Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-636-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
1-636-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54254-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
I. K.
Advokatai
Edvardas Zaluba
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-636-1078/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54254-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,kaltinamajai I. K., gynėjui advokatui Edvardui Zalubai,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB „R“, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:

ji 2019 m. gruodžio 22 d., apie 19.51 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną susipyko su draugu, su kuriuo gyveno kartu kelerius metus, konflikto metu ji ir draugas nusprendė nutraukti santykius dėl ko ji labai emociškai išgyveno ir viena namuose vartojo alkoholį. Kiek tiksliai alkoholio išgėrė – negali pasakyti, gėrė kokteilius, juose grynos degtinės galėjo būti apie 300-400 ml. Po kurio laiko nusprendė išeiti pasivaikščioti, tačiau vaikščiodama sušalo ir nusprendė pasivažinėti automobiliu, važiuodama link namų pateko į eismo įvykį, kito automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie ir nustatė jos neblaivumą. Kaltinamoji nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, supranta, kad negalima vairuoti automobilio būnant apsvaigus nuo alkoholio, kad toks elgesys gali sukelti pasekmes, tačiau tai buvo tik vienkartinis jos elgesys, nulemtas konflikto su draugu sukeltų emocijų, šiaip alkoholio ji beveik nevartoja. Kaltinamoji nurodė, kad iškart po to kai buvo paleista iš laikino sulaikymo apie įvykį ir susidariusią situaciją pranešė savo mamai R. K.. Kaltinamoji nurodė, kad jos su mama santykiai yra labai artimi, nors gyvena skirtinguose miestuose, tačiau bendrauja kasdien telefonu, žinutėmis, savaitgaliais susitinka. Būtent mama jai gali daryti teigiamą įtaką dėl to, kad jos artimai bendrauja, mamos gyvenimiška ir pedagogiška patirtis jai padės susitvarkyti sudėtingose situacijose ir išvengti nagrinėjamo elgesio pasikartojimo. Kaltinamoji nurodė, jog po įvykio išklausė privalomuosius mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai taip pat porą sykių lankėsi pas privatų psichologą, siekdama spręsti problemas, nulėmusias nagrinėjamą nusikalstamą elgesį, šiuo metu pas psichologą nesilanko dėl finansinių sunkumų.

Kadangi kaltinamoji I. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamoji, jos gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji I. K. prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d., apie 15.00 val., ji vartojo alkoholį namie, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną išgėrė apie 5 kokteilius (kolos su degtine), grynos degtinės išgėrė apie 400 mililitrų. Po kurio laiko, susijaudinusi dėl asmeninių problemų, nusprendė prasivažiuoti po miestą. Tą vakarą jautėsi apsvaigusi, tačiau vis tiek nusprendė važiuoti. Atsisėdo už jos mamai priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir pajudėjo centro link. Išvažiavusi iš vakarinio aplinkkelio į Ukmergės g., sustojo prie šviesoforo, nes jos atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas. Stovėdama pajuto, jog į jos automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis. Išlipusi pamatė, jog į ją įvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipęs vyras iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai, jai patikrino girtumą alkoholio matuokliu ir nustatė 2,54 promilės, po maždaug 20 minučių, po pakartotino patikrinimo, jai buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 52-54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d., apie 19.45 val., važiavo vakariniu aplinkkeliu link Ukmergės g., Vilniuje, automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Sustojus prie reguliuojamos sankryžos degant draudžiamam raudono šviesoforo signalui, priekyje stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pradėjo riedėti atgal ir atsitrenkė į jo automobilį. (duomenys neskelbtini) vairuotojai išlipus iš automobilio pastebėjo, kad jos judesiai nekoordinuoti, elgėsi neadekvačiai, priėjus arčiau pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, tad nusprendė iškviesti policijos ekipažą, kad būtų patikrintas vairuotojos blaivumas. Atvykus policijos ekipažui buvo nustatyta, kad vairuotoja yra neblaivi (b. l. 32-33). Analogiškas aplinkybes liudytojas V. K. nurodė ir 2019 m. gruodžio 22 d. surašytame paaiškinime (b.l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. V. bei vyriausiuoju patruliu D. V.. Apie 19.57 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, vienas iš vairuotojų galimai yra neblaivus. Atvykę į įvykio vietą, rado susidūrusius du automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. K. jiems paaiškino, jog jam stovint prie sankryžos, laukiant žalio (leidžiančio eismą) šviesoforo signalo, pastebėjo, jog priekyje stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), pradėjęs riedėti atbulas, atsitrenkė į jam priklausantį automobilį. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, bendraudamas su (duomenys neskelbtini) vairuotoja, pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, todėl ir pranešė policijai. Jiems bendraujant su (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. K., ji neneigė vairavusi automobilį bei vartojusi alkoholinius gėrimus. I. K. judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli, jai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl jai buvo patikrintas blaivumas alkoholio matuokliu. Po patikros buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas, po pakartotino patikrinimo maždaug po 20 minučių jai buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas (b. l. 27). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio M. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest rodmenų kvitų matyti, jog 2019 m. gruodžio 22 d., 20.06 val., I. K. nustatytas 2,54 promilės girtumas, o 2019 m. gruodžio 22 d., 20.27 val., I. K. nustatytas 2,67 promilės girtumas (b. l. 34, 35).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad I. K. nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 37).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė R. K. (b. l. 12).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje be PVM - 1596 Eur, PVM – 334 Eur, kaina su PVM - 1930 Eur. (b. l. 13, 14).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 22 d., 19.52 val., buvo gautas pranešimas, jog sankryžoje, važiuojant nuo Vakarinio aplinkkelio, Ukmergės g., susidūrė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pranešėjo), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojai (I. K.) nustatytas 2,54 prom, 2,67 prom. girtumas (b.l. 6-8).

Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti eismo įvykio pasekmės, automobilių padėtis ir nustatyti automobilių apgadinimai (b.l. 10,11).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 22 d., 21.10 val., automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini). Apgadintas galinis bamperis (b.l. 15).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 25).

Iš teismui pateiktos UAB „V“ Vertinimo ataskaitos (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atlikus turto vertinimą automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta 800 Eur (b.l. 97-120).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, kad I. K. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu I. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir atliko neteisėtus, BK numatytus draudžiamus veiksmus.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. išgėrė keletą alkoholinių kokteilių, kuriuose buvo apie 300-400 ml degtinės. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojų V. K., T. B. parodymai, M. V. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltinamosios neblaivumo laipsnį, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, papildomų duomenų apie eismo įvykį protokolas bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuoti automobilio apgadinimai. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir yra pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, I. K. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teismo posėdžio metu kaltinamosios I. K. mama R. K. prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji apie įvykį sužinojo iš pačios kaltinamosios I. K., kuri kitą dieną po įvykio, kai tik buvo paleista iš laikino sulaikymo, jai (R. K.) pati paskambino ir viską papasakojo. I. K. buvo labai susijaudinusi, pati suprato savo netinkamą elgesį ir labai dėl jo pergyveno. Dėl tokio savo elgesio I. K. atsiprašė jos ir sutuoktinio (t. y. savo tėvų), suvokdama, kad toks elgesys sukėlė išgyvenimus ne tik pačiai kaltinamajai, bet ir jos artimiesiems. Nurodė, kad su dukra palaiko draugiškus, artimus santykius, nors gyvena skirtinguose miestuose, tačiau nuolat palaiko ryšį telefonu, savaitgaliais susitinka. Ji kaip mama dės visas pastangas, kad toks dukters elgesys niekada nepasikartotų, kad asmeninės problemos nebebūtų sprendžiamos vartojant alkoholį, juolab, kad jų šeimoje alkoholis beveik nevartojamas, o nagrinėjamas įvykis yra kaltinamosios vienkartinis neapgalvotas poelgis, kuris nėra ir negali būti pateisinamas. Apie nagrinėjamą įvykį ji daug kalbėjo su dukra, nors dukra, kaip suaugusi moteris, jai visų savo asmeninio gyvenimo smulkmenų nepasakoja, tačiau jai žinoma, kad nagrinėjamą įvykį paskatino susiklosčiusi situacija darbe taip pat asmeniniai nesutarimai su tuomečiu draugu. R. K. nurodė, kad būtent ji kaip motina, atsižvelgiant į tai, kad ją su dukra sieja artimi santykiai bei į tai, kad ji pati yra mokytoja, turi ilgametę pedagoginę patirtį, gali teigiamai paveikti kaltinamąją, kad toks jos elgesys niekada nepasikartotų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl I. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. I. K. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teista, administracine tvarka bausta, tačiau administraciniai nusižengimai nebuvo itin grubūs, paskirtos administracinės nuobaudos sumokėtos laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamoji I. K. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, I. K. anksčiau neteista, praeityje bausta administracine tvarka, tačiau jos padaryti nusižengimai nebuvo susiję su alkoholio vartojimu, paskirtas baudas mokėdavo laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, kaltinamoji yra dirbanti, turinti legalų pragyvenimo šaltinį, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai. Pažymėtina, kad teismo posėdyje I. K. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamosios nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu, o aplinkybė, jog kaltinamoji teisme negalėjo konkretizuotai paaiškinti savo veiksmų pavojingumo esmės nesudaro pagrindo abejoti kaltinamosios nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi ar spręsti, kad kaltinamoji siekia sumenkinti savo veiksmų pavojingumą. Kaltinamosios I. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad I. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju I. K. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamosios motina R. K.. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, jų santykiai yra labai artimi, nuolat palaiko ryšį tiek telefonu, tiek susitikdamos. Teismo posėdžio metu R. K. išreiškė kritišką požiūrį į kaltinamosios padarytą veiką, jos elgesį, nurodė, kad toks elgesys netoleruotinas. R. K. nurodė, jog stengsis ateityje tiek per bendravimą, tiek suteikiant psichologinę pagalbą (R. K. yra pedagogė, dėl darbo specifikos dalyvauja psichologinio pobūdžio mokymuose), tiek teikiant finansinę paramą, kad dukra prireikus galėtų kreiptis į specialistus, užtikrinti, kad toks dukros elgesys niekada nepasikartotų.