Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MEIDA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Z68“ prašymas patvirtinti atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir patenkintas pareiškėjo E. K. prašymas nutraukti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MEIDA“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. eB2-762-912/2019).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. vasario 28 d., atsakovei UAB „MEIDA“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Z68“.

2. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti atsakovės BUAB „MEIDA“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Pareiškėjas E. K., atsakovės akcininkas, kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti BUAB „MEIDA“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsiskaitė su visais įmonės kreditoriais, kuriuos į kreditorių sąrašą prašo įtraukti bankroto administratorė, taip pat atlygino bankroto administratorės patirtas administravimo išlaidas.

3. Bankroto administratorė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo, nes neišspręstas N. R. finansinio reikalavimo klausimas bankroto byloje. Nurodė, kad N. R. pateikė reikalavimą atsakovės UAB „MEIDA“ bankroto byloje, tačiau bankroto administratorė neteikė teismui jo tvirtinti, nes su juo nesutiko. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17379-808/2019 ginčijamas reikalavimo atsiradimo pagrindas – reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymą patvirtinti atsakovės UAB „MEIDA“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą atmetė ir atsakovės bankroto bylą nutraukė.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2019 m. balandžio 26 d. apmokėjo antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 337,23 Eur reikalavimą, 2019 m. gegužės 1 d. – antros eilės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 7 973,07 Eur reikalavimą, 2019 m. gegužės 2 d. – trečios eilės kreditorės UAB „Kemi Service“ 779,45 Eur reikalavimą ir atsiskaitė su pirmos eilės kreditoriumi A. R. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 26 d. sumokėjo bankroto administratorei faktiškai iki 2019 m. balandžio 25 d. patirtas administravimo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsiskaityta su visais kreditoriais, kurių reikalavimus prašo patvirtinti administratorė, darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti bankroto administratorės prašymo.

6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovės BUAB „MEIDA“ bankroto administratorė Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl UAB „MEIDA“ ir N. R. 2012 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Šioje byloje administratorė prašo taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant N. R. grąžinti UAB „MEIDA“ 37 002,52 Eur, t. y. dėl N. R. reikalavimo pagrįstumo kilo šalių ginčas, N. R. reikalavimas nepateiktas tvirtinti atsakovės bankroto byloje.

7. Teismas nurodė, kad nutraukus BUAB „MEIDA“ bankroto bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-17379-808/2019, kurioje sprendžiamas reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo klausimas, UAB „MEIDA“ pati sau atstovautų. Esant UAB „MEIDA“ palankiam teismo sprendimui, N. R. reikalavimas nebūtų įtrauktas į UAB „MEIDA“ kreditorių sąrašą. Esant kreditorei N. R. palankiam teismo sprendimui, pastaroji galėtų išsiieškoti skolą iš jau mokumą atkūrusios UAB „MEIDA“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovė BUAB „MEIDA“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Z68“, prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismo išvada, kad BUAB „MEIDA“ akcininkas E. K. atsiskaitė su visais kreditoriais, nepagrįsta, nes buvo atsiskaityta tik su bankroto administratorės teismui pateiktais tvirtinti kreditoriais. Pagal BUAB „MEIDA“ apskaitos duomenis, šios įmonės kreditore yra ir N. R., kuri yra pateikusi finansinį reikalavimą bankroto byloje. N. R. finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės BUAB „MEIDA“ bankroto byloje klausimas nėra išspręstas, todėl akivaizdu, kad negalėjo būti išspręstas ir klausimas dėl bendrovės bankroto bylos nutraukimo.

8.2. 2019 m. gegužės 7 d. bankroto administratorė gavo R. S. prašymą, kuriuo pastarasis prašė jį įtraukti į BUAB „MEIDA“ kreditorių sąrašą su 57,36 Eur finansiniu reikalavimu. R. S. nurodė, jog 2019 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo BUAB „MEIDA“ 57,36 EUR skolą „Telia Lietuva“, AB ir taip perėmė šio kreditoriaus reikalavimą į BUAB „MEIDA“. 2019 m. gegužės 7 d. bankroto administratorė pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl BUAB „MEIDA“ kreditorių sąrašo patikslinimo, prašydama R. S. įtraukti į atsakovės kreditorių sąrašą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti bankroto administratorės prašymą patikslinti kreditorių reikalavimų sąrašą, motyvuodamas tuo, jog kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą.

