Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis, teistas, paskutinį kartą – Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (paskirtą bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 233 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2024 m. sausio 6 d., apie 17.20 val., viešoje vietoje Vilniuje, Pilaitės ir Laisvės pr. sankryžoje, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,27 prom. girtumas), kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankomis daužė į iškvietimą vykusio specialiais ženklais pažymėto Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) filialo automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtį, priekinį stiklą ir šoninius veidrodėlius, taip pat lankstė priekinio lango valytuvus, tuo padarydamas Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) filialui 1 097,20 Eur žalą, kas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes teko atšaukti iškvietimą. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

V. B. 2024 m. sausio 6 d., apie 20.45 val., Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Vilniuje, T. Ševčenkos 26, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,27 prom. girtumas), būdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas pagal BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, policijos pareigūnams atliekant jo apžiūrą, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, paėmė kėdę ir tyčia metė į grindis, o policijos pareigūnams panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir paguldžius jį ant grindų, tyčia įkando Vilniaus aps. (duomenys neskelbtini) vyriausiajam postiniam A. K. į kairės kojos kelį, tuo sukeldamas A. K. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio kelio kąstiniu sužalojimu. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje

V. B. 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui, tyčia rankomis sugriebė savo sugyventinei V. S. už plaukų ir pradėjo ją stipriai tampyti, po to rankomis V. S. stumdė, tada jėga pargriovė V. S. ant grindų, o vėliau metė į V. S. lygintuvą ir pataikė jai į pilvą, tuo sukeldamas V. S. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame klube ir kairėje šlaunyje bei odos nubrozdinimais pilve ir dešinėje blauzdoje. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. B. 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui, tyčia dešine ranka sugriebė savo sugyventinei V. S., kuri gulėjo ant lovos, už plaukų ir jėga nutempė ją nuo lovos, o V. S. atsikėlus, paėmė savo batą ir juo sudavė V. S. ne mažiau 3 kartų į pakaušį, tada paėmė elektrinį ventiliatorių ir juo sudavė V. S. ne mažiau 3 kartų į dešinį petį, dešinį šoną ir į dešinę šlaunį, tuo sukeldamas V. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

V. B. nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d., būdamas įvairiose Lietuvos vietose, tiek telefonu, tiek tiesiogiai, tiek per kitus asmenis įtikinėdamas, kad pasikeis ir daugiau nesmurtaus, ir grasindamas, kad vėl panaudos smurtą, per kelis kartus reikalavo iš savo sugyventinės V. S., kuri yra pripažinta nukentėjusiąja dėl jo smurto jos atžvilgiu 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir 2024 m. rugsėjo 2 d., kad ji pakeistų savo parodymus, kuriuose nurodė, kad jis minėtų laiku jos atžvilgiu smurtavo, ir melagingai nurodytų, jog jis minėtu laiku jos atžvilgiu nesmurtavo. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

V. B. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui, tyčia rankomis sugriebė savo sugyventinę V. S. už plaukų ir juos rovė, tada, paėmęs pufą, metė jį V. S. į galvą, po to, paėmęs kitą pufą, metė jį V. S. į dešinįjį petį, o vėliau, paėmęs stiklinį indą, metė jį V. S. į kairę ranką, dėl ko indas sudužo ir stiklo šukės įsmigo V. S. į kairės rankos delną, tuo sukeldamas V. S. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nedideliu plaukų netekimu pakaušyje, kaktos dešinės pusės ir dešinio dilbio odos nubrozdinimais, kaktos dešinės pusės, dešinio peties, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, kairio riešo ir kairės plaštakos poodinėmis kraujosruvomis, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvomis ir kairės plaštakos pjautinėmis žaizdomis. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. B. parodė, kad kaltę pripažįsta dalinai dėl 2024 m. sausio 6 d. veikų. Parodymus duoti atsisakė.

Papildomai apklaustas dėl 2024 m. sausio 6 d. veikų jis parodė, kad 2024 m. sausio 6 d. jis visiškai jokių įvykių neatsiminė. Tačiau jis pripažino savo kaltę, neneigė, kad nurodyti faktai galėjo vykti. Nurodytą dieną jis buvo išgėręs vienas alkoholio. Buvo šeštadienis <...> buvo vakare prie „Spaudos rūmų“. Pagal viską turėjo vykti namo. Neprisiminė, kad būtų sustabdęs greitosios pagalbos automobilį ir kad jį apgadintų. Apie tai, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip pat nieko neprisiminė. Pabudo kažkokioje nešvarioje patalpoje, buvo dar apsvaigęs. Suprato, kad buvo sulaikytas policijos patalpoje, kur jam davė kažką pasirašyti ir paleido. Pareigūnai pasakė, kad jis girtas apspardė greitosios pagalbos automobilį, o po to, policijos areštinėje priešinosi policijos pareigūnams ir vienam įkando į koją. Neneigė savo veiksmų ir labai gailėjosi dėl jų. Dėl 2024 m. rugpjūčio 1 d. veikos jis kaltės nepripažino. 2024 m. rugpjūčio 1 d. tarp jo ir sugyventinės įvyko buitinis konfliktas, kurio metu apsižodžiavo ir sukilus emocijoms apsistumdė. Lygintuvo į savo sugyventinę nemetė. Ar savo sugyventinei tampė už plaukų, neatsiminė. Jis jos nestumdė, jie stumdė vienas kitą. Šiuo metu jaučiasi blogai, yra sergantis ir norėtų išsamią apklausą atlikti kitą dieną.

Apklaustas V. B. dėl 2024 m. sausio 6 d. įvykių ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. parodė, kad dėl pirmos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai, labai gailisi, pasiruošęs GMP atlyginti turtinę žalą. Dėl pirmos veikos jis pasilieka prie savo pirminių parodymų <...> neneigė, kad galėjo apspardyti, apgadinti greitosios pagalbos automobilį. Gailisi dėl savo veiksmų. Dėl antros nusikalstamos veikos kaltę pripažino. Pareigūnui įkando netyčia, nevalingai, kadangi buvo kojomis prispaustas prie žemės. Ligonių kasoms yra dėl to atlyginęs gydymo išlaidas. Dėl įvykio labai gailisi. Dėl trečios nusikalstamos veikos, kuri įvyko 2024 m. rugpjūčio 1 d. – buvo toks konfliktas. Įtarime nurodytą dieną jis sukonfliktavo su V. S.. Jiems būnant miegamajame, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl mažareikšmių priežasčių, kurio metu V. S. prieš jį pradėjo naudoti fizinio smurto veiksmus, tai yra jį pastūmė, jis atsitraukė, ji vėl šoko ant jo, o jis išsilaisvino. Jai vėl artinantis, besigindamas paėmė po ranka buvusį lygintuvą ir metė į V. S. pusę. Norėjo, kad ji nustotų prieš jį smurtauti. Po lygintuvo numetimo, siekdamas nevystyti konflikto toliau, pasišalino iš namų. Už plaukų V. S. netampė ir nepargriovė jos ant grindų.

