Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-08-22 · Civilinė byla Nr. e2-13234-845/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-22
Bylos Nr.
e2-13234-845/2023
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08570-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Le Huede
Ieškovas
Valstybinio studijų fondo
Atsakovas
I. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13234-845/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08570-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.1.14.6; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 22 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei I. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 431,59 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 51,54 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad atsakovė I. G. su aukštąja mokykla ((duomenys neskelbtini)) 2009 m. liepos 7 d. sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini). buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos. Tai patvirtina išrašas iš aukštosios mokyklos Fondui pateikto 2010-2011 studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo. Atsakovė studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos. Vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašo) 4.2 punktu, atsakovei atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Atsakovei apskaičiuota grąžintinų lėšų suma sudaro 1 431,59 Eur (4943 Lt). Atsakovė privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Fondas 2011 m. gruodžio 8 d. išsiuntė jai įspėjimą Nr. IS 1788, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2014 m. gruodžio 8 d. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis Įspėjimas buvo įteiktas tinkamai. Pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu atsakovė neįvykdė ir lėšų negrąžino. Tuo pagrindu ieškovas paskaičiavo delspinigių sumą už paskutines 180 dienų, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 9 d., t. y. 1431,59 x 0,02 proc. x 180 d. = 51,54 Eur. Atsakovė iki šios dienos nėra atsiskaičiusi su ieškovu, duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi įsipareigojimus, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad 2014 m. baigė (duomenys neskelbtini) ir gavo magistro diplomą. Paaiškino, kad iš studentų sąrašų buvo išbraukta ne dėl to, kad buvo nepažangi studentė, o dėl to, kad prireikė daugiau laiko parašyti magistrinį darbą. 2011 m. pavasario semestrą baigė sėkmingai, neturėjo jokių skolų, dėl gerų mokymosi rezultatu buvo pakviesta dirbti dėstytoja (duomenys neskelbtini) ir jame dirbo nuo 2011 m. iki 2018 m. Atsakovė teigia nesuprantanti, kaip ji galėjo baigti studijas už jas nesusimokėjusi ir, kodėl jos niekas apie tai neinformavo; taigi, jos nuomone ieškinys yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad atsakovei taikomos Lietuvos Respublikos ir mokslo įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuostatos, kadangi atsakovė buvo priimta į aukštąją mokyklą iki naujosios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Iki 2016 m. gruodžio 16 d. galiojusio Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Ieškovas pažymėjo, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuris 2023 m. liepos 5 d. rašte „Dėl I. G. studijų nutraukimo aplinkybių“ dar kartą patvirtino, jog atsakovės studijos pagal 2009 m. liepos 7 d. studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) rektoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl studijų sutarties nutraukimo“ buvo nutrauktos negynus baigiamojo darbo, atsakovė pašalinta iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo. Informacijos, paneigiančios atsakovės pašalinimo iš aukštosios mokyklos faktą nuo 2011 m. birželio 22 d. ieškovas iš aukštosios mokyklos nėra gavęs, o atsakovės pašalinimo iš aukštosios mokyklos faktas yra galiojantis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2009 m. liepos 7 d. studijų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta atsakovę pašalinus iš aukštosios mokyklos, todėl atsakovei atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Ieškovas papildomai pažymėjo, kad fondas nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 2 dalyje esančią taisyklę, senaties terminas ieškiniui pareikšti skaičiuojamas nuo 2014 m. gruodžio 9 d., kadangi atsakovei prievolei įvykdyti nustatytas terminas buvo iki 2014 m. gruodžio 8 d.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 2000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 1 483,13 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad atsakovė I. G. su aukštąja mokykla ((duomenys neskelbtini)) 2009 m. liepos 7 d. sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutartį, atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2011 m. birželio 22 d. buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos. Tai patvirtina išrašas iš aukštosios mokyklos Fondui pateikto 2010-2011 studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo, t. y. (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl duomenų pateikimo“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Aprašo 4.2 punktu, jai atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Grąžintinų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 proc. einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Tuo pagrindu atsakovė liko skolinga 1 431,59 Eur. Ieškovas 2011 m. gruodžio 8 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą Nr. IS 1680, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2014 m. gruodžio 8 d. Atsakovė pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrąžino. Tuo pagrindu ieškovas paskaičiavo delspinigių sumą už paskutines 180 dienų, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 9 d., kuri sudaro 51,54 Eur sumą.