8.3. Nors Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis dėl BUAB „MEIDA“ bankroto bylos nutraukimo buvo priimta 4 minutėmis ir 27 sekundėmis anksčiau nei buvo pateiktas bankroto administratorės prašymas dėl kreditorių sąrašo patikslinimo, tačiau nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti bankroto administratorės prašymą į BUAB „MEIDA“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukti R. S.. Negana to, teismas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, jog apmokėjimas už BUAB „MEIDA“ skolą „Telia Lietuva“, AB buvo atliktas 2019 m. gegužės 6 d., t. y. kai nutartis dėl bankroto bylos nutraukimo apskritai nebuvo priimta.

8.4. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas tiesiogiai numato, kad būtent bankroto administratorius, o ne bankrutuojančios įmonės akcininkas, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius bankrutuojančios įmonės atsiskaitymą su visais kreditoriais. Tačiau BUAB „MEIDA“ bankroto byloje tai padaryta nebuvo. Prašymą nutraukti bankroto bylą bei įrodymus, patvirtinančius atsiskaitymą su BUAB „MEIDA“ bankroto administratorės teismui teiktais tvirtinti kreditoriais, pateikė įmonės akcininkas E. K., o ne administratorė. Todėl toks prašymas, kaip paduotas netinkamo subjekto, turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

9. Pareiškėjas E. K. prašo atsakovės BUAB „MEIDA“ atskirąjį skundą atmesti; skirti bankroto administratorei UAB „Z68“ baudą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nutarties priėmimo metu E. K. buvo visiškai atsiskaitęs su visais BUAB „MEIDA“ kreditoriais, kurių finansinius reikalavimus bankroto administratorė prašė patvirtinti bankroto byloje. Šios aplinkybės neginčija ir pati bankroto administratorė.

9.2. Siekdamas užkirsti kelią galimam bankroto bylos vilkinimui, E. K. visiškai padengė N. R. finansinį reikalavimą, t. y. įvykdyta atsakovės prievolė N. R., o pastaroji išdavė atsiskaitymą patvirtinantį pakvitavimą.

9.3. Vos tik gavus informaciją apie R. S. pareikštą finansinį reikalavimą, E. K. nedelsdamas susisiekė ir su R. S., siekdamas padengti jo nurodytą 57,36 Eur reikalavimą. R. S. atsisakė nurodyti savo banko sąskaitos duomenis. Negavus R. S. banko sąskaitos numerio, E. K. 2019 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymu pervedė į BUAB „MEIDA“ bankroto administratorės atidarytą banko sąskaitą 57,36 Eur sumą, skirtą R. S..

9.4. ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra numatyta draudimo kitam suinteresuotam asmeniui, nei bankroto administratorius, teikti teismui prašymą nutraukti įmonės bankroto bylą.

9.5. Bankroto administratorės elgesys nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai prieštarauja šalių pareigai nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, pažeidžia jos administruojamos atsakovės BUAB „MEIDA“ interesus.

9.6. Bankroto administratorė, žinodama, kad yra iškilusių objektyvių kliūčių dokumentų perdavimui, kad visi dokumentai bus perduoti artimiausiu metu, buvusiam UAB „MEIDA“ vadovui vėluojant perduoti dokumentus vos 3 dienas, kreipėsi į teismą prašydama skirti jam maksimalaus dydžio baudą. Bankroto administratorei buvo žinoma, kad pagal UAB „MEIDA“ sudarytas paskolos sutartis, įmonė periodiškai gauna lėšas (palūkanas), kurių pakaktų per pakankamai trumpą laiką atsiskaityti su visais kreditoriais. Nepaisant to, bankroto administratorė 2019 m. kovo mėn. pabaigoje įteikė atsakovės BUAB „MEIDA“ debitoriams pranešimus dėl sudarytų paskolos sutarčių nutraukimo.

9.7. Bankroto administratorė apie naujai atsiradusį R. S. reikalavimą nei E. K., nei jo atstovo neinformavo. Nežinant apie naują finansinį reikalavimą E. K. nebuvo sudaryta galimybė atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Elgdamasi nesąžiningai, siekdama užvilkinti bankroto procesą, bankroto administratorė tą pačią dieną, kai gavo finansinį reikalavimą, pateikė teismui prašymą dėl kreditorių sąrašo patikslinimo, nepaisant to, kad bankroto byla teismo nutartimi jau buvo nutraukta.