Apklaustas V. B. dėl 2024 m. rugsėjo 2 d. veikos jis parodė, kad <...> fizinio smurto V. S. atžvilgiu tikrai nenaudojo, nemušė jos. Nebuvo jokių konfliktų.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. įteikus galutinį įtarimą dėl visų veikų, jis parodė, kad dėl visų nusikalstamų veikų kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 286 straipsnyje, jis prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Nurodė iš esmės analogiškas įvykių, vykusių 2024 m. sausio 6 d., aplinkybes. Pažymėjo, kad turtinę žala GMP ir ligonių kasai atlygino visiškai. Dėl trečios nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuri įvyko 2024 m. rugpjūčio 1 d. prisipažino visiškai ir labai gailėjosi. Buvo konfliktas su V. S.. Jiems būnant miegamajame, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl mažareikšmių priežasčių, kurio metu V. S. jį pastūmė. Jis metė į jos pusę lygintuvą, tačiau ar pataikė pasakyti negalėjo. Prasidėjo grumtynės ir jų metu galėjo ją pargriauti ant grindų ir patampyti už plaukų. Šio fakto neneigė. Dėl savo veiksmų jos atžvilgiu gailisi. Apie 4 veiką nurodytą pranešime apie įtarimą, t. y. 2024 m. rugsėjo 2 d. – jis buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su V. S.. Tarp jų vėl vyko tarpusavio konfliktas ir prasidėjo grumtynės. Konflikto priežastis buvo menkavertė. Iš pykčio galėjo V. S. griebti už plaukų ir, paėmęs kažkokius daiktus, galimai savo batą, sudavė V. S.. Taip pat galėjo suduoti jai ir ventiliatoriumi, tokios aplinkybės neneigia, bet tiksliai neprisiminė. Dėl savo veiksmų V. S. atžvilgiu labai gailisi. Dėl penktos nusikalstamos veikos, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, prisipažino visiškai. Jie su V. S. ir toliau gyveno kartu. Su ja susitaikė ir jis po pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto V. S. atžvilgiu kartas nuo karto jos paprašydavo, kad gal ji galėtų pakeisti savo anksčiau duotus parodymus. Pasakė, kad tokie atvejai daugiau nebesikartos, jos atsiprašė. Ji, suprasdama, kad šie konfliktai kildavo ir dėl jos kaltės, geranoriškai sutiko duoti kiek kitokius parodymus nei buvo davusi anksčiau. Gali būti, kad V. S. jo žodžius suprato kaip grasinimus jai, bet jo tikslas nebuvo jos bauginti ir naudoti prieš ją fizinį smurtą. Jis gailisi dėl savo veiksmų ir kad V. S. jo žodžius suprato kaip grasinimus. Kai kurių aštresnių jų su V. S. pokalbių metu galimai aštriau prašė jos pakeisti jos anksčiau duotus parodymus ir tai ji galėjo suprasti kaip grasinimus. Dėl 6 nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2024 m. gruodžio 13 d. prisipažino visiškai ir labai gailisi. Jie su V. S. buvo kartu. Jie nuvyko 2024 m. gruodžio 13 d. pas jo mamą į (duomenys neskelbtini). Eilinį kartą jo mamos bute tarp V. S. ir jo kilo žodinis konfliktas. Konfliktas peraugo į grumtynes, kurių metu galėjo V. S. griebti už plaukų ir mėtyti į ją įvairius daiktus, galimai tuos, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą. Mėtydamas daiktus, į konkrečias kūno vietas nesitaikė, tiesiog mėtė į jos pusę. Nematė, ar jai buvo padaryti kokie nors sužalojimai, nes vengė kontakto su ja. Neneigė fakto, kad V. S. padaryti sužalojimai galėjo kilti šio konflikto metu. V. S. iš jos tėvų buto (duomenys neskelbtini) išėjo jam nežinoma kryptimi. Jis dėl savo veiksmų labai gailisi.

Be V. B. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Gautame Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) filialo pareiškime nurodyta, kad 2024 m. sausio 6 d., apie 17.20 val., vykstant į GMPT kvietimą, Vilniuje, Pilaitės pr. - Narbuto g. važiuojančioje dalyje nenustatytos asmenybės asmuo apgadino GMPT priklausantį automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo daužė variklio dangtį, stiklą, lankstė valytuvus, daužė šoninius veidrodėlius ir šoninius langus. Dėl to GMPT patyrė 793,45 Eur turtinę žalą. Dėl šio įvykio GMPT atšaukė nuo 2024 m. sausio 6 d., 17.06 val., vykdytą kvietimą. Brigada galėjo būti panaudota sekančiam kvietimui tik 2024 m. sausio 6 d., 20.25 val. Prie pareiškimo pridėta 2024 m, sausio 8 d. remonto sąmata ir SAM įsakymas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad <...> 2024 m. sausio 6 d., apie 17.20 val., važiuojant į priskirtą iškvietimą, privažiavus Pilaitės pr. - Laisves pr. sankryžą, į važiuojamąją kelio dalį išbėgo vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pilkos spalvos striuke ir džinsais, kuris jam buvo nepažįstamas, pirmą kartą matomas. Asmuo užstojo kelią ir pradėjo rankomis daužyti GMP tarnybinio automobilio priekį - kapotą, priekinį stiklą, šoninius abiejų pusių veidrodėlius. Po tokių asmens veiksmų tarnybinis automobilis buvo apgadintas. Jis labai išsigando ir į lauką nebuvo išėjęs. Vairuotojas taip pat nebuvo išėjęs. Jų automobilyje yra įrengtas pavojaus mygtukas, kurį paspaudė ir pranešė savo dispečerinei apie šį atvejį. Jiems į pagalbą atvyko policijos ekipažas. Kol laukė policijos ekipažo, asmuo agresyviai elgėsi, garsiai šūkavo ir toliau rankomis daužė tarnybinį automobilį. Automobilį daužė apie 1-2 min ir pasišalino <...> Tarnybiniame automobilyje dabar yra nulenktas dešinės pusės veidrodėlis. Kapotas yra subraižytas, sulaužytas vairuotojo pusėje, apgadintas priekinio valytuvo mechanizmas ir kito valytuvo mechanizmo laikiklis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju O. T. parodė, kad <...> 2024 m. sausio 6 d., apie 17.20 val., vyko į paskirtą iškvietimą. Važiavo per Laisvės pr. sankryžą, kai pastebėjo, kad į važiuojamą kelio dalį išbėgo nepažįstamas vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo. Tas vyras užstojo jiems kelią. Tuo metu buvo sustoję prie šviesoforo, degė raudonas šviesos signalas. Tas vyras užstojo kelią, stovėjo priešais automobilį. Jis elgėsi neadekvačiai, buvo panašus į stipriai apsvaigusį. Jis pradėjo rankomis daužyti per jų automobilio priekį - variklio dangtį, priekinį stiklą, taip pat į šoninius abiejų pusių veidrodėlius ir laužyti priekinius valytuvus. Vyras kažką šaukė, bet negirdėjo, ko jis norėjo. Nei jis, nei V. M. iš automobilio neišlipo. Buvo nuspaustas automobilyje esantis pavojaus mygtukas ir pranešta dispečerinei apie nurodytą įvykį. Buvo pranešta policijai ir jie laukė policijos pareigūnų. Tas vyras ir toliau elgėsi agresyviai, labai garsiai šūkavo ir toliau daužė rankomis jų automobilį. Taip elgėsi jis elgėsi kelias minutes, o po to pasišalino <...>. Buvo nustatyta, kad vyras apgadino tarnybinį automobilį – buvo nulenktas dešinės pusės veidrodėlis, sulaužytas priekinio lango valytuvas, subraižytas priekinis dangtis ir buvo kiti sugadinimai, kurių jau nepamena. Fiziškai jie nuo to vyro nenukentėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. D. M. parodė, kad 2024 m. sausio 6 d. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu E. S. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Pilaitės pr. ir T. Narbuto g. sankryžoje, Vilniuje, greitosios medicinos pagalbos medikų brigadą užpuolė agresyvus, neadekvatus asmuo. Atvykus nurodytu adresu, sankryžoje rastas GMP brigados tarnybinis automobilis. Šalia stovėję brigados medicinos darbuotojai paaiškino, kad nepažįstamas vyriškis užstojo jų automobiliui kelią, pradėjo daužyti automobilį, laužyti veidrodėlius ir valytuvus, po ko, pasišalino link daugiabučių namų, (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus iki nurodyto namo, jie pamatė vyrą, kuris pagal nurodytus požymius atitiko ir GMP paramedikas patvirtino, kad tai būtent tas asmuo, kuris apgadino GMP automobilį „VW Crafter“. GMP automobilis buvo apžiūrėtas, surašytas protokolas. Buvo sulaikytas asmuo, kaip nustatyta – V. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, judesiai nekoordinuoti. V. B. viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius ir pareikalavus apsiraminti, į reikalavimus nereagavo. V. B. buvo įspėtas, kad jam gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl buvimo neblaiviam viešoje vietoje ir necenzūrinių žodžių vartojimo. V. B., tai išgirdęs, dar labiau suagresyvėjo, ėmė spjaudytis, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo pareigūnus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, todėl buvo sulaikytas, panaudotos specialios priemonės - antrankiai. V. B. tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje ir toliau garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, spardė į kameros grotas ir sienas, spardėsi.