Minėtos sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė su aukštąja mokykla studijų sutartį sudarė 2009 m. liepos 7 d., todėl atsakovei taikomos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuostatos. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2014 m. baigė (duomenys neskelbtini) bei pridėjo magistro diplomo kopiją, tačiau pagal 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalį, studijuodama valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir nutraukusi studijas, privalėjo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Be to, Sutarties 16 punkte nurodyta, kad sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu. Atitinkamai lėšų grąžinimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Aprašas, kurio 4 punkte nustatyta, kad lėšos grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys nutraukia studijas savo noru arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Taigi po sutarties nutraukimo klausimai susiję su valstybės lėšų grąžinimu sprendžiami sutarties nutraukimo metu galiojusiais teisės aktais.

Pagal Aprašo 6 punktą Fondas atleidžia aprašo 4 punkte nurodytus asmenis nuo lėšų grąžinimo, jeigu: asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą arba asmuo įvykdė studijų programos reikalavimus, įskaitant baigiamojo darbo pateikimą aukštajai mokyklai, tačiau baigiamojo darbo negynė (neapgynė) (6.1 punktas); asmuo neteko valstybės finansavimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų rezultatų palyginimo paskelbimo aukštojoje mokykloje (arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka) raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.2 punktas); asmeniui sesija buvo pratęsta, ir studijų semestrą jis baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pratęstos sesijos termino pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.3 punktas); asmuo buvo išvykęs dalinių studijų užsienyje pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų semestro užsienio aukštojoje mokykloje pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.4 punktas); asmuo buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.5 punktas); asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliu ir pateikia pažymą apie savo neįgalumą (6.6 punktas); asmuo miršta (6.7 punktas).

Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog studijų sutartis su I. G. buvo nutraukta dėl jos nepažangumo, t. y. iš į bylą pateikto 2023 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) rašto „Dėl I. G. studijų nutraukimo aplinkybių“ turinio matyti, kad 2011 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) rektoriaus įsakymu Nr. SD-169 „Dėl studijų sutarties nutraukimo“ buvo nutrauktos atsakovės studijos. Rašte pažymėta, jog I. G. U. studijų informacinėje sistemoje neįteikė savo baigiamojo darbo, dėl ko studentė buvo laikytina kaip neįgyvendinusi studijų programos baigimui numatytų reikalavimų. Universitete nėra užfiksuota oficialiųjų duomenų, jog I. G. būtų buvęs atidėtas baigiamojo darbo gynimas. Nurodytų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovė neatitiko nei vienos Aprašo 6 punkte numatytos sąlygos (aplinkybės), suponuojančios elgesio taisyklės taikymą (atleidimą nuo lėšų grąžinimo).

Teismas konstatuoja, kad atsakovė buvo pašalinta iš (duomenys neskelbtini), o aplinkybės, kad ji vėliau tęsė studijas valstybės nefinansuojamoje vietoje, pateikė baigiamąjį darbą, jį gynėsi ir baigė studijas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamu atveju. Teismo vertinimu, visi atsakovės tolesni veiksmai po pašalinimo iš valstybės finansuojamų studijų vietos niekaip neįtakoja jos prievolės grąžinti lėšas, juolab savaime nepašalina jos pareigos grąžinti lėšas.

Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi ir 6. 874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 431,59 Eur negrąžintos paskolos suma.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas atsakovei skaičiuojami delspinigiai, kurių suma - 0,02 procento nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos yra skaičiuojami ne ilgiau kaip už bendrą 180 dienų laikotarpį. Ieškovas apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovei mokėtinus 51,54 Eur delspinigius. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 51,54 Eur dydžio delspinigius.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1483,13 Eur (1 431,59 Eur + 51,54 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti ieškinio argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 33 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija (6,64 Eur) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsniu, 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 431,59 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro ir 59 ct) negrąžintą paskolą, 51,54 Eur (penkiasdešimt vieno euro ir 54 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 483,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,64 Eur (trylikos eurų ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Le Huede