- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 2-21348-934/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43256-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos Rinktinės
- Atsakovas
- I. M.
- Trečiasis asmuo
- J. R. M.
- Advokatai
- Romualdas Samaitis, Sigitas Gedvilas
dalyvaujant ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos Rinktinės g. 19 atstovui, advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos Rinktinės g. 19 Vilniuje ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – J. R. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, su vėlesniais paaiškinimais, prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2016-11-01 susidariusią 1632,93 Eur dydžio skolą, 56,39 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 26-28). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 26-28, 92-93, 127, 149-150):
1.1. 2008-06-26 įvykusio Daugiabučio namo savininkų bendrijos Rinktinės g 19, Vilniuje (toliau – Bendrija) narių ir butų savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta Bendrijos vardu imti paskolą namo renovavimui; 2010-05-10 buvo sudaryta Rangos darbų sutartis Nr. 2, pagal kurią prasidėjo namo renovavimo darbai. 2011-08-31 rangovas atliko visus sutartyje numatytus darbus, 2011-11-24 statybos užbaigimo komisija nusprendė, jog statyba baigta. 2011-07-18 AB Šiaulių bankas suteikė Bendrijai 86 890,00 Eur ilgalaikį (iki 2018-08-05) kreditą namo renovacijos apmokėjimui;
1.2. Atsakovės I. M., kaip Bendrijos administruojamo namo (duomenys neskelbtini) buto savininkės, kredito dalis buvo atitinkama pagal jai priklausančio buto plotą (47,29 kv.m.) ir sudarė 3053,95 Eur. Pagal Bendrijos buhalterės 2016-11-14 sudarytą atsakovės įsiskolinimo suvestinę (teismui pateikta su 2016-11-23 pareiškimu), atsakovė pareiškimo teismui pateikimo dienai ieškovei yra skolinga 1632,93 Eur savo paskolos dalies už namo renovaciją;
1.3. Nors atsakovė nėra Bendrijos narė, tačiau atsakovė yra daugiabučio namo bendraturtė. Atsakovė buvo informuojama apie vykdomus namo renovacijos darbus, paimtą banko paskolą Bendrijos vardu ir atsakovei tenkančią paskolos dalį atitinkančią jos turimo buto plotui. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsniu ir 4.86 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas, ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė;
1.4. Atsakovė daug kartų buvo raginama laiku mokėti paimto kredito įmokas (sąskaitos pateikiamos kiekvieną mėnesį), tačiau savo įsipareigojimą vykdo netinkamai, todėl susidariusi skola priteistina visa apimtimi. Ieškovė ėmėsi visų protingų veiksmų, siekė atgauti skolą neteisminiu keliu, tačiau atsakovė įvykdyti savo prievolę vengia ir nesumoka kasmėnesinių įmokų pagal kreditą;
1.5. Atsakovės santuoka su trečiuoju asmeniu J. R. M. buvo nutraukta 2008-04-23 teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2008-05-23. Bendrijos susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta renovuoti namą, įvyko 2008-06-26. Apie tokį sprendimą buvo informuoti visi bendrijos nariai ir kiti butų savininkai, kurie nėra bendrijos nariai;
1.6. I. M. ir J. R. M. taikos sutartis, kuria buvo butas padalintas lygiomis dalimis, buvo patvirtinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi 2011-02-10 ir įsiteisėjo 2011-02-17. Iš to seka, jog tuo atveju, jeigu atsakovė turėjo ketinimų, kad mokesčiai už butą ir namo renovaciją būtų padalijami tarp buto savininkų, tokiu atveju nuo tokios teismo įsiteisėjimo nutarties privalėjo informuoti Bendriją, taip pat ir kitus paslaugų tiekėjus (pavyzdžiui, Lesto, Vilniaus energiją), tuo tarpu visa šita informacija ieškovei tapo žinoma tik šio teisminio proceso metu;
