Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. N. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovė tripliko nepateikė.

5. Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. kovo 27 d. 15.00 val.. Šalims buvo suteikta galimybė pateikti su ginču susijusius įrodymus, tačiau per teismo nurodytą terminą šalys tokių duomenų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį iš esmės pripažįsta ir jo neginčija (prašo išdėstyti mokėjimus dalimis, ieškovė sutinka), todėl surašomi sutrumpinti motyvai. Ginčo tarp šalių dėl išlaidų atlyginimo dydžio nėra.

7. Ieškovės pateikė rašytinius įrodymus iš kurių nustatyta, kad šalys 2022 m. balandžio 20 d. sudarė Dvišalę profesinio mokymo sutartį Nr. ES11(19.1)-1274 (toliau – Sutartis), kurios 2.1.3 punktu atsakovė įsipareigojo nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių. Tačiau, UAB „Baltijos technologijų institutas“ direktoriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr.NUT22-39, profesinis mokymas buvo nutrauktas dėl atsakovės užsiėmimų nelankymo. Ieškovė 2022 m. spalio 3 d. Pretenzija Nr. SD(19.1)-8970 informavo atsakovę, kad dėl Sutarties 2.1.3 punktu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, atsakovei nelankius užsiėmimų be svarbių priežasčių Sutartis nutraukta ir pagal Sutarties 2.3.1 punktą, atsakovė privalo atlyginti ieškovei 2617,78 Eur išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, kurias sudaro mokymo paslaugos - 1535,35 Eur, stipendija - 1064,43 Eur ir privalomo sveikatos patikrinimo kompensacijos išmoka - 18 Eur. Ieškovė pateikė minėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus - UAB „Baltijos technologijų institutas“ sąskaitas faktūras: 2022 m. balandžio 30 d. Serija BT220375; 2022 m. birželio 30 d. Serija BT220631; 2022 m. liepos 31 d. Serija BT220791; 2022 m. rugsėjo 1 d. Serija BT220933; 2022 m. rugsėjo 22 d. Serija BT221018; 2022 rugsėjo 22 d. Serija BT221031.

8. Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. lapkričio 8 d. buvo sudariusios susitarimą dėl patirtų profesinio mokymo išlaidų atlyginimo Nr. URS(19.1)-4882, išlaidų sumą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau atsakovei neatlikus jokių įmokų, terminas, grąžinti patirtas išlaidas, jai buvo nustatytas iki 2023 m. lapkričio 24 d.. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

10. Konkrečiu atveju, šalių sudarytos Sutarties 2.3.1 punktu, atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su jos (atsakovės) profesiniu mokymu, jeigu atsakovė nevykdys sutartinių įsipareigojimų pagal Sutarties 2.1.1 - 2.1.3 ir 2.2.1 - 2.2.3 punktus. Taigi, atsakovė įsipareigojo nenutraukti mokslo be svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad pagrindinis šios dvišalės sutarties tikslas – siekti, kad atsakovė įgytų atitinkamą kvalifikaciją ir įsilietų į darbo rinką. Šis tikslas yra expressis verbis (pažodžiui) išreikštas Sutarties 1 punkte, kuriame yra nurodyta, kad profesinio mokymo organizavimo paslaugų pagal formaliojo profesinio mokymo sutarties dalykas yra profesinio mokymo paslaugų pagal formaliojo profesinio mokymo ir/ar formaliojo suaugusiųjų švietimo programas teikimas užimtumo dalyviui ir jo į(si)darbinimas užbaigus profesinį mokymą. Taigi, iš Sutarties teksto akivaizdu, jog atsakovės mokymas nebuvo savitikslis. Priešingai, minėtame sutartimi atsakovė įsipareigojo ne tik lankyti užsiėmimus, bet ir įgyti konkrečią (multimedijos techniko) kvalifikaciją ir įgytas žinias pritaikyti darbo rinkoje.

11. Vertindamas tai, jog ieškovė sutiko su atsakovės prašymu 2617,78 Eur skolą išdėstyti dalimis, bet ne ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui ir konstatuodamas, kad atsakovė pažeidė Sutarties 2.1.3 papunktyje nustatytus įsipareigojimus (nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių), teismas sprendžia, kad ieškovė pagal Sutarties 2.3.1 papunktį turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl su jos profesiniu mokymu patirtų išlaidų atlyginimo. Todėl, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2617,78 Eur su profesiniu mokymu susijusių išlaidų atlyginimą, jų mokėjimą išdėstant 12 mėn. laikotarpiui – laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2617,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

16. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

17. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sąlygojo ieškovės inicijuotas teisminis procesas dėl skolos priteisimo iš atsakovės, nes atsakovė nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Taigi, atsakovė pati sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 59 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,04 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, iš atsakovės I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 617,78 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniolikos eurų ir 78 ct) skolą, jos mokėjimą išdėstant dalimis 12 mėnesių laikotarpiui ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 617,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas. (mokėtina suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.