Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovams advokatui Tadui Dumbliauskui, advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovėms R. D., A. J., atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., nedalyvaujanti trečiajam asmeniui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno vandenys“, tretiesiems asmenims V. V., dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas R. K. posėdžio metu parodė, kad automobilio apžiūrą atliko senai, todėl konkrečių tos apžiūros aplinkybių paaiškinti negali. Parodžius ieškovės pareiktas nuotraukas, nurodė kur yra užfiksuoti priekinės ir galinės padangos sugadinimai, bei kur galima matyti priekinio ratlankio sugadinimus. Užfiksuotų galinio ratlankio sugadinimų nuotraukose nebuvo matyti. Papildomai paaiškino, kad praktikoje, kai automobilio remonto sąmata būna sudaroma pagal naudotų dalių kainas, draudėjas apskaičiuoja vidutinę kainą už kurią rinkoje galima įsigyti minėtą dalį. Į atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovės klausimą apie ginčo automobilio padangos vidutinę rinkos vertę (atsižvelgiant į nusidėvėjimą), liudytojas paskaičiavo, kad padangos nusidėvėjimas yra apie 50 proc., todėl jos vertė tuo metu turėjo būti net didesnė, nei už ją paskaičiuota suma (300 Lt). Papildomai paaiškino, kad chromuotas automobilio ratlankis, kai jame padarytas įbrėžimas viršija 1 mm, turi būti keičiamas kitu, kadangi, remonto kaina yra artima naujo ratlankio kainai.

Trečiasis asmuo, V. V., atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas tinkamai. Byla išnagrinėta iš esmės trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas V. V. Transporto priemonių draudimo liudijimu Nr. 192259223 apdraudė transporto priemonę „Cadillac Escalade“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių draudimu (KASKO). Draudimo sutartis galiojo 2011-09-21 – 2012-09-20 laikotarpiu. Apdrausta transporto priemonė „Cadillac Escalade“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama E. N., 2012-07-11 važiuodama keliu Drobės g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, susiformavusią aplink šulinį. Byloje pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai parengė 2012-07-11 eismo įvykio schemą, nurodė papildomus duomenis apie eismo įvykį. Kauno apskrities VPK KP 2012-07-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nes vairuotojo E. N. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė. Minėtame nutarime nustatyta, kad 2012-07-12 dieną į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių kreipėsi E. N. paaiškindamas, kad 2012-07-11, apie 21.30 val. jis vairuodamas automobilį Cadillac Eskalade, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Drobės g. Kaune ir ties sankryža su Nyčių g. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą, vandeniu užlietą duobę. Apie įvykį pranešė policijai. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Sužalotų žmonių nebuvo, liudytojų mačiusių eismo įvykį nebuvo nenustatyta. Transporto priemonės techninės apžiūros 2012-07-12 akte nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei „Cadillac Escalade“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai: nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinis dešinės pusės lietas diskas, priekinė dešinės pusės padanga, galinė dešinės pusės padanga, bei reikalinga ratų suvedimo patikra. Papildomos transporto priemonės techninės apžiūros metu nustatyta, jog prietaisų skydelyje dega „Service stability system“ lemputė. Sugadinimų pobūdį patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos. Draudėjas V. V. 2012-07-12 kreipėsi į ieškovę su prašymu išmokėti draudimo išmoką už nurodyto eismo įvykio metu apgadintą automobilį. 2012-07-19 AB ,,Lietuvos draudimas“ Transporto žalų vertintojų skyriaus (Ukmergės g. 315 B, Vilnius) žalos sąmata patvirtina, kad automobilio remonto kaina buvo 441,09 Eur (1523,00 Lt). Akte prie žalos bylos Nr. 1282754, matyti, kad V. V. buvo apskaičiuota 441,09 Eur (1523,00 Lt) draudimo išmoka, kurios apmokėjimą patvirtina 2012-07-27 AB ,,Lietuvos draudimas“ atliktas mokėjimo nurodymas Nr. 5641848. 2012-08-03 AB ,,Lietuvos draudimas“, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos išreikalavimo regreso teise.

CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumo, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos. Statinio, pastato ar kitos konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, o valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Esant žinomam statinio savininkui ar valdytojui, objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė nurodė ir atsakovė UAB „Kauno vandenys“, neginčijo aplinkybės (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), kad tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys“, dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste, yra sudaryta sutartis, pagal kurią UAB „Kauno vandenys“ yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tame tarpe ir šuliniai, esantys Kauno savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys“. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punktą, kuris reglamentuoja vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčių aukštumo lygį, vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčiai turi būti viename lygyje su gatvės danga. Kauno miesto savivaldybė savo funkcijas, susijusias su vandens tiekimu ir kanalizacijos paslaugų teikimu Kauno mieste, yra perdavusi UAB „Kauno vandenys“, kuri būdama atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą Kauno mieste ir privalo užtikrinti, kad šuliniai atitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punkto reikalavimus. Byloje atsakovės nesutaria, dėl to ar automobilis „Cadillac Escalade“ buvo sugadintas dėl netinkamos UAB ,,Kauno vandenys“ šulinių priežiūros ar dėl Kauno miesto savivaldybės netinkamos gatvių priežiūros.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus (Prašymą išmokėti draudimo išmoką, kuriame matyti automobilio savininko paaiškinimas, kad automobilis įvažiavo į vandens pilną duobę; Kauno VPK KPV nutarimą iš kurio matyti, kad E. N. paskambinęs policijai paaiškino, kad įvažiavo į užlietą vandeniu duobę; Eismo įvykio schemą kurioje pažymėta ,,Duobė (prilyta) matosi kanalizacijos dang“ ir papildomų duomenų apie eismo įvykį, kur yra paminėta ,,duobė pilna vandens“), bei vadovaujantis logikos dėsniais - nukanalizavimo šuliniui esant žemiau kelio dangos, vanduo toje vietoje (duobėje) negalėtų susikaupti, kadangi šulinio dangčiai yra skylėti ir pritaikyti vandeniui nutekėti, o nukanalizavimo šuliniui esant aukščiau kelio dangos, jis nesąlygotų kelio duobės atsiradimo, teismo vertinimu yra labiau tikėtina, kad automobilis „Cadillac Escalade“ įvykio metu buvo sugadintas ne dėl netinkamos UAB ,,Kauno vandenys“ šulinių priežiūros, o dėl Kauno miesto savivaldybės netinkamos gatvių priežiūros. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atsakovės UAB ,,Kauno vandenys“ atžvilgiu netenkintinas ir spręstina tik dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės civilinės atsakomybės.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, jog ieškovės išmokėtą draudimo išmoką padengia iki tol iš trečiojo asmens gautos įmokos, todėl ieškovės nuostoliai šioje byloje iš esmės yra mažesni, nei reikalaujama. Ginčo atveju, Kauno miesto savivaldybei civilinė atsakomybė kyla CK 6.266 str. pagrindu, t. y. dėl to, kad žala buvo padaryta dėl atsakovei priklausančio kelio trūkumo (nesutvarkytos duobės). Aplinkybė, kad draudimo bendrovė yra gavusi draudimo įmokų, nešalina atsakovės Kauno miesto savivaldybės atsakomybės dėl kelio nepriežiūros, t. y. minėta aplinkybė niekaip neįtakoja asmens atsakomybės apimties.

Atsakovė atsiliepime teigė, kad ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui. Su šiuo teiginiu nesutiktina. Byloje pateiktas Kauno apskrities VPK KP 2012-07-12 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną patvirtina, kad vairuotojas kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Vairuotojas gatvėje esančių balų neprivalo vertinti kaip kliūties kelyje ir neturi jų apvažiuoti. Byloje neįrodyta, kad automobilio vairuotojas elgėsi neprotingai ar neatsargiai. Dėl šių aplinkybių konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo. Nors atsakovė Kauno miesto savivaldybė tvirtina, kad nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės apgadinimų pobūdį, tačiau ieškovės pateikti dokumentai: draudimo liudijimas, eismo įvykio schema, Kauno apskrities VPK KP nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, duomenys apie automobilio apgadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio remonto sąmata, pateiktos nuotraukos neabejotinai patvirtino ieškinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes. Teismui nekilo abejonių dėl įvykio fakto, t. y. kad 2012-07-12 transporto priemonė ,,Cadillac Escalade“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama E. N., važiuodama keliu Drobės g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią pilną vandens duobę, ir dėl to automobilis buvo apgadintas. Atsakovė, neigdama šią aplinkybę, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą (CPK 178 str., 185 str.). Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo mažinti prašomą priteisti žalą dėl transporto priemonės vairuotojo neatsakingų ar tyčinių veiksmų įtakos žalos atsiradimui ar jos dydžiui.

Dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumo.

Pagal CPK 142 straipsnį atsakovas civilinėje byloje privalo suformuluoti savo atsikirtimus į ieškinį, o pagal CPK 178 straipsnį atsakovas civilinėje byloje turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė ieškinio nepripažįsta ir dėl to, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą už automobilio galinio ratlankio sugadinimą. Kadangi, nei byloje pateiktame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-07-12 nutarime, nei Transporto priemonės techninės apžiūros akte nebuvo užfiksuotas galinio dešinės pusės ratlankio sugadinimas, atsakovė prašė ieškovės pateikti įrodymus, kuriuose būtų užfiksuotas automobilio galinio ratlankio sugadinimas. Ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė. Vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.271 straipsniu, savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju, byloje kilus ginčui dėl draudimo išmokos dalies už automobilio galinio ratlankio sugadinimą, ieškovė negalėjo paaiškinti kodėl transporto priemonės apžiūros akte nėra nurodyta, kad automobiliui bus reikalingas galinio ratlankio keitimas. Ieškovės atstovai paprašyti tokius įrodymus pateikti, pateikė Teismui apgadinto automobilio fotografijas, tačiau iš jų, net su liudytojo, surašiusio transporto priemonės techninės apžiūros aktą, pagalba minėto ratlankio sugadinimo nepavyko pastebėti. Taigi, teismo vertinimu, laikytina, kad dėl galinio ratlankio sugadinimo, ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto, todėl atsakovei nekyla turtinės prievolės ją atlyginti.

Automobilio apgadinimo eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydį (išskyrus galinio ratlankio dešinės pusės ratlankio sugadinimą) patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (eismo įvykio schema, Kauno apskrities VPK KP nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, duomenys apie automobilio apgadinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio remonto sąmata, pateiktos nuotraukos). Teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų patvirtinančių automobiliui padarytos žalos, atsiradusios dėl įvažiavimo į nepažymėtą įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptvertą važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę, dydžio pagrįstumą, o nurodytos išlaidos (išskyrus išlaidas dėl galinio dešinės pusės ratlankio sugadinimo) automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš Kauno miesto savivaldybės ieškovės naudai priteistinas žalos atlyginimas, kuris mažintinas AB ,,Lietuvos draudimas“ 2012-07-19 žalos sąmatoje nurodytai 86,89 Eur (300 Lt) sumai (Galinio dešinio automobilio ratlankio kainai). T. y. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei priteistina 354,20 Eur žalos atlyginimas.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų.

Ieškovė ieškinyje nurodo ir prašo priteisti iš atsakovės kompensuojamas palūkanas t. y. 63,14 Eur skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2012-08-19) iki ieškinio pareiškimo teismui pateikimo dienos. Nurodo, kad įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis).

Teismas išnagrinėjęs bylą sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atsakovei Kauno miesto savivaldybei, dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į aplinkybė, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra tenkintinas iš dalies, ieškovės prašomos priteisti palūkanos mažintinos jas perskaičiuojant žalos atlyginimui priteistinos sumos (354,20 Eur). T. y. ieškovei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistina 50,03 Eur palūkanos (354,20*0,05/365*1031= 50.03 Eur).

Atsakovei Kauno miesto savivaldybei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistinos išlaidos, proporcingos teismo tenkintų reikalavimų daliai (80.17 proc). Priteistina 12,03 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis) ir 56,18 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (3,94 Eur) (atsižvelgiant į patenkintus reikalavimus) yra didesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.). Iš ieškovės į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė negu 3 Eur todėl ji nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, buveinės adresas Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 354,20 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų, 20 ct) žalos atlyginimą, 50,03 Eur (penkiasdešimt eurų, 3 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (404.23 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį 12,03 Eur (dvylika eurų, 03 ct) žyminio mokesčio ir 56,18 Eur (penkiasdešimt šešis eurus, 18 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, buveinės adresas Laisvės al. 96, Kaunas, 3,94 Eur (trijų eurų, 94 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.