Apžiūros protokole nurodyta, kad Vilniuje, Pilaitės pr., link Narbuto g. sankryžos, prie reguliuojamos sankryžos stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) <...> matosi, kad dešinės pusės veidrodėlis yra nulenktas, priekinis dangtis yra subraižytas, matomi jo apgadinimai (nubrozdinimai), vairuotojo pusėje apgadintas valytuvo mechanizmas ir kito valytuvo mechanizmo laikiklis.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti objektai – 2 policijos pareigūnų „bodycam“ vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „e82e2“. <...> vaizdo įraše matoma tarnybiniame automobilyje kalbančius greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) darbuotoją (toliau - gmp1) ir pareigūnus, pareigūnė (toliau - P2) <...> vaizdo įraše užfiksuotas V. B. vartojantis necenzūrinius žodžius <...> Apžiūrimas antras vaizdo įrašas, pavadinimu „export – qbnne“. Atidarius vaizdo įrašą, matoma, kaip pareigūnai išlipa iš automobilio, fone balsas: „Šitas va“. <...> Tamsiais drabužiais apsirengęs vyras (toliau – vyras Nr. 1), su tamsios spalvos kepure ant galvos, rankoje laikantis telefoną <...> P1 klausia GMP darbuotojo „o tai jis prie jūsų priėjo, ane, kažką?“; Vyras Nr.1, kuriam atlikinėjama dalinė apžiūra: „ką priėjau?“; P2: „ pastovėkit“, GMP darbuotojas: „mes stovėjom, jis važiavo žinai..daužyt...“, <...> GMP darbuotojas: „žinai mašiną mes nesupratom, žinai ko nori…“, <...> P1: pretenzijų turėsit? Protokolą surašysim“, <...> GMP darbuotojas: „veidrodėliai, šoniniai, daužė, per stiklą daužė, reikia apžiūrėt..“. <...> GMP darbuotojas: „Jis atbėgo, žinai, krito ant kapoto, ir pradėjo stiklą daužyt, viską (rodo rankomis)“. 17:28:40 P2 klausia vyro: „kas nutiko, kas jus sumušė?“; Vyras Nr. 1 atsako: „aš nekalbėsiu su jumis“, <...> P1: „ kas ten buvo prie.. dėl ko užsipuolėt GMP, greitąją? Nebuvo taip?“; Vyras Nr. 1 pasidairo, atsisuka į pareigūną: „buvo“; P1: „buvo?“ <...> P1: „niekas ten neatsiprašė kiek mačiau, dėl ko, tuomet, trankėt automobilį, man paaiškinkit“. <...> P2 klausia vyro: „jūs dabar man į klausimą atsakykit, daužėt automobilį?“, Vyras Nr. 1: „nedaužiau aš nieko <...> Vyras Nr. 1: „ aš nieko nedaužiau, aš esu išgėręs <...> 17:34:05 prie pareigūnų ir vyro Nr. 1 ateina du GMP vairuotojai. P1 klausia ar yra apgadinimų. GMP vairuotojas atsako: „ jo, yra apgadinimų“, <...> 17:36:05 matosi kaip vyras Nr. 1 yra sulaikomas, P1: „ranką duodi“, P1 dedant antrankius, vyras įžeidinėja pareigūną <...> Apžiūrimas antras vaizdo įrašas, pavadinimu „export-3wy8i“. Atidarius vaizdo įrašą, pareigūnas (toliau – P1), prieina prie greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) automobilio, kuriame sėdi du greitosios medicinos pagalbos darbuotojai <...> GMP1 išeina. P1 lieka su GMP2, GMP2 išlipa ir pradeda šviesti žibintuvėliu į automobilio dešinės pusės veidrodėlį, P1 nufotografuoja, kameros filmavimo zonoje pažeidimo nesimato. Einant į tarnybinio GMP automobilio priekį, GMP2: „ ir tas, tas pats buvo, išlaužytas, bet aš pastačiau jį į vietą, va čia (rodo), kapotą, atsigulė, čia sulaužė, valytuvas va sulaužytas, išdraskė..“, P1: „ai, čia šitie, gumelė, gumos..“, GMP2 rodydamas valytuvą: „..irgi sulaužyta, laikiklis ir tas sulaužytas…“, <...> GMP2: „taip, valytuvai ir valytuvo laikiklis“. GMP2 eidamas į kitą (vairuotojo) tarnybinio automobilio pusę: „kaip jis neišmušė man šito stiklo, aš nežinau, jis pradėjo čia daužyti (rodo į vairuotojo pusėje, durelėse esantį langą), aš biškį atidariau, jis bandė… čia ne, aš į vietą pastačiau (apie veidrodėlį)… o daužė taip su telefonu, kaip nekeista“ <...>.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – 2 skambučių BPC garso įrašai. Apžiūrimas garso įrašas <...> BPC - Bendrasis pagalbos centras; P - Pranešėjas; (kalba moteris); <...> P – greitoji, labai skubiai reikalinga pagalba Pilaitės – Narbuto gatvių sankryža, važiuodama į kvietimą ten užpuolė mūsų greitąją. Kažkoks neadekvatus pilietis. Pilaitės – Narbuto sankryža, stovi <...> P – taip, taip, taip. Jie stovi, nes jie vyko į kvietimą ir negali toliau vykti. <...>. Apžiūrimas garso įrašas <...> P – skubinkit policija, daužo veidrodėlius Pilaitės – Narbuto. <...>.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – V. M. pateiktas vaizdo įrašas.

