Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kalėjimų departamento nuomone, Lukiškių TI-K sprendimai, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo skundus, yra parengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustačius, kad Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, darytina išvada, jog negali būti tenkintinas pareiškėjo skundas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016-05-03 pateikė skundą Lukiškių TI-K, kuriame nurodė, kad jam buvo netinkamai organizuojamas maitinimas, maisto porcijos buvo per mažos (b. 1. 35).

Lukiškių TI-K 2016-05-31 raštu Nr. 96-1899 atsakė į pareiškėjo 2016-05-03 skundą dėl netinkamo maitinimo, kuriame nurodė, kad visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos (b. 1. 8).

Pareiškėjas 2016-05-24 pateikė skundą Lukiškių TI-K, kuriame nurodė, kad jam nebuvo leista bendrauti telefonu su artimais giminaičiais (b. 1. 31).

Lukiškių TI-K 2016-06-07 raštu Nr. 96-1974 atsakė į pareiškėjo 2016-05-24 skundą dėl pareiškėjo teisės paskambinti telefonu, kuriame nurodė, kad pareiškėjui tinkamai buvo užtikrinta teisė paskambinti telefonu (b. 1. 9).

Pareiškėjas 2016-05-27 pateikė skundą Lukiškių TI-K, kuriame nurodė, kad jo neišveda į pasivaikščiojimą (b. 1. 25).

Lukiškių TI-K 2016-06-09 raštu Nr. 96-2033 atsakė į pareiškėjo 2016-05-27 skundą dėl pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore, kuriame nurodė, kad pareiškėjui 2016-05-26 buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, tačiau pareiškėjas pats atsisakė eiti pasivaikščioti (b. 1. 10).

Pareiškėjas 2016-05-20 pateikė skundą Lukiškių TI-K, kuriame nurodė, kad iš jo be jokio teisinio pagrindo buvo atimtos lėkštės (b. 1. 23).

Lukiškių TI-K 2016-06-15 raštu Nr. 96-2095 atsakė į pareiškėjo 2016-05-20 skundą dėl iš pareiškėjo paimtų daiktų, kuriame nurodė, kad pareiškėjo nurodyti daiktai buvo paimti saugoti į sandėlį vadovaujantis 2015-06-23 BVK pakeitimo įstatymo 94 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią pataisos įstaigos iki 2016-07-01 paima iš iki 2016-04-01 į jas atvykusių nuteistųjų maisto produktus, daiktus ir reikmenis, kurie nenumatyti Sąraše, ir perduoda juos nuteistojo nurodytiems asmenims arba saugoti į pataisos įstaigų sandėlį (b. 1. 11).

Pareiškėjas 2016-06-30 Lukiškių TI-K sprendimus: Nr. 96-899, Nr. 96-1974, Nr. 96-2033, Nr. 96-2095 apskundė Kalėjimų departamentui (b. 1. 68).

Kalėjimų departamentas 2016-08-02 sprendimu Nr. 25-4220 atsakė į pareiškėjo 2016-06-30 skundą bei nurodė, kad pareiškėjo skundai dėl netinkamo maitinimo, pasivaikščiojimo, bendravimo telefonu ir daiktų paėmimo yra nepagrįsti (b. 1. 13–15).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo kamerose, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Dėl pareiškėjo bendravimo telefonu.

