Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš jo išnaudojimo 2018 m. balandžio 27-30 dienomis, taip pat patikslintame skunde (b. l. 9) teigė, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, jis nebuvo aprūpintas apsaugos priemonėmis, nebuvo draustas su sveikata susijusiais draudimais.

Teismo posėdyje pareiškėjas apibrėžė (patikslino) skundo dalyką, nurodydamas, kad neturtinę žalą nagrinėjamoje byloje kildina iš jo išnaudojimo 2018 m. balandžio 27-30 dienomis, kuriomis pareigūno V. S. buvo priverstas dirbti darbus, kurių neturėjo dirbti. Jam padarytos prašomos priteisti 3000 Eur neturtinės žalos pareiškėjas nesiejo su saugios darbo aplinkos nesudarymu, apsauginių priemonių neišdavimu bei neapdraudimu su sveikata susijusiais draudimais.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra – neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų Kybartų PN darbuotojo V. S. veiksmų, 2018 m. balandžio 27-30 d. išnaudojant pareiškėją, t. y. verčiant pareiškėją padaryti metalinius ratukus, atlyginimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aptariamo straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovės atstovė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 111 straipsnį, nuteistųjų, įtrauktų į apmokamus darbus, darbo santykiai grindžiami ir sąlygojami ne asmens teisės į darbą realizavimu ir darbo sutarties šalių laisvės principais, o vykdomi siekiant pagrindinio tikslo – darbo, kaip nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės. BVK 125 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Nuteistųjų darbo sąlygas reglamentuoja BVK 128 straipsnis, o jų darbo apmokėjimo klausimus - BVK 131 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Darbo apmokėjimo tvarkos aprašas) detaliai reglamentuoja nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarką.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kybartų PN direktoriaus 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1/16-5 „Dėl nuteistojo D. K. priėmimo į darbą“ nuo 2018 m. sausio 8 d. buvo paskirtas dirbti suvirintoju, jam nustatant 0,5 atlyginimo koeficientą (b. l. 20).

Pareiškėjas tvirtina, kad 2018 m. balandžio mėn. kartu su nuteistuoju V. M. pareigūno V. S. nurodymu gamino motobloko ratukus. Šios aplinkybės atsakovės atstovas atsiliepime į skundą neginčijo (b. l. 15–18). Byloje esantys tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. 10/23-113 duomenys (b. l. 37–42, 64–67,69–70) patvirtina, kad 2018 m. balandžio 17-19 dienomis Kybartų PN Ūkio skyriaus katilinės viršininko V. S. nurodymu nuteistieji V. M. ir D. K., naudodami įstaigai priklausančius darbo įrankius – suvirinimo elektrodus, suvirinimo aparatą, kampinį šlifuoklį su metalo pjovimo disku, naudodami įstaigos energijos resursus, pagamino du metalinius ratukus. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai V. M. bei V. S.. Nors liudytojas G. S. tvirtino, kad ratukus gamino tik V. M., tačiau taip pat pripažino, kad D. K. išgręžė ratukų tvirtinimo skyles.

Tyrimo metu nustatyta, kad Kybartų PN Ūkio skyriaus katilinės viršininkas V. S., leido kitam asmeniui naudoti ne įstaigos reikmėms įstaigos turtą bei nurodė sau pavaldiems darbuotojams atlikti nelegalų darbą, aplaidžiai vykdė materialinių vertybių nurašymą ir tuo pažeidė Kybartų PN Ūkio skyriaus katilinės viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kybartų PN viršininko 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1/10-46, 6.4 papunktį, už ką jam buvo skirtas įspėjimas (b. l. 38–42). Šie įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog ginčo darbai buvo atliekami ne įstaigai, o trečiajam asmeniui, kuriam buvo skirta nuobauda, taip buvo konstatuoti neteisėti Kybartų PN darbuotojo veiksmai, t. y. nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 15–16, 26) ir liudytojo V. M. parodymai patvirtina, jog pataisos namuose darbo užmokestis buvo mokama ne už atliktus darbus, o už išdirbtas darbo valandas. Metalinius ratukus pareiškėjas su V. M. darė tris darbo dienas darbo metu, darbo užmokestis už darbą 2018 m. balandžio 17-19 dienomis pareiškėjui buvo išmokėtas.

Remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Ginčo atveju nustatyta, kad metalinius ratukus pareiškėjas gamino tris dienas darbo metu, darbo užmokesti jam buvo sumokėtas, byloje nėra duomenų, apie pareiškėjo patirtus dvasinius pergyvenimus gaminant ratukus, todėl, teismo nuomone, dėl atliekamo darbo pobūdžio (tai, kad ratukai buvo gaminami ne įstaigai, o tretiesiems asmenims) pareiškėjo galimai patirti neigiami trumpalaikiai išgyvenimai negali būti laikomi intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Nenustačius žalos padarymo fakto, sprendžiama, kad byloje nenustatytos visos sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

2018 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. S., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkino liudytojo prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos liudytojui G. S. išmokėti 9,40 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas buvo netenkintas, todėl iš jo liudytojui G. S. išmokėta 9,40 Eur suma priteistina į teismo specialiąją sąskaitą (ABTĮ 39 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 -41 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo D. K. į teismo specialiąją sąskaitą liudytojui išmokėtus 9,40 Eur.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.