Vaizdo įraše užfiksuota, kad filmuojama iš automobilio vidaus (salono). Automobilis stovi važiuojamojoje kelio dalyje, priešais sankryžą, virš kurios tiltas (viadukas). Lauke, prie automobilio priekinio stovi vyras, V. B., kurio judesiai nekoordinuoti, jis laiko rankoje mobiliojo ryšio telefoną ir nukreipęs į automobilio saloną. Automobilyje esantis asmuo, kuris tikėtina ir filmuoja, sako, kalbėdamas su GMP dispečere: „Durys uždarytos, bet jis daužo mašiną“. <...> Po to V. B. nueina iš automobilio dešinės, girdisi trenksmas. Asmuo, kalbantis su dispečere sako: „Paskubinkit, jis daužo mašiną, vaikšto veidrodėlius laužo“. Tuo metu vėl filmuojamas V. B., kuris atlenkia dešinės pusės automobilio veidrodėlį, kažką sako, rodo kažkokius ženklus. Automobilyje esantis vyras sako: „Eik ten ir stovėk“. V. B. nueina į šaligatvį, sustojęs sudėjęs rankas. Stovi šiek tiek svirduliuodamas. Po to vėl pakelia savo telefoną lyg filmuodamas, nueina į važiuojamą dalį ir sustoja priešais automobilį, į jį atsirėmęs, telefoną pridėjo prie savo ausies. V. B. nueina prie vairuotojo pusės, girdisi garsas lyg nori atidaryti dureles. Asmuo, kuris automobilyje filmuoja sako vairuotojui, kad neatidarinėtų durų ir dispečerei praneša: „Paskubinkite policiją, daužo langus“. Tuo metu V. B. pereina gatvę per pėsčiųjų perėja ir nueina link Laisvės prospekto. <...>.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. 2024 m. sausio 6 d., apie 17.20 val., viešoje vietoje Vilniuje, Pilaitės ir Laisvės pr. sankryžoje, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,27 prom. girtumas), kitų asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia rankomis daužė į iškvietimą vykusio specialiais ženklais pažymėto Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) filialo automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtį, priekinį stiklą ir šoninius veidrodėlius, taip pat lankstė priekinio lango valytuvus, tuo padarydamas Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) filialui 1 097,20 Eur žalą, kas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes teko atšaukti iškvietimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be V. B. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju A. K. parodė, kad <...> 2024 m. sausio 6 d., apie 20.40 val., sulaukė skambučio iš OVS budėtojų, kad pas juos bus atvestas V. B.. Jis kartu su J. P. ir V. Ž. nuėjo priimti sulaikytojo. V. B. buvo atvestas į priėmimo patalpą. V. B. staiga suagresyvėjo, pradėjo juos įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Tada V. B., priėjęs prie kėdės su ratukais, ją pakėlė virš savo galvos ir jėga metė į grindis, taip ją apgadindamas. Jis su J. P. pradėjo sulaikinėti V. B., paimdami jį už rankų ir paguldydami ant grindų. V. B. priešinosi, stangrino raumenis, muistėsi, mosikavo rankomis ir kojomis, todėl jam buvo uždėta spec. priemonė - antrankiai. Keliant nuo grindų, V. B. įkando jam į kelį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. V. B. buvo nuvestas į nusiraminimo patalpą.

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G132/2024(01) nurodyta, kad A. K. nustatytas kairio kelio kąstinis sužalojimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais) ar jo briauna iki kreipiantis med. pagalbos 2024 m. sausio 7 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu (daiktais) ar jo briauna, labiausiai tikėtina - dantimis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. Ž. parodė, kad 2024 m. sausio 6 d., apie 20.40 val., buvo pristatytas į areštinę sulaikytas girtas vyras – V. B.. Tuo metu dirbo vyr. postinis A. K. <...> V. B. buvo agresyvus, girtas, keikėsi, įžeidinėjo visus necenzūriniais žodžiais. Priėmimo patalpoje jis staiga griebė kėdę su ratukais, ją pakėlė virš savo galvos ir jėga metė į grindis. A. K., ir kitas tuo metu dirbęs pareigūnas, galimai J. P., pradėjo sulaikinėti V. B., paimdami jį už rankų ir paguldydami ant grindų. V. B. priešinosi, šaukė. Jis sėdėjo tuo metu prie dokumentų pildymo stalo, bet priėjo prie sulaikymą atliekančių pareigūnų. Jis matė, kad sulaikytasis V. B. yra stambaus sudėjimo ir galėjo prireikti pagalbos. V. B. jau buvo paguldytas ant grindų, galimai jau buvo uždėti antrankiai. Jis buvo patalpintas į nusiraminimo patalpas. Po to, kolega A. K. pasakė, kad sulaikymo metu V. B. jam įkando į koją <...>.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – Vilniaus aps. VPK VTV AKS cokoliniame aukšte įrengta patalpa Nr. (duomenys neskelbtini). <...> Toliau atskiros patalpos stovi kėdė su ratukais, kurios apatinės dalies mechanizmas apgadintas. <...>.

Pagal BK 286 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicijoje nurodyti šie nusikalstamos veikos padarymo būdai – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pabrėžtina, kad šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. 2024 m. sausio 6 d., apie 20.45 val., Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Vilniuje, T. Ševčenkos 26, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,27 prom. girtumas), būdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas pagal BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, policijos pareigūnams atliekant jo apžiūrą, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, paėmė kėdę ir tyčia metė į grindis, o policijos pareigūnams panaudojus kovinių imtynių veiksmus ir paguldžius jį ant grindų, tyčia įkando Vilniaus aps. (duomenys neskelbtini) vyriausiajam postiniam A. K. į kairės kojos kelį, tuo sukeldamas A. K. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio kelio kąstiniu sužalojimu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Be V. B. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugpjūčio 1 d.) įvykis, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji V. S. parodė, kad <...> 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.00 val., būnant jai ir V. B. namuose, tarp jų kilo konfliktas dėl nesusipratimo. Jis pagalvojo, kad ji su juo neatsisveikino, kai jis išeidinėjo iš namų, dėl to ir kilo barnis, o kadangi jis konflikto metu buvo neblaivus, jis išgėrė apie 4 skardines alkoholinio alaus, jo veiksmai jos atžvilgiu buvo labai agresyvūs. <...> iš žodinio konflikto perėjo prie fizinio smurto jos atžvilgiu. Fizinis smurtas jos atžvilgiu pasireiškė tuo, kai jis paėmė rankomis jai už plaukų ir pradėjo juos agresyviai tampyti, vėliau jis ją stumdė, pargriovė ir mėtė į ją lygintuvą. Po pargriovimo jai buvo subrozdinta kairė koja ir subrozdinta vieta prie pilvo ties liemeniu. Dėl šių veiksmų juto skausmą. <...> Kai jis pavartoja alkoholio, jis tampa dar labiau agresyvus <...>.