9.8. E. K. žiniomis, R. S. su UAB „MEIDA“ nesiejo jokie ryšiai. Šis asmuo neturėjo nei įstatyminės, nei kitos prievolės vykdyti kokius nors atsiskaitymus už UAB „MEIDA“. Pagrįstų abejonių kelia ir tai, iš kur R. S. sužinojo apie atsakovės UAB „MEIDA“ skolą „Telia Lietuva“ AB. Taigi faktinės aplinkybės, susijusios su R. S. finansinio reikalavimo pareiškimu, bankroto administratorės prašymu šį reikalavimą patvirtinti, rodo, kad šis reikalavimas buvo pareikštas galimai su bankroto administratore susijusio asmens, tikslu užvilkinti BUAB „MEIDA“ bankroto procesą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

12. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas E. K. pateikė šiuos dokumentus – 2019 m. gegužės 16 d. pakvitavimą, 2019 m. gegužės 14 d. susirašinėjimo su R. S. nuorašą, 2019 m. gegužės 14 d. elektroninio laiško nuorašą, 2019 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymą, 2019 m. kovo 28 d. pranešimo dėl sutarties nutraukimo kopiją.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti dokumentai gali būti reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, bankroto administratorei jie yra žinomi, pagal naujai pateiktų įrodymų sudarymo datą ir pobūdį, jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgus į tai, kad šių naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl jie priimami ir vertinami.

Dėl bankroto bylos nutraukimo

14. Bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi bankroto proceso pagrindinis tikslas – įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014 ir kt.). Bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 32 punktą).

15. Nemoki įmonė įstatyme nustatyta tvarka likviduojama, išregistruojant ją iš įmonių registro (ĮBĮ 32 straipsnio 6 dalis), tačiau bankroto byla gali būti užbaigta ir nelikviduojant nemokios įmonės. ĮBĮ 27 straipsnis nustato, kad, kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais arba bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei sudarius taikos sutartį bankroto byla nutraukiama, išsaugant tokią įmonę rinkoje.

16. ĮBĮ 27 straipsnio, reglamentuojančio bankroto bylos nutraukimą, 1 dalies 2 punkte numatytas vienas iš bankroto bylos nutraukimo pagrindų – kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais, reiškia, kad bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais, kurių reikalavimai buvo pareikšti ir patvirtinti bankroto byloje, t. y. buvo įvykdytas pagrindinis bankroto proceso tikslas – kreditorių reikalavimai, kurių pagrindu buvo konstatuotas įmonės nemokumas, patenkinti ir išnyko teisinis pagrindas likviduoti įmonę bankroto keliu. Siekdami šio tikslo turėtų aktyviai bendradarbiauti visi bankroto proceso dalyviai, įskaitant nemokios įmonės dalyvius (savininkus, akcininkus ir pan.), kadangi bankroto bylos užbaigimas ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu visiškai atkuria teisinę taiką, patenkinant visų kreditorių reikalavimus ir išsaugant įmonę rinkoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018 42, 44 punktus).

17. ĮBĮ normos nenustato, kurios bankroto bylos stadijos metu ar iki kurios bankroto bylos nagrinėjimo stadijos gali būti atsiskaitoma su kreditoriais ir bankroto byla nutraukiama, todėl šiuo pagrindu byla gali būti nutraukiama bet kuriuo bankroto proceso metu, svarbiausia, kad būtų patenkinti visų kreditorių reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018 43 punktą).

18. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas (BUAB „MEIDA“ akcininkas) E. K., siekdamas BUAB „MEIDA“ bankroto proceso nutraukimo ir įmonės veiklos atkūrimo, atsiskaitė su visais įmonės bankroto byloje žinomais kreditoriais. Nustatyta, kad pareiškėjas iki skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties priėmimo pervedė lėšas kreditoriams, kurių sąrašą bankroto administratorė buvo pateikusi teismui tvirtinti, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, UAB „Kemi Service“ ir A. R., tokiu būdu visiškai patenkindamas nurodytų kreditorių finansinius reikalavimus. Be to, pareiškėjas E. K. atlygino bankroto administratorės UAB „Z68“ patirtas administravimo išlaidas.

19. Po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, pareiškėjas atsiskaitė ir su bankroto administratorės atskirajame skunde nurodomais BUAB „MEIDA“ kreditoriais – N. R. ir R. S.. Šias aplinkybes pagrindžia apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2019 m. gegužės 16 d. pakvitavimas, kuriame N. R. patvirtina, kad E. K., veikdamas kaip UAB „MEIDA“ akcininkas, tinkamai grąžino 5 400,77 Eur skolą pagal pareikštą finansinį reikalavimą BAUB „MEIDA“ bankroto byloje. Iš pareiškėjo pateikto 2019 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymo taip pat matyti, kad E. K. į bankroto administratorės atidarytą BUAB „MEIDA“ sąskaitą pervedė 57,36 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „R. S. kreditorinio reikalavimo apmokėjimui“. Toks atsiskaitymo su R. S. būdas buvo pasirinktas pagal jo nurodytą pageidavimą.

20. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta bankroto bylos nutraukimo sąlyga – atsiskaitymas su kreditoriais – buvo įvykdyta. Nustačius atsiskaitymo su bankrutuojančios įmonės kreditoriais faktą, laikytina, jog egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas nutraukti bankroto bylą pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes įstatymas nereikalauja nustatyti jokių kitų (papildomų) bankroto bylos nutraukimo sąlygų.

21. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad prašymas dėl BUAB „MEIDA“ bankroto bylos nutraukimo, kaip paduotas netinkamo subjekto, turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Nors ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės atsiskaitymo su visais kreditoriais (kreditoriumi) atveju tai įrodančius dokumentus teismui pateikia administratorius, tačiau tai nereiškia, kad paties prašymo dėl bylos nutraukimo negali pareikšti nagrinėjama bendrovės bankroto byla suinteresuotas akcininkas. Toks apeliantės nurodomas siauras normos aiškinimas nagrinėjamu atveju, t. y. esant ginčui tarp įmonės akcininko, kuris padengė bankrutuojančios įmonės skolas, ir bankroto administratoriaus, kuris nepripažįsta tokių aplinkybių, sudarytų formalias kliūtis kilusį ginčą išspręsti teisme ir atitinkamai užtikrinti pagrindinio bankroto proceso tikslo – kreditorių reikalavimo patenkinimo bei teisinės taikos atkūrimo įgyvendinimą.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė ĮBĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos skyrimo

23. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skirti 1 000 Eur baudą bankroto administratorei UAB „Z68“, 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovei UAB „MEIDA“. Pareiškėjas nurodo, kad bankroto administratorė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nesirūpina kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, taip pažeidžia jos administruojamos atsakovės interesus.

24. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minimo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas bankroto administratorės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir kitoks netinkamas elgesys, nėra pagrįstos faktiniais duomenimis. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad bankroto administratorė, kaip nurodoma pareiškėjo atsiliepime, būtų reikalavusi atskirai atsiskaityti už įmonės bankroto administravimą, nes priešingu atveju apsunkins atsiskaitymą su įmonės kreditoriais ar nutrauks įmonei išimtinai naudingas sutartis. Jokiais įrodymais nepagrįstos ir pareiškėjo prielaidos, jog bankroto administratorė yra susijusi su kreditoriumi R. S., o šio asmens finansinis reikalavimas buvo pareikštas tik tam, kad būtų užvilkintas BUAB „MEIDA“ bankroto procesas.

27. Vien tai, kad bankroto administratorė bankroto byloje buvo pareiškusi prašymą buvusiam įmonės vadovui skirti baudą už tinkamą bankrutuojančios įmonės dokumentų neperdavimą, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo teigti, kad bankroto administratorė elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria buvo išspręstas prašymas dėl baudos atsakovės buvusiam vadovui A. R. skyrimo, matyti, kad teismo nustatytas terminas perduoti bankroto administratorei visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą iš tiesų buvo praleistas. Nepaisant to, iki šio klausimo nagrinėjimo teisme, įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti administratorei, kuri teismui išreiškė poziciją prašymą dėl baudos skyrimo palikti nenagrinėtą.

28. Aplinkybė, kad bankroto administratorė 2019 m. kovo 28 d. pateikė BUAB „MEIDA“ skolininkui A. R. pareiškimą dėl paskolos sutarties nutraukimo ir pareikalavo grąžinti suteiktą kreditą ir palūkanas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti bankroto administratorės piktnaudžiavimo. Nurodytas veiksmas atitinka bankroto administratorei ĮBĮ numatytas teises, be to pranešimas dėl paskolos sutarties nutraukimo skolininkui buvo išsiųstas gerokai anksčiau nei pareiškėjas pradėjo atsiskaitymą su BUAB „MEIDA“ kreditoriais.

29. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas netenkintinas ir bankroto administratorei UAB „Z68“ netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės (CPK 95 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.