1.7. Namas yra renovuotas, Bendrija sutartais terminais grąžina skolą kreditoriui AB „Šiaulių bankas;
1.8. 2015-04-23 pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą atsakovė I. M. įsigijo trečiajam asmeniui J. R. M. priklausiusią nuosavybės teise buto dalį, todėl tapo vienintele buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininke. Ieškovo įsitikinimu, tapusi viso buto savininke, atsakovė I. M. ne tik įgavo teisę į visą butą, tačiau įgijo ir visas pareigas, bei su tuo susijusius įsipareigojimus bei skolas;
1.9. Nurodė, kad iki buto pardavimo iš varžytynių akto, t. y. iki 2015-04-23, iš (duomenys neskelbtini) butui tenkančios paskolos dalies į Bendrijos sąskaitą buvo įmokėta 1018,20 Eur. Iki nurodytos datos (duomenys neskelbtini) buto skola bendrijai už renovaciją Turto pardavimo akto sudarymo metu (2015-04-23) buvo 893,85 Eur (iš jų 841,54 Eur paskolos dalis ir 52,Eur palūkanos bankui);
1.10. Ieškovės įsitikinimu, jeigu atsakovė turėjo ketinimų atskirti savo pareigų ieškovei dalį, būtent ji privalėjo būti aktyvi ir savalaikiai pateikti ieškovei informaciją apie I. M. priklausančiame bute vykusį buto nuosavybės dalių perskirstymą. Tuo tarpu savanoriškai ar priverstinai įvykdžiusi piniginę prievolę dėl (duomenys neskelbtini) buto dalies už namo renovaciją, pasinaudodama CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta teise, I. M. turės galimybę į savo patirtų nuostolių atlyginimą iš buvusio bendrasavininko. Ieškovė taip pat informavo, jog paskolos grąžinimo teminas sueina 2018 metų rugpjūčio mėnesį ir I. M. skola nuo 2016-11-01 toliau skaičiuojama.
Atsiliepimas
2. Atsakovė I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį su vėlesniais patikslinimais, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai ieškinio pareiškimo dienai priteisti 676,89 Eur, į šią skolą įskaityti 307,37 Eur, kurie sumokėti bylos nagrinėjimo metu ir galutinai priteisti 369,52 Eur skolos (b. l. 59-60, 136-137, 173). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Teigė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu 1990-04-12 (santuoka įregistruota 1981-10-10). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, dėl namo renovacijos 1/2 dalimi yra atsakingas J. R. M.;
2.2. Nurodė, kad I. M. šioje byloje nėra vienintelis atsakovas, kadangi nuo 2008-04-23 teismo sprendimo (įsiteisėjo 2008-05-23) iki 2015-04-29 butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovė I. M. valdė su J. R. M.. Taigi pareiga pusę sumos apmokėti bankui už kreditą namo renovacijai nuo 2011-08-01 iki 2015-04-29 tenka ir trečiajam asmeniui J. R. M.;
2.3. Ieškovas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi nukreiptas į savininką, kuris gali sumokėti mokesčius, o J. R. M. negali sumokėti mokesčių, kadangi niekur nedirba, todėl jam specialiai ir nereiškiamas reikalavimas sumokėti kredito grąžinimo mokesčius;
2.4. Prašė šioje byloje atsakovu patraukti ir J. R. M., kadangi abu šie asmenys vienu metu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. buvo minėto buto bendraturčiai ir kiekvienas privalo apmokėti savo dalį priskaičiuotų mokesčių dėl kredito grąžinimo;
2.5. Atsakovės paskaičiavimu, šiai dienai, sumokėjus 307,37 Eur, skola yra 369,52 Eur, kurią atsakovė pripažįsta;
Šalies argumentai
2.6. Ieškovo teiginys, kad atsakovė turėjo informuoti Bendriją apie turto dalybas nepagrįstas, nes ji pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymą neturi tokios pareigos. Pareiga kontroliuoti pasikeitusius savininkus tenka Bendrijai, kadangi ji privalo vieno buto savininkui (bendraturčiams) apskaičiuoti visus mokesčius.