Papildomai apklausta nukentėjusioji V. S. parodė, kad po įvykio kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.00 val. vakaro, tarp jos ir jos sugyventinio kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu ji pastūmė abiem rankomis V. B. ties liemeniu, tada jis ją taip pat pastūmė. Žodinis konfliktas vyko jų miegamajame kambaryje. Ji buvo labai pikta ir užvaldyta emocijų, kaip ir V. B.. Kambaryje ant komodos stovėjo lygintuvas. V. B. jį paėmė, o ji jam pasakė, kad nieko neliestų. Tikriausiai V. B. užvaldytas emocijų atsisuko ir, kairėje rankoje laikydamas lygintuvą, metė tiesiu mostu į ją. Skausmą vertintų 5 balais iš 10. Lygintuvas pataikė jai į dešinę pilvo pusę ties liemeniu. Kadangi jai skaudėjo, ji jį puolė ir pastūmė, o jis jai paėmė už plaukų ir stipriai patempė. Ji parklupo ant grindų, tam, kad ją V. B. paleistų, ir nusibrozdino kairės pusės kelį. Skausmą vertintų 5 balais iš 10. Pirmos apklausos metu minėjo, kad skausmą, kuris buvo sukeltas, vertintų 8 balais iš 10, tačiau buvo vedina emocijų ir joms atslūgus gali pasakyti, kad skausmas buvo mažesnis. <...> Su V. B. ji susitaikė <...>.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu matomas apie 5 cm įbrėžimas ant V. S. pilvo srities, arčiau liemens iš dešinės pusės. Po to, ji nurodė kairės kojos kelį, ant kurio matosi nubrozdinimas, apie 2 cm ilgio. Ant dešinės rankos dilbio vidinės dalies matosi žymės nuo dantų įkandimo, žymė pageltonavusi. Daugiau apžiūros metu sužalojimų nepastebėta.

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2402/2024(02) nurodyta, kad V. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje, kairiame klube, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas pilve, kairiame kelyje ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar, galimai, paviršiais. Sužalojimai (išskyrus poodinę kraujosruvą dešiniajame dilbyje) padaryti labiausiai tikėtina, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros 2024 m. rugpjūčio 2 d.. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad V. S. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. V. S. sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. V. S. nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo būti padarytas ir pačiai nukentėjusiajai griūnant. Kitų sužalojimų lokalizacijos visumoje nebūdingos griuvimui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. V. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. patruliavimo metu su E. P. ir M. G. po 19.00 val. gavo pranešimą, kad bute, (duomenys neskelbtini), prieš moterį smurtavo jos sugyventinis arba draugas. Jiems atvykus, buto duris atidarė V. S., kuri nurodė, kad jos sugyventinis V. B., iš buto pasišalino. V. S. verkė, buvo susijaudinusi, nurodė, kad žodinio konflikto metu V. B. daužė daiktus, metė lygintuvą, tampė ją už plaukų. Ji nurodė, kad jautė fizinį skausmą, matėsi akivaizdūs sužalojimai ant jos pilvo, berods ant rankų ir kojų <...>.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). <...> Ant komodos matosi rausvos spalvos plastmasinis su metaline dalimi lygintuvas pavadinimu „Mesko“. Lygintuvas paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. <...>.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - skambučio BPC garso įrašas. Apžiūrimas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas <...> Garso įraše girdimas bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau - BPC) ir pranešėjos (toliau – P) dialogas. <...> P: Man reikia policijos <...> P: Draugas mano, sugyventinis išgėrė, jis agresyvus labai, jis ir anksčiau toks buvo labai ir apsižodžiavom <...> P: Ne, jis išėjo. Ir jis pradėjo čia mane už plaukų tampyt, su lygintuvu, išvertė čia namuose baldus, nu, iš komodos stalčių viską išmetė <...> BPC: Kiek laiko jis čia jus taip terorizavo? P: Jau trečią kartą aš kviečiu <...> P: V. B. <...>

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - policijos pareigūno „Bodycam“ vaizdo įrašas. Apžiūrimas „BODY“ kamerų įrašas pavadinimu „export-gdxxi“, <...> pareigūnai stovi prie buto durų. Buto duris atidaro moteris ir įsileidžia pareigūnus. Įėjus į butą, pareigūnas klausia moters: „Nu sakykit, kas pas jus nutiko?“, moteris atsako: <...> jis po to sėdėjo virtuvėje, gėrė ir susiruošė kažkur eiti ir čia sako „iki“. Ir ji sako „ate“ ir jis atėjo jai į kambarį ir pradėjo sakyti, kad tu negali pasakyti tipo „ate“ ir pargriovė ją ant grindų, pradėjo tampyti už plaukų, lygintuvą metė į ją“, pareigūnė klausia moters: „Pataikė?“, moteris atsako: „Nu kažkur, gal prisidengė, bet va čia yra nubrozdinta, skauda dabar“, <...> moteris sako: „Aš labai bijau, suprantat, jis yra labai agresyvus <...> pareigūnas klausia: „Jis blaivus?“, moteris atsako: „Ne“, <...> „Tai fizinį skausmą pajutot?“, moteris atsako: „Tai taip, jis pargriovė ją pirma ant grindų, po to…“, <...> tampė už plaukų <...> Paėmė lygintuvą, ir metė į ją, bet prisidengė“. <...>.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – lygintuvas.<...> Po apžiūros lygintuvas pakuojamas atgal į voką Nr. 1. Apžiūrint objektą reikšmingų pėdsakų ikiteisminiam tyrimui nėra.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. B. sukėlė nukentėjusiajai, savo sugyventinei, fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, to ir norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. 2024 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui, tyčia rankomis sugriebė savo sugyventinei V. S. už plaukų ir pradėjo ją stipriai tampyti, po to, rankomis V. S. stumdė, tada jėga pargriovė V. S. ant grindų, o vėliau metė į V. S. lygintuvą ir pataikė jai į pilvą, tuo sukeldamas V. S. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame klube ir kairėje šlaunyje bei odos nubrozdinimais pilve ir dešinėje blauzdoje.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be V. B. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugsėjo 2 d.), įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 18.00 val., buvo namuose, savo bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo jos sugyventinis V. B.. Tarp jų įvyko konfliktas, nes ji nepaskolino jam pinigų, o jis jau turėjo iš buto išeiti savo reikalais. Konflikto metu ji gulėjo miegamajame kambaryje ant lovos. V., priėjęs prie jos, galimai dešine ranka suėmė jai už plaukų, nutraukė ją nuo lovos ant grindų. Ji atsikėlė. Pajautė fizinį skausmą galvoje, 10-balėje sistemoje skausmą vertina 9 balais, dabar jai vis dar skauda kaklą. V. B. nuėjo į koridorių, movėsi sportinius batus. Vieną užsidėjo ant kojos, kitą laikydamas galimai dešinėje rankoje, atėjo į kambarį, kuriame buvo ji. Ji stovėjo kambaryje. V. B. priėjęs prie jos, laikydamas galimai dešinėje rankoje batą, jai su juo apie 2-3 k. sudavė į galvos sritį - į pakaušį. Fizinį pajaustą skausmą vertina 9 balais. Toliau vyko žodinis konfliktas. Tada jis paėmė oro ventiliatorių, jį sulaužė per pusę ir apvaliąja dalimi (viršutine) ėmė ją mušti. Laikydamas ventiliatorių galimai dešinėje rankoje, juo apie 2-3 k. jai sudavė į įvairias kūno vietas - dešinės pusės petį, į dešinės pusės galinės dalies šoną, į dešinę koją (šlaunį). Fizinį skausmą vertina 9 balais. Po smurto, jai atsirado mėlynės šiose vietose, taip pat mėlynė atsirado ant kairės rankos ties dilbio kaulu. Galimai, kai gynėsi, ji jį sužalojo. V. B. nuėjo į virtuvę, sudaužė puodelį. Atėjo po kurio laiko ir pasakė, kad sudaužė puodelį sau į galvą. Atsisėdo šalia jos kambaryje ir ją įžeidinėjo <...>. Iki policijos atvykimo V. pasišalino. <...>.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima yra V. S. <...> ant asmens kairės rankos dilbio matoma žalios spalvos mėlynė, tai pat, ant kairės rankos riešo matoma žalios spalvos mėlynė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoj L. I. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 3 d., apie 02.00 val., buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinis, kuriam jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja, piktybiškai ateina, skambinėja, daužosi į duris. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja V. S., kuri nurodė, kad jos sugyventinis V. B. pradėjo belstis ir daužytis į jos buto duris, atėjo pasiimti savo daiktų, bet po to norėjo pasilikti, ji jam neleido. Taip pat, nurodė, kad V. B. išėjęs lauke šaukė, įžeidėjo ją, skambinėjo jai ir rašinėjo žinutes, išjungė šviesą bute. V. S. nurodė, kad V. B. raktų nuo buto neturi. <...> V. S. jiems nenurodė, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas tą dieną, ant jos veido ar kūno akivaizdžių smurto žymių, sužalojimų nesimatė

