Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21348-934/2017 pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – J. R. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

10.5. Apeliantė apeliaciniame skunde pakartotinai nenurodė trečiojo asmens J. R. M.. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nei teismo posėdžio metu, nei baigiamojoje kalboje apie civilinę bylą Nr. eL2-48450-728/2017, nei apie priteistus 167,22 Eur nieko nesakė. Be to, ieškinys buvo pareikštas dėl bendros 1 632,93 Eur skolos už namo renovaciją. Taigi, 307,32 Eur sumokėjimas bylos nagrinėjimo metu savaime sumažina skolos dydį ir ieškinio sumą.

11. Trečiasis asmuo J. R. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės I. M. priteista dalis skolos už daugiabučio namo renovaciją.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Butas laikotarpyje nuo 1990-06-14 iki 2011-04-05 priklausė trečiajam asmeniui J. R. M., nuo 2011-04-05 iki 2015-05-19 lygiomis dalimis (1/2) priklausė I. M. ir J. R. M., o nuo 2015-05-19 – Butas nuosavybės teise įregistruotas atsakovės vardu I. M. vardu (1 t., b. l. 85–88). 2018-06-26 įvykusio Bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta Bendrijos vardu imti paskolą namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovavimui (1 t., b. l. 32–44). 2011-08-31 rangovas atliko visus sutartyje numatytus darbus (1 t., b. l. 30), 2011-11-24 statybos užbaigimo komisija nusprendė, jog statyba baigta (1 t., b. l. 31, 50–54). 2011-07-18 AB Šiaulių bankas suteikė Bendrijai 86 890 Eur ilgalaikį (iki 2018-08-05) kreditą namo renovacijos apmokėjimui (1 t., b. l. 94–109). Buto kredito dalis atitinkamai pagal buto plotą (47,29 kv. m) sudarė 3 053,95 Eur (1 t., b. l. 45). Atsakovė už Butui tenkančią skolą už renovaciją į Bendrijos sąskaitą iš viso sumokėjo 1 018,2 Eur (1 t., b. l. 159–170, 174–185, 174–185). Bendrija už laikotarpį iki 2016 spalio mėn. reikalauja iš atsakovės 1 632,93 Eur paskolos dalies ir 56,39 Eur delspinigių (1 t., b. l. 45). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė duomenis, kad 2017-05-15 mokėjimo nurodymu už atsakovę ieškovei buvo sumokėta 307,37 Eur dydžio suma (b. l. 139).

16. Nagrinėjamu atveju Bendrija iš esmės nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad teismas, neteisingai taikydamas CK 4.76 ir 4.82 str. nuostatas, nepagrįstai nepriteisė visos skolos iš atsakovės. Be to, teismas nepagrįstai į priteistą skolą įskaitė bylos nagrinėjimo metu atsakovės dalinai sumokėtą skolą – 307,37 Eur.

Dėl skolos už daugiabučio namo renovaciją priteisimo

17. Apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog prašant priteisti skolą dėl daugiabučio namo renovacijos neturi reikšmės, kiek tam tikrame turte (šiuo atveju – Bute) yra savininkų, kadangi, apeliantės teigimu, Įstatymo prasme „bendraturtis“ atitinka vienetą – yra vienas turtas.

18. Įstatymo 2 str. 7 d. nustatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butas yra daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Pažymėtina, jog pagal Įstatymo 2 str. 6 d., buto ir kitų patalpų savininkas –fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

19. Pagal CK 4.72 str. 1 d., bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatytos įstatymu ar (ir) bendraturčių susitarimu, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Tai lemia, kad bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621-916/2015). CK 4.76 str. nustato, jog kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto pajamas, taip pat atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

20. Sistemiškai įvertinus nurodytas Įstatymo ir CK nuostatas, darytina išvada, kad Bendrija atlieka Įstatymo 2 str. 7 d. įtvirtintas funkcijas ir atitinkamai yra atskaitinga daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkams. Minėtas reglamentas patvirtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdančių butų ir kitų patalpų savininkų daiktinių teisių ir jų įgyvendinimo pareigos negali bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Apelianto nurodytas argumentas, kad vienas butas turi tik vieną balsą bendrijos narių susirinkime yra susiję su bendrijos narių sprendimų priėmimo tvarka, bet ne su bendrasavininkių daiktinėmis teisėmis ir jų įgyvendinimu, kaip numatyta LR CK.

21. Taigi, apeliantės nurodyti teiginiai neturi įtakos iš CK kylančios asmens, kaip bendraturčio (šiuo atveju – atsakovės ir trečiojo asmens), pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas turiniui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai vadovavosi CK 4.76 str. ir 4.82 str. 3 d. nuostatomis, dėl ko pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas dalyje dėl skolos dalies priteisimo už atsakovei nepriklausančią dalį priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės visos prašomos skolos, taip pat jog teismas neapgrįstai vadovavosi CK 4.76 str. ir 4.82 str. nuostatomis, atmetami kaip nepagrįsti.

22. Apeliantės nurodyti argumentai, jog atsakovė privalėjo informuoti Bendriją apie nuosavybės teisių į Butą pasikeitimą, nagrinėjamoje byloje taip pat yra teisiškai nereikšmingi, kadangi nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų, nei jos nurodytos Nutarties 20-21 punktuose. Papildomai pažymėtina, kad Bendrija savo pažeistas teises gynė pareikšdama teismui ieškinį. Nagrinėjamoje byloje teismas siūlė ieškovei apsispręsti dėl bendraatsakovio įtraukimo į teisminį bylos nagrinėjimą. Bendrija tokia teise nepasinaudojo, dėl ko ji turi prisiimti dėl to kylančias teisines pasekmes.

Dėl 307,37 Eur sumos įskaitymo į priteistiną skolą

23. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2016-11-01 susidariusią skolą. Iš byloje esančios 2017-07-18 kreditavimo sutarties su vėlesniais pakeitimais (1 t., b. l. 94–109) matyti, jog galutinis paskolos grąžinimo terminas sueis 2018 m. Taigi, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, I. M. skola nuo 2016-11-01 toliau skaičiuojama.

24. Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-15 civilinėje byloje Nr. eL2-48450-728/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-41392-2017-8) priėmė teismo įsakymą išieškoti iš I. M. Bendrijos naudai 167,22 Eur skolos, 1,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 167,22 Eur sumą nuo 2017-11-15 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir valstybės naudai 8 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Bendrijos pateiktą prašymą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad I. M. per laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-10-31 privalėjo sumokėti viso 474,59 Eur, tačiau sumokėjo 307,37 Eur, ir dėl ko yra skolinga Bendrijai 167,22 Eur. Iš į bylą pateikto „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymo matyti, kad Bendrijai už atsakovę 2017-05-15 buvo sumokėta 307,37 Eur (1 t., b. l. 139). Atsakovės teigimu, 307,37 Eur buvo sumokėti nagrinėjamos bylos nagrinėjimo metu, todėl ši suma turi būti įskaityta į skolą. Pažymėtina, jog šalys aplinkybės, jog būtent pagal „Swedbank“, AB 2017-05-15 mokėjimo nurodymą sumokėta suma (307,37 Eur) buvo įskaityta į atsakovės laikotarpyje nuo 2016-11-01 iki 2017-10-31 esantį įsiskolinimą (474,59 Eur), neginčija.

25. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, jog teismas 307,37 Eur už atsakovę sumokėtą sumą įskaitė į ieškovės prašomo priteisti skolos dydį, nors minėta suma buvo įskaityta į atsakovės laikotarpyje nuo 2016-11-01 iki 2017-10-31 esantį įsiskolinimą (474,59 Eur), į ką atsižvelgęs, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-15 civilinėje byloje Nr. eL2-48450-728/2017 priėmė teismo įsakymą išieškoti iš I. M. Bendrijos naudai 167,22 Eur (474,59 Eur – 307,37 Eur) skolos.

26. CPK 439 str. nustatytas skolininko prieštaravimų institutas dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar jo dalies. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo. Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos (CPK 439 str. 2 d.). Jeigu skolininkas per CK 437 str. 2 d. 1 p. nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia (CPK 439 str. 3 d.).

27. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 civilinėje byloje Nr. eL2-48450-728/2017 esančių duomenų matyti, kad teisme 2017-12-18 gautas skolininkės I. M. pranešimas apie skolos ir bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, taip pat tai patvirtinantys mokėjimo nurodymai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-31 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-15 įsakymą panaikino ir civilinę bylą nutraukė.

28. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog skolininkė (I. M.) civilinėje byloje Nr. eL2-48450-728/2017 nereiškė jokių prieštaravimų bei įvykdė kreditoriaus reikalavimą apmokėti skolą, susidariusią laikotarpyje nuo 2016-11-01 iki 2017-10-31 (474,59 Eur). I. M., sumokėdama įsiskolinimą civilinėje byloje Nr. eL2-48450-728/2017, tokiais savo veiksmais patvirtino aplinkybę, kad 307,37 Eur suma buvo sumokėta už įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-10-31 (474,59 Eur). Nors ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų apie atliktą įskaitymą, tik paaiškino, kad ši suma bus įskaityta į priekį už sekančius mokėjimus, tačiau aukščiu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog dalinai sumokėta skola – 307,37 Eur negali būti įskaityta į ieškovės prašomą priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2016-11-01.

29. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo keistina, papildomai priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 307,37 Eur (iš viso ieškovui priteisiama 676,91 Eur (369,54 Eur + 307,37 Eur) dydžio suma) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kadangi pagrindinis ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo keičiamas, padidinant prašomą priteisti skolą 307,37 Eur, atitinkamai pakeičiamas šalutinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl delspinigių priteisimo

30. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog, jos nuomone, ji teisėtai reikalauja delspinigių iš atsakovės, kadangi kiti namo bendraturčiai sumoka už atsakovę ir tie namo bendraturčiai, kurie savo įmokas už renovaciją jau yra sumokėję iš karto, t. y. dėl jų net nebuvo imta banko paskola. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka bei pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju nesant jokių duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovės būtų buvęs susitarimas dėl delspinigių mokėjimo ar kad delspinigius būtų priskaičiavęs bankas, nėra jokio teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės reikalaujamus delspinigius. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodyti argumentai dėl delspinigių priteisimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą.

32. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 307,37 Eur skolos priteisimo, ir nustačius, jog ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas 40 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 240 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (60 proc.), iš ieškovės atsakovei priteistina 90 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti sumokėta 51 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista, iš atsakovės valstybės naudai, proporcingai tenkinto reikalavimo daliai, priteistina 20,4 Eur žyminio mokesčio dalis (51 Eur x 40 proc.) (CPK 96 str. 1 d.).

34. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 17,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės valstybei priteistina jai tenkanti mokėti išlaidų dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai – 10,55 Eur (17,59 Eur x 60 proc.). Atsakovei tenkanti mokėti išlaidų dalis – 7,4 Eur (17,59 Eur x 40 Eur) (CPK 96 str.).

35. Atsakovė prašė (2 t., b. l. 21) teismo priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą (2 t., b. l. 22). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino dydžio. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas patenkintas 23,29 proc., todėl vadovaujantis CPK 93 str. 2 ir 3 d., atsakovei iš apelianto, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 115,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

36. CPK 80 str. 4 d. nustatyta, kad turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Nagrinėjamu atveju Bendrija nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo padavimą buvo atleista. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė iš esmės ginčą kėlė dėl pirmosios instancijos teismo nepriteistos 1 319,78 Eur (1 689,32 Eur – 369,54 Eur) sumos. Taigi, už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas 40 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista, iš atsakovės valstybės naudai, proporcingai tenkinto reikalavimo daliai, priteistina 9,32 Eur (40 Eur x 23,29 proc.) (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

apeliantės ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 676,91 Eur skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (676,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)0, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,4 Eur žyminio mokesčio ir 7,4 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 10,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.“.

Priteisti iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 115,06 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,32 Eur žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.