3. Trečiasis asmuo J. R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau – CPK) 130 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas iš esmės palaikė ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog nežinojo apie atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo faktą. Kol atsakovė ir trečiasis asmuo J. R. M. gyveno santuokoje, skola buvo solidari. Šiuo metu šio buto savininkė yra atsakovė, vadinasi, įgydama teisę į visą butą, ji įgijo ir visas su butu susijusias pareigas. Nepageidauja įtraukti bendraatsakoviu J. R. M.. Paskola dar nėra apmokėta, nors butas renovacijos metu pagerintas. 2017 m. buvo atliktas mokėjimas apie 300 Eur, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ši suma įskaičiuota už vėliau susidariusią skolą. Bendrija traktuoja kiekvieną butą kaip vienetą, todėl nemato galimybės atskirti skolų ir nesiaiškina, kas mokėjo, neindividualizuoja, kas atliko konkrečius mokėjimus. Tik nustačius notariškai patvirtintą arba teismo priimtą naudojimosi butu tvarką ir pateikus bendrijai, bendrijos buhalterė atskirai paskaičiuotų skolas. Teigė, kad skolą atsakovė turi teisę išsireikalauti regreso tvarka iš atsakingo už skolą asmens. 3053,95 Eur yra visa paskolos dalis (be palūkanų) už (duomenys neskelbtini) butui tenkančią renovacijos dalį. 1632,93 Eur sumą bankui sumokėjo daugiabučio namo bendrijos nariai už I. M., todėl ieškiniu prašoma iš atsakovės priteisti šią sumą. Už atsakovės butą iki 2016-11-01 bendrija bankui sumokėjo 2651,13 Eur (b. l. 82-83, 117-118, 143-144, 189-190).
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad nutraukus santuoką su trečiuoju asmeniu butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo padalintas lygiomis dalimis atsakovei ir trečiajam asmeniui J. R. M.. Savo skolos dalį (pusę renovacijos sumos) yra apmokėjusi, teigia, kad likusią skolos dalį turėtų apmokėti trečiasis asmuo J. R. M.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, jame niekada negyveno. Prieš pirkdama iš varžytynių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, atsakovė žinojo apie skolą už buto renovaciją. Prieš įsigyjant šį turtą iš varžytynių, klausimas apie pareigą mokėti už renovaciją aptartas nebuvo. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei atsakovės sūnus sumokėjo 307,37 Eur už atsakovę, už skolą, dėl kurios vyksta ginčas šioje byloje. Kol kas už laikotarpį po ieškovės kreipimosi į teismą duomenų apie skolą už renovaciją, susidariusią po 2016-11-01, ieškovė nėra pateikusi duomenų. Nežino, kur randasi buvęs sutuoktinis, nebendrauja, kalėjo kalėjime. Šiuo metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena, tačiau atsakovė pranešimus apie susidariusius įsiskolinimus už namo renovaciją gauna. Pareiga apmokėti už prievoles tenka visiems butų savininkams, tuo tarpu ieškovė atsakove byloje traukė tik vieną iš buto savininkų. Atsakovė sumokėjo 1018,20 Eur ir bylos nagrinėjimo metu dar sumokėjo 307,37 Eur. Šiai dienai atsakovės skola yra 369,52 Eur, kurią ji pripažįsta. Bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlymas atsakovu į bylą įtraukti J. R. M., tačiau ieškovas atsisakė (b. l. 82-83, 117-118, 143-144, 189-190).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Ginčo esmė
6. Ginčas iš esmės kilo dėl skolos, susidariusios už atliktą daugiabučio namo renovaciją, priteisimo už laikotarpį, kuomet atsakovei priklausė tik ½ dalis buto bei atsakovės pareigos apmokėti buvusio savininko skolas. Ginčo dėl atliktos namo renovacijos, apskaičiuotos sumos už buto renovaciją pagrįstumo iš esmės nekilo. Taip pat tarp šalių nekilo ginčo dėl atsakovės, kaip turto savininkės, pareigos mokėti už namo renovaciją.
7. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
8. Nagrinėjamu atveju teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė šalių naštą įrodinėti, siūlė ginčą spręsti taikiai, ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, suteikdamas šalims teisę papildomai pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, siūlė ieškovui apsispręsti dėl bendraatsakovio įtraukimo į teisminį bylos nagrinėjimą.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl skolos už daugiabučio namo renovaciją priteisimo
9. Remiantis byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1990-06-14 iki 2011-04-05, priklausė trečiajam asmeniui J. R. M. (b. l. 85). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė 2008-04-23 sprendimą dėl atsakovės ir trečiojo asmens santuokos, sudarytos 1981-10-10, nutraukimo (b. l. 61, 78-79). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-10 nutartimi butas, esantis (duomenys neskelbtini), padalintas lygiomis dalimis (po 1/2) atsakovei I. M. ir trečiajam asmeniui J. R. M. (b. l. 80). Nuo 2011-04-05 iki 2015-05-19 butas, esantis (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis (po 1/2) priklausė atsakovei ir trečiajam asmeniui (b. l. 85). 2015-04-23 Turto pardavimo iš varžytynių aktu patvirtinta, kad 2015-03-26 vykusiose varžytynėse atsakovė I. M. nupirko buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, priklausiusią trečiajam asmeniui J. R. M. (b. l. 81). Nuo 2015-05-19 minėtas butas nuosavybės teise įregistruotas atsakovės vardu (b. l. 85).
10. 2008-06-26 įvykusio Bendrijos narių ir butų savininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta Bendrijos vardu imti paskolą namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovavimui (b. l. 32-44). 2011-08-31 rangovas atliko visus sutartyje numatytus darbus (b. l. 30), 2011-11-24 statybos užbaigimo komisija nusprendė, jog statyba baigta (b. l. 31, 50-54). 2011-07-18 AB Šiaulių bankas suteikė Bendrijai 86 890,00 Eur ilgalaikį (iki 2018-08-05) kreditą namo renovacijos apmokėjimui (b. l. 94-109). Bendrijos administruojamo namo (duomenys neskelbtini) buto, kuris nuo 2017-05-19 asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, kredito dalis atitinkamai pagal buto plotą (47,29 kv. m.) ieškovės apskaičiuota ir sudarė 3053,95 Eur (b. l. 45). Pagal Bendrijos buhalterės 2016-11-14 sudarytą įsiskolinimo suvestinę (teismui pateikta su 2016-11-23 pareiškimu), už laikotarpį iki 2016-01-01 ieškovė reikalauja iš atsakovės 1632,93 Eur paskolos dalies už namo renovaciją ir 56,39 Eur delspinigių (b. l. 26-28, 45).
11. Ieškovė iš esmės įrodinėja, kad tapusi viso buto savininke, atsakovė I. M. ne tik įgijo teisę į visą butą, tačiau įgijo ir visas pareigas, bei su tuo susijusius įsipareigojimus bei skolas (b. l. 92-93, 117-118, 143-144, 189-190). Tuo tarpu atsakovė ieškinį pripažįsta iš dalies, prašo atsakovės ieškovės naudai ieškinio pareiškimo dienai priteisti 676,89 Eur, į šią skolą įskaityti 307,37 Eur, kurie sumokėti bylos nagrinėjimo metu ir galutinai priteisti 369,52 Eur skolos (b. l. 136-137, 173). Atsakovė teigia, kad pareiga pusę sumos apmokėti bankui už kreditą namo renovacijai nuo 2011-08-01 iki 2015-04-29 tenka ir trečiajam asmeniui J. R. M. (b. l. 59-60, 136-137, 173, 82-83, 117-118).
12. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus klausimas, ar atsakovei tenka pareiga apmokėti už buvusio sutuoktinio skolas, kuomet buvo nustatytos turto dalys, bei tai, ar atsakovei iš varžytynių įsigijus ½ buto dalį, atsakovei perėjo buvusio buto dalies savininko skolos.
13. CK 4.76 straipsnis numato, jog kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto pajamas, taip pat atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog nuo 2011-04-05 iki 2015-05-19 butas, esantis (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis (po 1/2) priklausė atsakovei ir trečiajam asmeniui, todėl minėti asmenys proporcingai savo turimai daliai nuosavybės teise, t. y. šiuo atveju ½ buto, turi pareigą apmokėti už buto renovaciją. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog ieškovo reikalavimas dalyje dėl skolos dalies priteisimo už atsakovei nepriklausančią dalį priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovo nurodytas aplinkybė, jog ieškovui nebuvo žinoma, jog butas atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, juo labiau, kad turto atsidalinimo faktas buvo išviešintas.