BVK 102 str. reglamentuoja nuteistųjų teisę paskambinti telefonu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 min. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, kuri nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse pagal šio straipsnio 5 dalį. Taigi, kaip matyti iš minėtos BVK nuostatos, kalinamajam ar nuteistajam turi būti sudaroma galimybė paskambinti iš laisvės atėmimo vietoje esančio taksofono vieną kartą per savaitę 15 min. pokalbiui. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė paskambinti telefonu. Pareiškėjas skundžiasi, kad skambinimo laikas buvo pradėtas skaičiuoti nuo tada, kai buvo nuimtas telefono ragelis, tačiau pasak pareiškėjo skambinimo laikas turi būti fiksuojamas nuo tada kai asmuo prisiskambina. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos I. O. tarnybinio pranešimo, nustatyta, kad pareiškėjui 2016-05-23 19 val. 09 min. pradėjus skambinti kompiuterinės sistemos „Suimtųjų nuteistųjų telefoniniai skambučiai“ registre buvo atžymėta, kad telefoninis pokalbis pradėtas, o pokalbiui pasibaigus 19 val. 24 min. buvo atžymėta, kad pokalbis baigtas (b. 1. 30). Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pokalbio pradžia turi būti fiksuojama tik pokalbiui prasidėjus. Kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, pareiškėjas dalį laiko skirto skambinti išnaudojo rinkdamas numerius ir laukdamas kol atsilieps abonentas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pokalbio pradžia negali būti siejama su prisiskambinimu abonentui, kadangi gali susiklostyti situacija, kuomet pareiškėjas ilgą laiką negalės prisiskambinti ir Lukiškių TI-K atsakingi pareigūnai tokiu atveju turėtų praktiškai neribotą laiką laukti, kol nuteistasis prisiskambins norimiems asmenims. Teismas įvertindamas pareiškėjo teiginius šiuo aspektu, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Dėl maitinimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad negaudavo pilnavertiško maitinimo, porcijos būdavo nepakankamos. Higienos normos HN 76:2010 9 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus [4.21]. Higienos normos HN 76:2010 9 punkte esanti nuoroda [4.21] nukreipia į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymą Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Šios Taisyklės nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Maitinimo organizavimo taisyklės nustato, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (7 punktas). Kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai (24 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai, kad maitinimo porcijos yra per mažos yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip 2016-05-31 rašte Nr. 96-1899 nurodė Lukiškių TI-K, visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos jo porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos sverti kiekvieno maisto davinio maisto dalinimo metu. Maisto dalinimo metu maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais. Pareiškėjo teigimu, dalinant porcijas samčiais vieniems tenka didesnes porcijos, kitiems mažesnės. Atkreiptinas dėmesys, kad dalinant maistą samčiais porcijos negali ženkliai skirtis, o tam tikri nežymūs maisto svorio neatitikimai negali būti pagrindas neturtinei žalai kilti. Atsižvelgiant į tai, žymėtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo organizavimo yra nepagrįsti.

Dėl pasivaikščiojimo.

Pareiškėjas teigia, kad 2016-05-26 jis nebuvo išvestas pasivaikščioti. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. nuostatas, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius, šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K 2016-06-09 rašto Nr. 96-2033, pareiškėjui 2016-05-26 apie 8 val. 49 min, buvo pasiūlyta pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore, tačiau pareiškėjas atsisakė eiti pasivaikščioti (b. 1. 24). Pažymėtina, kad pareiškėjo atsisakymas pasivaikščioti gryname ore yra užfiksuotas Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti registracijos žurnale (b. 1. 27–28). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl daiktų paėmimo.

Pareiškėjas teigia, kad iš jo buvo paimti keramikiniai ir metaliniai indai ir negrąžinti jam. Pažymėtina, kad pagal 2015-06-23 Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo 94 straipsnio 4 d. pataisos įstaigos iki 2016 m. liepos 1 d. paima iš iki 2016 m. balandžio 1 d. į jas atvykusių nuteistųjų maisto produktus, daiktus ir reikmenis, kurie nenumatyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir perduoda juos nuteistojo nurodytiems asmenims arba saugoti į pataisos įstaigos sandėlį. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai turėjo teisę paimti minėtus daiktus. Kaip skunde nurodė pats pareiškėjas, jam buvo duoti analogiški metaliniai indai. Darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių dėl kurių jam kilo žala, tai, kad buvo paimti keramikiniai indai niekaip neigiamai nepaveikė pareiškėjo, kadangi jam buvo duoti kiti indai.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, skundžiami Lukiškių TI-K sprendimai: Nr. 96-899, Nr. 96-1974, Nr. 96-2033, Nr. 96-2095 ir Kalėjimų departamento 2016-08-02 sprendimas Nr. 2S-4220 yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, taip pat nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendė:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.