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja R. K. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (nors bausta administracine tvarka, tačiau nuobaudos negalioja, ankstesni baustumai – tik už mažareikšmius KET pažeidimus, nuobaudos sumokėtos laiku). Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti I. K. elgesį, negalinti jo pateisinti, išreiškė nuoširdų rūpinimąsi dukra bei tvirtą pasiryžimą padėti kaltinamajai keisti elgesį ir užtikrinti, jog kaltinamosios teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant R. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant I. K. R. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką I. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje I. K. buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, taip pat į tai, jog ji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ji dirbanti, neteista, taip pat įvertinus ir tai, jog įvykio metu jai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2.54 prom.), ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), kaltinamajai nustatytinas trumpesnis nei minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas, t. y. 2 metai. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimų, kuriais I. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas bei specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 23 d. (b. l. 55-57, 58).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajai, o būtent trečiajam asmeniui – R. K. (b. l. 12). Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis (duomenys neskelbtini) įvertintas 1596 Eur. Taip pat į bylą pateiktas ir UAB „V“ atliktas turto vertinimo aktas, kuriame nurodoma minėto automobilio vertė – 800 Eur. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Visgi teismo vertinimu automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis yra objektyvi ir realiai atspindi rinkos situaciją. Turto vertinime nurodyta automobilio vidutinė vertė 1300 Eur, tačiau turto vertinime pateikto vidutinės automobilio rinkos vertė paskaičiuota, remiantis transporto priemonių rinkos tyrimais ir sandorių bei pasiūlos analize, palyginant trijų automobilių vertes, kas, teismo vertinimu, yra itin maža ir realios situacijos neatspindinti imtis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog visgi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje, kurioje automobilis (duomenys neskelbtini) įvertintas 1596 Eur, vidutinė rinkos vertė yra tikslesnė ir objektyvesnė. Kita vertus, apskaičiuojant konfiskuotino turto vertę, nepakanka remtis vien tik tokios rūšies transporto priemonių vidutine rinkos verte, tačiau būtina atsižvelgti ir į individualius tokio turto požymius. Turto vertinimo akte nurodoma, jog R. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio nepataisytų arba netinkamai pataisytų apgadinimų ir defektų korekcinė vertė – 526 Eur, transporto priemonės apžiūros akte konstatuota priekinių sparnų kiauriminė korozija (šie defektai akivaizdžiai matomi ir automobilio nuotraukose). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog iš kaltinamosios konfiskuotina turto vertė skaičiuotina iš vidutinės tokios transporto priemonės rinkos vertės, nurodytos VšĮ „Emprekis“ pažymoje, atėmus konkretaus automobilio defektų vertę, ir iš I. K. konfiskuotina turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1070 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas bei specialiosios teisės (teisės vairuoti) sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė išieškoti iš kaltinamosios I. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 38,72 eurų proceso išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis Nr. 1A-172-334/2019). Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo susidarė 38,72 eurų išlaidų (b. l. 18), kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios Vilniaus apskrities VPK naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

I. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos R. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti I. K. baudžiamojo poveikio priemones:

· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 23 d.

· turto konfiskavimą bei išieškoti iš I. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1070 Eur, į valstybės biudžetą.

I. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus I. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Patirtas proceso išlaidas 38,72 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 72 centus), priteisti iš kaltinamosios I. K. Vilniaus apskrities VPK naudai, šias lėšas pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB SEB bankas (mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio markę ir valstybinį numerį).

Išaiškinti I. K., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė