817 Eur buvo nepaskirstyti nuostoliai. Apeliantei nepateikus turtinės padėties įrodymų, pagrindžiančių, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas kreditorės reikalavimo patenkinimo atveju nekeltų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo naikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikšto reikalavimo suma konkrečiu atveju yra didelė, o tai objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad laikinoji apsauga turėtų būti netaikoma, nes ji paralyžiuoja skolininkės ūkinę veiklą, apriboja galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti pritaikytos laikinosios apsaugos ekonomiškumu bei atitikimu šalių interesų pusiausvyros principams. Piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą, jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus, todėl ieškovės reikalavimams užtikrinti pagrįstai nutarta pirmiausiai areštuoti apeliantei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį reikalavimo sumos vertės turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – to paties dydžio apeliantės turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas apeliantę ir/ ar trečiuosius asmenis (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Apeliantė, mananti, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turi teisę CPK 146 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Šiuo metu ji nepagrindė, kad dėl skundžiamų laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkė patirs neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie kreditorės reikalavimo atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami.

Apeliantės argumentai dėl reikalavimo pagrįstumo išsamiai bus įvertintini išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė