Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Tarp šalių kilo ginčas dėl šuns padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, o atsakovas nesutinka ir nurodo, jog nėra įrodymų, jog ieškovui buvo padaryta žala.

5. Byloje yra tokie duomenys: iš darbo ieškančio asmens R. G. atmintinės matyti, jog jis registruotas Šiaulių m. 1-ajame klientų aptarnavimo skyriuje. Šiaulių apskrities VPK 2021-09-13 nutarimu nutarta R. G. pripažinti nukentėjusiuoju. Administracinio nusižengimo 2021-09-15 protokole nurodyta, kad Šiaulių miesto „Beržynėlio“ parke ištrūkęs nepilnamečio F. J. vedžiojamas šuo, kurio savininkas yra A. J., įkando R. G. į dešinės pusės blauzdą, suplėšė kelnes, padarydamas žalą asmens sveikatai ir turtui. Iš minėto protokolo matyti, jog A. J. paaiškino, kad šuo, kuris apkandžiojo parke dirbantį vyrą, priklauso jam; Šuo yra mišrūnas, paskiepytas visais skiepais; Šunį vedžiojo jo nepilnametis sūnus, šuo buvo vedžiojamas su pavadėliu, turėjo ir antsnukį, tačiau tuo metu jis buvo nuimtas; Šuo apkandžiojo vyrą netyčia, gailisi dėl šio įvykio. Administraciniu nurodymu A. J. skirta 75 Eur bauda. Šiaulių apskrities VPK tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant vyro kojos matėsi kelios kandimo žymės, įkandimo metu buvo suplėšytos R. G. šviesiai mėlynos spalvos kelnės. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad ant vyro kojos yra sužalojimo žymės, taip pat suplėšytos šviesiai mėlynos kelnės.

6. Iš 2021-08-31 medicinos dokumentų išrašas įrodo, kad R. G. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Taikytas gydymas – pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas vietinėje nejautroje. Rekomenduota: vaistai Nimesulidas, Cefadroksilis, siūlų ištraukimas po 10 d., perrišimai. Iš kvitų matyti, kad vaistinėje pirkta vaistų ir kitų priemonių už 30 Eur. Elektroniniai receptai ir vaisto išdavimo pažymos, kvitai įrodo, kad R. G. išrašyti: Cefadroksilis, Nimesulidas, pagal juos 2021-08-31 įsigyti vaistai: Nimesil, kurio kaina – 6,64 Eur, Biodroxil – 4,05 Eur, 2021-09-04 ir 2021-09-17 įsigytas Betadinas (odos tirpalas), pleistras, Oktiseptas su pompa, sumokėta apie 20 Eur. Ieškovo 2021-10-14 pretenzijoje nurodyta, jog jis prašo atsakovo iki 2021-10-27 atlyginti 70 Eur turtinę žalą ir 600 Eur neturtinę žalą. Atsakovo 2021-10-25 pranešime nurodyta, jog priimti pretenziją nėra jokio pagrindo, kadangi ji nepasirašyta ir nepagrįsta rašytiniais įrodymais.

7. Iš pažymos apie pajamas matyti, jog ieškovas gauna apie 180 Eur per mėnesį socialinę pašalpą. 2021-09-06, 2021-11-03 medicinos dokumentų išrašuose nurodyta, kad R. G. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2021-12-03 medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad R. G. onkologijos radioterapijos skyriuje gydytas nuo 2021-12-02. Pranešimas apie nedarbingumo pažymėjimą įrodo, jog ieškovui dėl ligos buvo suteiktas nedarbingumas nuo 2021-12-02 iki 2021-12-23.

Dėl atsakovo atsakomybės už naminio gyvūno padarytą žalą

8. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

9.6CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

10. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A-415 ,,Dėl gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių patvirtinimo“ yra patvirtintos gyvūnų laikymo taisyklės, kurių 47 punktas numato, jog: ,,Šunis rekomenduojama vedžioti Savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu, pvz. „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė". Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.“ 56 punktas numato, jog ,,Asmenys, pažeidę šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovą užpuolęs ir sužalojęs šuo priklauso atsakovui A. J., jis yra šuns savininkas, atsakingas už jų padarytą žalą. Tai patvirtina byloje esantis atsakovo paaiškinimas, kad tai jo šuo įkando ieškovui, administracinės bylos medžiaga, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė dėl jam priklausančio naminio gyvūno padarytos žalos. Atsakovo šuo, vedžiojamas parke be antsnukio, ištrūko iš atsakovo nepilnamečio sūnaus rankų, puolė ant ieškovo iš nugaros ir įkando ieškovui į koją, suplėšė kelnes, dėl šio įvykio atsakovas nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 75 Eur bauda. Atsakovas, surašant administracinio nusižengimo protokolą, su pažeidimu sutiko, gailėjosi dėl šio įvykio, tačiau padarytos žalos ieškovui neatlygino, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą.

12. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendžia, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: atsakovas, būdamas šuns savininku, neužtikrino, kad jo augintinis nesukeltų grėsmės žmonių sveikatai ir turtui. Parke šunį vedžiojo nepilnametis atsakovo sūnus, šuo buvo be antsnukio, ištrūko ir užpuolė parke dirbusį ieškovą. Jis įkando ieškovui į dešinę koją, tai sukėlė ieškovui fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančio šuns tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovas buvo užpultas iš nugaros. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačio ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 str. 1 d.). Nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakomybė už šuns ieškovui padarytą žalą tenka atsakovui.

13.2Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Jam buvo sudaryta galimybė atvykti į teismo posėdį dar parengiamajame teismo posėdyje, skiriant kitą teismo posėdžio datą, tačiau jis -nesidomėjo bylos eiga, buvo pasyvus, teismui nepateikti duomenys, kad jis ieškovui žalą ir jos dalį atlygino.

14.4Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos, įkandus šuniui. Atsakovo teigimu, ieškovo prašomos priteisti sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra neįrodytos. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti 70 Eur turtinės žalos atlyginimo, tai yra 50 Eur dėl šuns sugadintų kelnių ir 20 Eur išlaidas vaistų ir kt. priemonių įsigijimui, pateikė vaistų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

15.. Ieškovas patirtą turtinę žalą įrodinėja išlaidomis vaistams, priemonių žaizdų dezinfekavimui, kurie buvo įgyti pagal gydytojo nurodymus, receptus. Iš ieškovo paaiškinimų taip pat nustatyta, kad po įkandimo ligoninėje jam buvo susiūtos žaizdos, suleisti nuskausminamieji, išrašyti vaistai nuo skausmo, turėjo pirkti kitus medikamentus, tvarsčius, dezinfekuojantį skystį, lankytis pas gydytojus žaizdai išvalyti. Pateikti rašytiniai įrodymai dėl vaistų, skysčių, pleistro įsigijimo yra pagrįsti ir iš dalies įrodyti (CPK 178 str.). Tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl suplėšytų kelnių ieškovas patyrė 50 Eur žalą. Iš ieškovo paaiškinimo matyti, jog sportinį kostiumą jam už 130 Eur 2020 m. atvežė draugas iš Vokietijos, įsigijimo dokumentų nepateikė, nes jų neišsaugojo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2020 m. kelnės, jas dėvint dažnai, galėjo susidėvėti ir jų vertė šuns įkandimo dieną nebesiekė 50 Eur vertės. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus, pateiktas suplėšytų kelnių nuotraukas, sprendžia, jog jų vertė ieškovo sužalojimą dieną buvo 10 Eur, todėl laikytina, kad iš viso ieškovui dėl kelnių suplėšymo buvo padaryta 10 Eur turtinė žala (CPK 178, 185 str.).

16. Iš 2021-08-31 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad R. G. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Taikytas gydymas – pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas vietinėje nejautroje. Rekomenduota: vaistai Nimesulidas, Cefadroksilis, siūlų ištraukimas po 10 d., perrišimai. Iš kvitų matyti, kad vaistinėje pirkta vaistų ir kitų priemonių už 20,02 Eur (b. l. 9). Elektroniniai receptai ir vaisto išdavimo pažymos įrodo, kad R. G. pagal receptus išrašyti: Cefadroksilis, Nimesulidas, pagal juos 2021-08-31 įsigyti vaistai: Nimesil, kurio kaina – 6,64 Eur, Biodroxil – 4,05 Eur. Gydymas tęsėsi ir ilgiau, todėl ieškovas 2021-09-04 ir 2021-09-17 įsigijo Betadino (odos tirpalo), pleistro, Oktisepto su pompa, sumokėdamas už juos 15,54 Eur. Viename kvite yra pateiktos išlaidos už Galazoliną, kurie yra nosies lašai, nesusiję su žaizdų gydymu, todėl už jį atsakovas neprivalo mokėti ir ši suma yra neįskaičiuota į 15,54 Eur sumą. Iš viso už vaistus ieškovas patyrė 26,23 Eur. Kadangi turtinės žalos atlyginimo prašo 70 Eur, pagrindžia didesnes išlaidas vaistams, bet nepagrindžia kelnių kainos, todėl teismas sprendžia, jog ieškovas nedidina ieškinio reikalavimo, tik jį patikslina, pagrįsdamas įrodymais. Už kelnes taip pat paskaičiuotinas 10 Eur žalos atlyginimas, todėl iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 36,23 Eur turtinės žalos atlyginimas, prašymą tenkinant iš dalies, nes nebuvo įrodyta didesnė kelnių vertė (CPK 176, 178, 185 str., CK 6.267 str.).

17. 3Be turtinės žalos ieškovas prašo priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovas turi teisę reikšti prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą jis patyrė dėl sveikatos sutrikdymo, atsiradusio dėl atsakovo netinkamai prižiūrimo šuns. Vertinant dėl šuns užpuolimo ieškovo patirtą stresą, įvertintini ieškovo ir jo atstovo paaiškinimai, kad šuo ieškovą užpuolė netikėtai, po šio įvykio ieškovui liko baimė šunims, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl ko jam buvo nukelta operacija dėl onkologinės ligos, dėl kurios onkologinė liga dar labiau progresavo (CPK 178, 185 str.).

18. 6Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio teismas sprendžia aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

19. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009 ir kt.). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010 ir kt.).

20. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad ieškovas iš dalies pagrindė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo netinkamai prižiūrėto šuns užpuolimo ir dėl to nežymiai sutrikdytos sveikatos, dydį (CPK 178, 185 str.). Šuns įkandimas ir dėl to patirtas sveikatos sutrikdymas, ieškovui sukėlė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Į bylą pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog yra likusios įkandimo žymės, ieškovas buvo gydomas apie pusantro mėnesio, jam dažnai reikėdavo vykti į polikliniką ir po siūlų ištraukimo, nes žaizdose kaupėsi skystis, dėl šuns įkandimo jam vėliau buvo paskirta operacija dėl nustatytos onkologinės ligos, jis ilgą laiką šlubavo, negalėjo sulenkti kojos. Visi šie ieškovo paaiškinimai įrodo jam neturtinės žalos padarymą, nors ir nežymus sveikatos sužalojimo laipsnis. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu yra atsakovo turtinė padėtis, jo elgesys. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra pateikta, jis sunkios turtinės padėties neįrodinėjo ir nors atsakovas pripažino, kad jo šuo įkando ieškovui ir dėl to administracinėje byloje nurodyta, jog gailėjosi dėl to, tačiau patirtos žalos ieškovui neatlygino, priešingai - administracinėje byloje yra duomenų, jog ieškovui (jo teigimu) skambino atsakovo žmogus, kuris netiesiogiai pagrasino, kad nereikštų jokių pretenzijų, nes jam blogai baigsis. Duomenų, ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio prašė ieškovas apklausos metu, teismas neturi. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovas dėl padarytos žalos ieškovui apsiribojo tuo, kad iš ligoninės ieškovą parvežė namo, taip pat tai, kad neturtinė žala ieškovui padaryta, nes buvo fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, operacijos atidėjimas, todėl nesant sunkių sveikatos sutrikimų, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 Eur ir ji priteistina iš atsakovo, kitą ieškinio dalį atmetant (CPK 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Ieškovui buvo paskirta nemokama teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 proc., nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Valstybė už ieškovo atstovavimą patyrė 400,50 Eur, už procesinių dokumentų įteikimą – 17,92 Eur. Žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas, dydis, priteistinas iš atsakovo yra 18 Eur. Ieškovas patyrė 9,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93, 96 straipsnio nuostatas. Valstybei iš atsakovo priteistinos 204,25 Eur atstovavimo išlaidos, 9,14 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 9,06 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 83, 88, 93, 96 str.). Valstybei priteistas sumas mokėti reikia į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, už atstovavimą įmokos kodas – 5630, už žyminį mokestį įmokos kodas – 5660, už proc. dokumentų įteikimo išlaidas įmokos kodas – 5662.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. G. iš atsakovo A. J. 36,23 Eur (trisdešimt šešis eurus 23 centus) turtinės žalos atlyginimą, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 9,06 Eur (devynis eurus 6 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J. 204,25 Eur (du šimtus keturis eurus 25 centus) atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J. 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J. 9,14 Eur (devynis eurus 14 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.