- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- AN2-363-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01045-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. C.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. C. jam priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), laikė daugiau kaip 5 m³ nepavojingų atliekų, kurių neperdavė atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcijos Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto (atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti) reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 13 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutarimu pripažino A. C. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje ir jam paskyrė 2300 Eur baudą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu A. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarimą ir jo atžvilgiu priimti naują nutarimą, kuriuo būtų panaikinta jam paskirta 2300 Eur bauda.
3.1. Apeliantas nesutinka su priimtu nutarimu motyvuodamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į jo duotus paaiškinimus, kad jis stengėsi įvykdyti privalomąjį nurodymą ir išvežė didelį kiekį statybinių bei kitų medžiagų, tai patvirtina ir pateikti medžiagų išvežimo aktai, buvo išvežta virš 20 tonų atliekų, dauguma į metalo supirktuvę UAB (duomenys neskelbtini). Apeliantas paaiškino, kad atliekos buvo sukauptos jam dirbant firmoje, kuri užsiiminėjo gyventojų ir biurų daiktų iškraustymu, o sukauptas atliekas A. C. planavo panaudoti kaip statybines medžiagas. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino aplinkybes, kurios sutrukdė jam išvežti ir išrūšiuoti atliekas, tai: karantinas, šeimyninės problemos.
3.2. Skunde nurodoma, kad teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog A. C. yra 65 metų pensininkas, trečios grupės invalidas ir jis neturėjo galimybių atlikti visus darbus, kuriuos įpareigojo Aplinkos apsaugos specialistai.
3.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad teismo posėdžio metu jis pripažino, kad neįvykdė Aplinkos apsaugos specialistų nurodymų dėl rimtų priežasčių, A. C. sutinka, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcijos Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus, labai gailisi dėl to ir yra pasirengęs toliau valyti savo žemės sklypą bei aplinką nuo likusių nepavojingų gamtai medžiagų, todėl tikisi, kad aukštesnysis teismas išsamiai išnagrinės visas administracinės bylos aplinkybes, įvertins, ar pagrįsti specialistų keliami reikalavimai ir atsižvelgs į A. C. pastangas kuo greičiau apvalyti žemės sklypą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė prašo A. C. apeliacinio skundo netenkinti ir nurodo, kad skirdamas nuobaudą teismas įvertino visas aplinkybes, kurias A. C. nurodo apeliaciniame skunde, todėl prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. A. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliaciniame skunde A. C. pripažįsta pažeidęs atliekų tvarkymo reikalavimus, tačiau mano, kad teismas neįvertino jo asmenybės, pastangų ir aplinkybių, kurios sutrukdė jam įgyvendinti Aplinkos apsaugos specialistų reikalavimus. Prašo panaikinti jam skirtą nuobaudą, kadangi jis atliekų neišvežė ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. A. C. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad jis jam priklausančiuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), laikė daugiau kaip 5 m³ nepavojingų atliekų, kurių neperdavė atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcijos Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto (atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti) reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 13 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 247 straipsnio 13 dalis numato administracinę atsakomybę už aplinkos užteršimą penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu. Įstatymo leidėjas formuluodamas šiame straipsnyje numatytą veiką išskyrė du momentus, kurių visumos buvimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, tai yra baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Pirma tai, kad asmuo užteršė aplinką ir ne bet kaip, o penkių kubinių metrų ir didesniu nepavojingų atliekų kiekiu.
10. Vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, matyti, jog nei privalomuose nurodymuose, nei pareigūnės surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei skundžiamame teismo nutarime nėra A. C. inkriminuojama aplinkos užteršimo aplinkybė ANK 247 straipsnio 13 dalies dispozicijos prasme. Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodomų aplinkybių, jog A. C. jam priklausančiuose žemės sklypuose laiko daugiau kaip penkis kubinius metrus nepavojingų atliekų, savaime neįrodo jog šios atliekos yra nepavojingos ir teršia aplinką. Toks netikslus protokole ir skundžiame nutarime kaltinimas, neinkriminuojant įstatyme numatytos aplinkybės ir jos nepagrindžiant įrodymais, aukštesniojo teismo vertinimu daro skundžiamą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, o tuo pačiu pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises žinoti kuo jis yra kaltinamas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcijos Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte, kuriuo rėmėsi tiek protokolą surašiusi institucija, tiek skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, nurodoma, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Tačiau taisyklių 6 punktas numato, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
12. Taigi sistemiškai aiškinant teisinį reguliavimą ir kartu vertinant byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nėra normų, kurios įpareigotų A. C. surinkti ir pašalinti iš sklypo aplinką teršiančias nepavojingas atliekas.
13. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. spalio 3 d. patikrinimo akte nurodyta: A. C. priklausančiuose sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini), yra laikomos įvairios nerūšiuotos, nepavojingos atliekos. Sklypų bendras plotas 0,93 ha. Tikslaus abejuose sklypuose laikomo atliekų kiekio nustatyti galimybės nėra, vizualiai įvertinta, kad sklypuose laikoma daugiau nei penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų (b. l. 76-77). Šios aplinkybės patvirtintos ir 2019 m. spalio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomajame nurodyme (b. l. 73-75). Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų įrodymais pagrįstas ir nepavojingų atliekų kiekis A. C. sklypuose, nors tokia pareiga tenka Institucijai turinčiai teisę ne tik surašyti administracinio nusižengimo protokolą, bet ir privalo protokole nurodytas aplinkybes pagrįsti įrodymais.
14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį, kurio privalu laikytis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-6-628/2019).
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei imtis iniciatyvos, kad nustatyti neaiškumai būtų pašalinti. Apylinkės teismas privalėjo pats ištaisyti protokolo trūkumus arba pasiūlyti Institucijai protokolo trūkumus pašalinti, tačiau to nepadarė.
16. Esant šių duomenų visumai, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai neištyrė, neįvertino visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų dėl Institucijos nustatyto minimalaus atliekų dydžio, neįsigilino į administracinio nusižengimo protokolo esmę, neįvertino nurodytų protokole teisės aktų, jų turinio, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga, išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Tokiu būdu, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla A. C. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Grąžinus bylą apylinkės teismui, klausimai keliami apeliaciniame skunde dėl baudos neskyrimo, šiame proceso etape nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
A. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą A. C. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.