14. Teismui konstatavus, jog atsakovei nekyla pareiga apmokėti už buvusio bendraturčio skolas už namo renovaciją, taip pat nėra pagrindo spręsti, jog ir po buvusiam savininkui priklausančios buto dalies iš varžytinių įsigijimo, atsakovė perėmė buvusio savininko skolas. Trečiasis asmuo kaip buto bendraturtis turi asmeninę turtinę prievolę sumokėti skolas už namo renovaciją, kuri neseka paskui daiktą ar daiktinę teisę, o duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovė būtų prisiėmusi pareigą apmokėti už buvusį bendraturtį, ieškovas nepateikė, todėl ieškovo argumentai, jog įsigijus buto dalį atsakovė prisiėmė prievolę apmokėti skolas už buvusį savininką, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad skolos neseka paskui daiktą, pažymima ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2014-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-417-302/2014).
15. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais ir atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2011-04-05 iki 2015-05-19 butas, esantis (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis (po 1/2) priklausė atsakovei ir trečiajam asmeniui, teismas daro išvadą, kad atsakovė turi pareigą mokėti už renovaciją pusę skolos, susidariusios iki minėto buto ½ dalies pardavimo iš varžytynių akto surašymo dienos (2015-04-23), ir visą skolą, susidariusią po minėto buto pardavimo iš varžytynių akto surašymo dienos (2015-04-23). Ieškovė pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) buto skola bendrijai už renovaciją Turto pardavimo akto sudarymo metu (2015-04-23) buvo 893,85 Eur (b. l. 149, 152, 156). Remiantis ieškovės į bylą pateiktais paskaičiavimais, atsakovės pateiktais kasos pajamų orderiais, nustatyta, kad už (duomenys neskelbtini), butui tenkančią skolos už renovaciją dalį laikotarpiu nuo 2011-08-31 iki 2014-05-09 atsakovė į Bendrijos sąskaitą įmokėjo iš viso 1018,20 Eur (b. l. 151-155, 159-170, 174-185). Ginčo dėl to tarp šalių nekilo. Ieškovė pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2015-04-23 už (duomenys neskelbtini) butą mokėtina suma iš viso buvo 1912,05 Eur (b. l. 152-156). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad atsakovei I. M., kaip buto ½ dalies savininkei, už (duomenys neskelbtini) buto renovaciją tenkanti skola laikotarpiu iki 2015-04-23 sudaro 956,03 Eur (1912,05/2). Atsakovė, minėtu laikotarpiu sumokėdama 1018,20 Eur, šią skolą padengė. Atsakovės atlikta 62,17 Eur dydžio permoka įskaitytina į laikotarpiu nuo 2015-04-23 susidariusią skolą (1018,20 Eur – 956,03 Eur = 62,17 Eur).
16. Ieškovės pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) butui tenkanti skola laikotarpiu nuo 2015-04-23 iki 2016-11-01 sudaro 739,08 Eur (1632,93 Eur – 893,85 Eur = 739,08 Eur). Kadangi atsakovė 2015-04-23 tapo vienintele (duomenys neskelbtini) buto savininke bei nesant duomenų, jog ji būtų įsipareigojusi sumokėti buvusio savininko skolas, nuo 2015-04-23 Eur susidariusi skola 739,08 Eur pilna apimtimi priteistina iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė duomenis, kad 2017-05-15 mokėjimo nurodymu už atsakovę ieškovei buvo sumokėta 307,37 Eur dydžio suma (b. l. 139). Teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų metu atsakovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei atsakovės sūnus sumokėjo 307,37 Eur už atsakovę, už skolą, dėl kurios vyksta ginčas šioje byloje (b. l. 189-190). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas negalėtų sutikti su ieškovo argumentu, kad minėtu mokėjimu buvo dengiama ankstesnė skola. Remiantis minėtais duomenimis, į 739,08 Eur skolą įskaitytina 62,17 Eur dydžio permoka, sumokėta iki buto ½ dalies pardavimo iš varžytynių, ir 2017-05-15 mokėjimo nurodymu sumokėta 307,37 Eur suma. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 369,54 Eur dydžio skola (įskaitant palūkanas) (739,08 Eur – 62,17 Eur – 307,37 Eur = 369,54 Eur). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė.