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – skambučio BPC garso įrašas.<...> Pranešėja (moteris): Laba diena, oi, sveiki. Dėl mano sugyventinio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis dabar man čia piktybiškai ateina, skambinėja man į duris. <...> Pranešėja: V. B..

BPC darbuotoja: Jam yra išduotas orderis? Pranešėja: Taip, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. <...>.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - skambučių BPC garso įrašai.<...> Pranešėja (moteris): Laba diena, aš skambinu žinokite pasitarti, mano sugyventiniui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis dabar, net nežinau, na kaip ir persekioja mane. Aš esu dabar darbo vietoje ir jis atvažiavęs čia. Aš dirbu (duomenys neskelbtini), vis tiek su vaikais reikia eiti į lauką ir mūsų aikštelė yra priešais automobilių aikštelę ir jis dabar toje aikštelėje stovi. <...> Pranešėja: Gal, kai atvažiuos policija jo jau nebus, bet jis man yra siuntęs nuotraukas, kad jis stovi prie (duomenys neskelbtini) ir rašinėja man.

BPC darbuotoja: Supratau, tai kai pastebėsite, kad jo nėra, perskambinkite ir praneškite, kad policijai nevažiuoti į vietą. Pranešėja: Gerai, nes jis man čia rašo, kad į grupę pas tave ateisiu ir ... <...> BPC skambučio įrašas <...> Pranešėja (moteris): Laba diena, aš skambinau ir kviečiau policiją, kad mano sugyventiniui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis tyko manęs prie darbo. Aš dirbu (duomenys neskelbtini) ir dabar jis atėjęs į (duomenys neskelbtini).<...>.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - 2024 m. rugsėjo 3 d. policijos pareigūno „bodycam“ vaizdo įrašas. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „export-r8k7e“, <...> Policijos pareigūnai (toliau P, P1); Moteris (toliau – M); P – Kas nutiko?; M – Va čia va taip trenkė (nesuprantamas tekstas); M – (nesuprantamas tekstas) šiandien buvo atėjęs daiktų pasiimt. Labai negražiai išvadino ir norėjo likti, <...> buvo atėjęs trankė į duris<...>

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. B. sukėlė nukentėjusiajai, savo sugyventinei, fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, to ir norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui, tyčia dešine ranka sugriebė savo sugyventinei V. S., kuri gulėjo ant lovos, už plaukų ir jėga nutempė ją nuo lovos, o V. S. atsikėlus, paėmė savo batą ir juo sudavė V. S. ne mažiau 3 kartų į pakaušį, tada paėmė elektrinį ventiliatorių ir juo sudavė V. S. ne mažiau 3 kartų į dešinį petį, dešinį šoną ir į dešinę šlaunį, tuo sukeldamas V. S. fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be V. B. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji V. S. parodė, kad <...> prašymus į prokuratūrą dėl bylos nutraukimo, kardomosios priemonės ir kitus prašymus, tai yra apie norą pakeisti parodymus, ji rašė paveikta spaudimo iš V. B. pusės. Po pradėto ikiteisminio tyrimo 2024 m. rugpjūčio 1 d., kai turėjo vykti į apklausą pas tyrėją, V. B. jai paskambino ir pasakė, kad į apklausą ji eitų su advokatu - atstovu, kad jam nepakenkti, kad jis nebūtų uždarytas į kalėjimą. Jis pats jai pasiūlė advokatą. Ji sutiko iš baimės, nes skambindamas V. B. jai grasino, kad sugadins jos gyvenimą, jos tėvų, jos sesės gyvenimą, buvo ir kitų grasinimų. Ji turi susirašinėjimus su V. B. nuo to momento, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas 2024 m. rugpjūčio mėnesį ir 2024 rugsėjo mėnesį. Ji įsipareigoja juos pateikti. 2024 m. rugpjūčio 13 d. prie komisariato susitiko su advokatu M. L.. Jie pasirašė sutartį dėl jo atstovavimo jai ikiteisminiame tyrime ir dar iki apklausos jis patarė jai neigti, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas ir parašyti, kad įvyko žodinis konfliktas ir pretenzijų V. B. ji neturi. Ji panašiai ir nurodė savo apklausoje. V. B. jos atsiprašė, sakė, kad nepasikartos tokie dalykai, tačiau 2024 m. rugsėjo 2 d. jos atžvilgiu V. B. vėl panaudojo fizinį smurtą, tačiau į policiją ji nesikreipė, nežino kodėl. Jie kartu nustojo gyventi, bet V. B. pradėjo ją persekioti prie jos darbovietės, grasindamas, kad užeis į vidų. V. B. sakė, kad nori pasikalbėti, bet jo elgesys buvo agresyvus. V. B. paskyrus kardomąją priemonę, jis dažnai prašė jos įleisti jį į jos namus. Ji nenorėjo jo įleisti. Tada jis agresyviai elgdamasis, ateidavo pas ją prie buto, daužydavo į duris, laužydavo durų rankeną. Jis sakė, kad nori su ja pasikalbėti. Jos bute yra likę V. B. priklausantys kai kurie daiktai. Ji nevengia jų atiduoti. Dar rugpjūčio mėnesį bandė su juo susitarti dėl daiktų grąžinimo, tačiau jis atrašydavo, kad gali išmesti jo drabužius, kad jam nusispjauti. Nepaisant to, kad V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, jie susitaikė 2024 m. rugsėjo antroje pusėje ir gyveno kartu jai priklausančiame bute. Jų santykiai buvo pakankamai geri. V. B. pareikalavo, kad ji parašytų į prokuratūrą anksčiau nurodytus prašymus ir ji sutiko, kadangi bijojo V. B. agresyvios reakcijos, nes jis naudoja jos atžvilgiu psichologinį smurtą - grasino žodžiu ir skambindamas telefonu, kad ją nužudys, kad nukentės jos artimieji, kad jis pats nusižudys ir panašiai. Suprato, kad V. B. yra nestabilios psichikos ir neprognozuojamas. Su juo gyveno iš baimės, kad nepadarytų ko nors blogo jai ar jos artimiesiems. Ji ne kartą kreipėsi į policiją dėl V. B. elgesio. Jam pradėti ikiteisminiai tyrimai ir išrašomi SAA orderiai, bet jis niekada nepalieka jos ramybėje. Jos pareiškimuose nurodyti faktai apie jos atžvilgiu panaudota fizinį smurtą yra teisingi. Prašymuose prokuratūrai išdėstyti faktai neteisingi. Vieną ji parašė savo ranka ir pasirašė advokato M. L. paruoštus surašytus prašymus, kurie buvo pateikti prokuratūrai. Jai pateikus nurodytus prašymus prokuratūrai, V. B. būna ramus, jaučiasi laisvai. 2024 m. gruodžio 13 d. kartu su V. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas jo tėvus. Tėvų bute jis vartojo alkoholį ir vėliau staiga suagresyvėjo. Ji nenorėjo su juo išgėrusiu važiuoti, nes bijojo, kad kelyje jis gali kažką blogo padaryti jai. Jo tėvų namuose jis panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą - tampė už plaukų, metė į ją „pufą“, kažkokį stiklinį daiktą, kuris sudužo ir stiklo šukės įsmigo jai į kairės rankos delną. V. B. išėjo iš namų, o ji išvažiavo į Vilnių viena. Ji iš karto į policiją nepaskambino, negali pasakyti kodėl konkrečiai, tiesiog buvo šoke. Kai ji atvažiavo į Vilnių, V. B. jai daug kartų skambino, bet ji nekėlė. 2024 m. gruodžio 14 d. nakties metu išgirdo balsus laiptinėje, šurmulį, lyg kažkas kažką kištų į raktų skylutę. V. B. atsiuntė jai nuotrauką, kad nakties metu skambino tyrėjai L. V.. Dėl ko jis taip elgėsi, nežino. Nakties metu prie jos buto atvyko greitoji, policija, gaisrinė ir jai buvo pranešta, kad V. B. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, kad ji neva jį atakuoja žinutėmis, kad persipjaus venas, iššoks pro balkoną. Pareigūnai, kurie užėjo į jos butą, atsiliepė jos telefonu į V. B. skambutį ir nurodė, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas už melagingą tarnybų iškvietimą. Pareigūnai pamatė kraujosruvą ant jos kaktos, todėl ji jiems papasakojo, kad buvo sumušta V. B. (duomenys neskelbtini). Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji parašė pareiškimą. Kur šiuo metu nagrinėjamas ikiteisminis tyrimas, nežino. 2024 m. gruodžio 14 d., apie 15.19 val., V. B. vėl atėjo prie jos buto durų, skambino į duris, prašė pasikalbėti. Ji V. B. neįsileido, pranešė į bendrąjį pagalbos centrą. Atvykus pareigūnams, V. B. pasišalino.

V. S. el. paštu pateiktas susirašinėjimas su V. B. ir 1 vaizdo įrašas. Juose užfiksuotos aplinkybės, kurios patvirtina V. S. parodymus.

V. S. prašymų ir skundų prokuratūrai nagrinėjimo medžiaga. Iš jų matyti, kad V. S. prašo panaikinti V. B. paskirtą kardomąją priemonę ir nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Prašymai ir skundai motyvuojami iš esmės tuo, kad V. B. nesmurtavo jos atžvilgiu. Prašymai ir skundai atmesti. Skundai ikiteisminio tyrimo teisėjui nepaduoti.

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją,

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d., būdamas įvairiose Lietuvos vietose, tiek telefonu, tiek tiesiogiai, tiek per kitus asmenis įtikinėdamas, kad pasikeis ir daugiau nesmurtaus, ir grasindamas, kad vėl panaudos smurtą, per kelis kartus reikalavo iš savo sugyventinės V. S., kuri yra pripažinta nukentėjusiąja dėl jo smurto jos atžvilgiu 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir 2024 m. rugsėjo 2 d., kad ji pakeistų savo parodymus, kuriuose nurodė, kad jis minėtų laiku jos atžvilgiu smurtavo, ir melagingai nurodytų, jog jis minėtu laiku jos atžvilgiu nesmurtavo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

Be V. B. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gruodžio 13 d.), įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji V. S. parodė, kad 2024 m. gruodžio 13 d., apie 15.00 val., su savo sugyventiniu V. B. nuvyko pas jo tėvus, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Būnant pas sugyventinio tėvus, jos sugyventinis vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė vyną. Jis išgėrė apie 10 vnt. 0,2 l talpos skardinių. Apie 18.00 val. jiems ruošiantis namo, V. B. motina paprašė jų dar pasilikti, nevažiuoti namo į Vilnių. Ji norėjo likti (duomenys neskelbtini), tačiau V. B. norėjo važiuoti į Vilnių, dėl to jis tapo agresyvus. Jiems būnant buto svetainėje, jai sėdint ant sofos, jis pradėjo ją įžeidinėti. Tada, priėjęs prie jos, suėmė jai už plaukų ir juos rovė, tada paėmęs „pufą“ jį metė jai į galvą bei paėmęs kitą „pufą“ jį metė į dešinįjį petį. Tęsdamas savo veiksmus, V. B. paėmęs stiklinį indą, metė jį į ją ir pataikė jai į kairę ranką, taip ją sužalodamas – supjaustydamas. Po tokių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 9 balais iš 10. Viso konflikto metu kambaryje buvo ir V. B. motina, kuri matė konfliktą ir bandė apginti ją, stabdydama savo sūnų V. B.. V. B. po smurto prieš ją pasišalino iš buto, tačiau kur išėjo, ji nežinojo. Ji nusprendė grįžti į Vilnių. Grįžus į Vilnių, V. B. jai skambino. Ji atsiliepė. Jis jai nurodė, kad vairavo automobilį neblaivus ir padarė eismo įvykį. Kažkuriuo momentu jis jai parašė žinutę, kad ji turi valandą, tačiau jo žinutės ji nesuprato. Ji nesuprato, ką jis jai nori pasakyti šia žinute. Būnant namuose, apžiūrėjo savo sužalojimus. Jos kakta dešinėje pusėje buvo sumušta ir raudona, juto skausmą galvos srityje, ant kairės rankos, į kurią V. B. metė stiklinį indą, buvo matyti įpjovimai, kuriuos padarė suskilęs stiklas. Ji nuėjo miegoti ir kažkuriuo momentu išgirdo kažką kalbant po jos balkonu. Atidariusi buto duris, pamatė policijos pareigūnus, greitosios pagalbos medikus bei priešgaisrinės tarnybos gelbėtojus. Nėra turėjusi suicidinių minčių. V. B. negrasino, kad ketina nusižudyti, taip pat nėra niekada jam grasinusi, kad ketina ar galvoja nusižudyti. Nori paminėti, kad V. B. maždaug prieš mėnesį yra sakęs, kad jis nužudys ją ir nusižudys pats. Tai jis išsakė apimtas pykčio. Kai jam būna nuotaikų kaita, jis bando ją įbauginti. Tačiau ji nemano, kad jis galėtų savo grasinimus įgyvendinti. <...>