Dėl delspinigių priteisimo
17. Be 1632,93 Eur dydžio reikalavimo už daugiabučio namo renovaciją, ieškovė prašė priteisti ir 56,39 Eur dydžio delspinigių (b. l. 26-28, 45, 157). CK 6.71 straipsnio 1 dalis nurodo, jog netesybos – tai, be kita ko, sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė netinkamai įvykdyta. Vadovaujanti minėta CK norma, darytina išvada, kad delspinigiai gali būti priteisiami tik esant pasirašytam šalių susitarimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės iki 2016 m. spalio (b. l. 157). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė 2011-07-11 su AB „Šiaulių bankas“ sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią gavo kreditą finansuoti dalį namo renovacijos išlaidų, ir šioje sutartyje numatytas delspinigių mokėjimas už pradelstą įsipareigojimų vykdymą (kreditavimo sutarties 2.11, 7.7, punktai), byloje nėra duomenų, kad būtų buvęs susitarimas dėl delspinigių mokėjimo tarp ieškovės ir atsakovės. Byloje taip pat nėra duomenų, kad delspinigius būtų priskaičiavęs bankas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės reikalaujamus delspinigius.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
18. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 369,54 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-11-29 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
19. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, iš 1689,32 Eur reikalavimo, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 369,54 Eur (21,88 proc.), atmestų – 1319,78 Eur (78,12 proc.).
21. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
22. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė patyrė 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 75-77). Ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 600,00 Eur. Mažinant ieškovės patirtas išlaidas atsižvelgta į ieškinio apimtį ir jo turinį bei ieškovo pasirengimą bylos nagrinėjimui. Tokios apimties ir turinio dokumentui parengti, teismo vertinimu, nereikėjo skirti daug pastangų ir laiko sąnaudų. Mažindamas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas taip pat įvertino ir tai, kad ginčas nėra sudėtingas faktinių aplinkybių tyrimo bei teisės taikymo požiūriu, be to, atsakovė dalį ieškinio pripažino, o 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, įvertinus bylos sudėtingumą faktinių aplinkybių ir teisės taikymo požiūriu, teismo vertinimu, yra protinga ir teisinga. Viršijančios prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, ir protingumo, todėl nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai. Atsižvelgiant į tenkintą ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 131,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (600,00 Eur x 21,88 proc. = 131,28 Eur).
23. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovė patyrė 150,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 141-142). Atsižvelgiant į atmestą ieškinio reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovės priteistina 117,18 Eur bylinėjimosi išlaidų (150,00 Eur x 78,12 proc. = 117,18 Eur).
24. Teikiant teismui ieškinį, nagrinėjamu atveju turėjo būti sumokėta 51,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, iš atsakovės valstybės naudai, proporcingai tenkinto reikalavimo daliai, priteistina 11,16 Eur žyminio mokesčio (51 Eur x 21,88 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
25. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 17,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės valstybei priteistina jai tenkanti mokėti išlaidų dalis, proporcinga atmestų reikalavimų daliai – 13,74 Eur (17,59 Eur x 78,12 proc.). Atsakovei tenkanti mokėti išlaidų dalis – 3,85 Eur (17,59 Eur x 21,88 Eur) (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 369,54 Eur skolos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (369,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 131,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos Rinktinės g. 19 Vilniuje, juridinio asmens kodas 300940730, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos Rinktinės g. 19 Vilniuje, juridinio asmens kodas 300940730, 117,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,16 Eur žyminio mokesčio ir 3,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos Rinktinės g. 19 Vilniuje, juridinio asmens kodas 300940730, valstybės naudai 13,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.