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint V. S. kūną, matyti dešinėje galvos pusėje ant kaktos ir plaukuotosios dalies rausvos spalvos kraujosruva. Ant kairės rankos delno matomos melsvos spalvos kraujosruvos, žaizdos. Ant dešinės rankos ties riešu ir tie alkūne matomos rausvos-melsvos spalvos žaizdos. Ant dešinės rankos ties mažuoju pirštu matomas patinimas. Ant dešiniojo peties matoma melsvos spalvos kraujosruva. Kitų matomų išorinių smurto žymių, atliekant asmens apžiūrą, nepastebėta.

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 4166/2024(01) nurodyta, kad V. S. nustatyta: 1. Nedidelis trauminis plaukų netekimas pakaušyje, labiausiai tikėtina padarytas raunant plaukus iš galvos odos, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (t.y. 2024-12-13). 1.2. Kaktos dešinės pusės, dešinio dilbio odos nubrozdinimai, kaktos dešinės pusės dešinio peties, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, kairio riešo, kairės plaštakos poodinės, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvos, padaryti kietu buku daiktu (-ais), prieš 3-5 paras iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (t. y. 2024 m. gruodžio 13 d.). 1.3. Kairės plaštakos pjautinės žaizdos, padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) galimai stiklu, prieš 3-5 paras iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (t. y. 2024 m. gruodžio 13 d). 2. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad tiriamoji sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 13 d.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. B. sukėlė nukentėjusiajai, savo sugyventinei, fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, to ir norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant konfliktui, tyčia rankomis sugriebė savo sugyventinę V. S. už plaukų ir juos rovė, tada, paėmęs pufą, metė jį V. S. į galvą, po to, paėmęs kitą pufą, metė jį V. S. į dešinįjį petį, o vėliau, paėmęs stiklinį indą, metė jį V. S. į kairę ranką, dėl ko indas sudužo ir stiklo šukės įsmigo V. S. į kairės rankos delną, tuo sukeldamas V. S. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nedideliu plaukų netekimu pakaušyje, kaktos dešinės pusės ir dešinio dilbio odos nubrozdinimais, kaktos dešinės pusės, dešinio peties, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, kairio riešo ir kairės plaštakos poodinėmis kraujosruvomis, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvomis ir kairės plaštakos pjautinėmis žaizdomis.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. V. S., A. K. ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 286 straipsnio sankcijoje viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 233 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. padarė tris tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), tyčinę baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 233 straipsnio 1 dalis), tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis) ir tyčinę baigtą nusikalstamą veiką valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 286 straipsnis).

V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat V. B. 2024 m. sausio 6 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. gruodžio 13 d. veikų atvejais nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad V. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, teistas ne kartą, per penkerius metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos nesumokėtos, SODROS duomenimis dirba. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis atlygino visą civilinių ieškovų patirtą žalą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro siūlomas bausmės rūšis – areštą, kurios dydžiai artimi vidurkiui bei baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam:

- už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskyrus 30 parų arešto;

- už BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskyrus 51 MGL baudą;

- už BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus 40 parų arešto;

- už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugpjūčio 1 d. veika) numatytą nusikaltimą paskyrus 35 parų arešto;

- už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugsėjo 2 d. veika) numatytą nusikaltimą paskyrus 38 parų arešto;

- už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gruodžio 13 d. veika) numatytą nusikaltimą paskyrus 45 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 45 parų arešto – bausmės, pridedamos paskirtų švelnesnių arešto bausmių dalys – po 15 parų arešto bei 51 MGL baudos ir V. B. skirtina subendrinta 90 parų arešto bausmė ir 51 MGL bauda. Pridedamos bausmių dalys paskirtos atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su kaltinamuoju, todėl teismas nesikartoja.

Arešto bausmė už nusikaltimą gali būti paskirta nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus šias imperatyvias baudžiamajame įstatyme nustatytas bausmių bendrinimo taisykles, darytina išvada, kad prie kaltinamajam paskirtos griežčiausios bausmės (45 parų arešto) turi būti pridedamos bent minimalios bausmių dalys (t. y. po 15 parų arešto). Akivaizdu, kad pridėjus šią minimalią galimą pridėti bausmės dalį už kiekvieną nusikalstamą veiką, galutinė arešto bausmė kaltinamajam viršytų galimas maksimalias 90 arešto paras. Šiame kontekste svarbu tai, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – BK nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio (past. – nagrinėjamu atveju 90 parų arešto). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo skirti kaltinamajam švelnesnės bausmės rūšies, siekiant, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

V. B. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

V. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, susijusios su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo.

V. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. sausio 6 d., 17.43 val. iki 2024 m. sausio 7 d., 15.30 val. (vieną dieną). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateikti Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) filialo civilinis ieškinys dėl 1 097,20 Eur turtinės žalos, kurią 2024 m. gruodžio 3 d. V. B. atlygino; Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 34,70 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų. 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio, kadangi V. B. atlygino žalą. Taigi šiuo atveju yra įvykdyta BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, pagal kurią teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – vaizdo įrašus, kurie įkelti į IBPS sistemą, palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir jam paskirti 51 MGL (2 550 Eur) baudą.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugpjūčio 1 d. veika), ir jam paskirti 35 parų arešto bausmę.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugsėjo 2 d. veika), ir jam paskirti 38 parų arešto bausmę.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 40 parų arešto bausmę.

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gruodžio 13 d. veika), ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prieš griežčiausios 45 parų arešto bausmės pridedant paskirtų švelnesnių arešto bausmių dalis (po 15 parų arešto) bei baudą ir V. B. paskirti subendrintą – 90 parų arešto bausmę ir 51 MGL (2 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę ir 34 MGL (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 6 d., 17.43 val. iki 2024 m. sausio 7 d., 15.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti V. B. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo.

V. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – vaizdo įrašus, kurie įkelti į IBPS sistemą, palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442, +370 34 656 216;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.