Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, mokosi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent : 2020-07-11 apie 19.50 val., ties sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)registracija) padarė eismo įvykį, t.y. nuvažiavęs nuo kelio parvertė šiukšlių konteinerį, po ko atsitrenkė į krepšinio lentos stovą ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasišalinęs iš eismo įvykio, vartojo alkoholį ir 20.34 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. L. P. kaltę pripažino ir paaiškino, jog buvo gimtadienyje. Šeštadienį vakare norėjo nusipirkti cigarečių. Važiuodamas nuo kalno pamatė iš kiemo išvažiuojant mergaitei. Išsigando ir nuvažiavo nuo kelio. Susinervino ir parėjęs pavartojo alkoholio, nes buvo susinervinęs, nuėjo miegoti. Penktadienį buvo vartojęs alkoholį, o paskui šeštadienį po įvykio vartojo. Prieš vairavimą nevartojo alkoholio, mažai buvo miegojęs, gal ir atrodė neblaivus. Pradėjo vartoti alkoholį 2020-07-10 ir vartojo per visą naktį. Nesijautė neblaivus. Iki parduotuvės 3 km buvo. Ne su savo mašina padarė įvykį ir susinervino, nežinojo, kad reikia informuoti apie įvykį. 2020-07-11 kai buvo sulaikytas dėl įvykio neprisipažino, piktas buvo ant savęs, gal dar neišsiblaivęs. Tada, kai buvo teisės atimtos, laikė teises iš naujo. Supranta, kad vairuotojas visada turi žinoti kelių eismo taisykles. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, o jis įtariamasis. Tėtis išvykęs į užsienį, su mama praleidžia daug laiko, tačiau nepamena kada jai pasakė, apie įvykį. 2016 metais baustas už vairavimą. Teises gavo 2020-06-22, o įvykis įvyko 2020-07-11. Jau metus laiko gyvena kartu su mama, jie kartu eina pasivaikščioti, padeda jai darbuotis. Iki jo mokslų pabaigos dar metai laiko, pabaigęs planuoja rasti darbą, dabar bando rasti darbą, kad gautų pajamų. Automobilis buvo apgadintas minimaliai. Automobilis priklauso draugui. Jį pasiskolino iš draugo, nes neturėjo kaip nuvykti į gimtadienį, o kadangi draugas turi ne vieną automobilį, tai ir paskolino. Pats draugas į gimtadienį nevažiavo. Dabar supranta, kad reikia atsakingai vairuoti. Nesijautė apsvaigęs, kad negalėtų vairuoti. Jei jaustųsi apsvaigęs, nebūtų vairavęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teismo posėdžio metu laiduotoja A. P. paaiškino, kad palaiko savo prašymą perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą ir paaiškino, jog ji gyvena kartu su sūnumi, jis jos klauso, tačiau tėvui pasipasakoja daugiau, nes jo mažiau pribijo. Su tėvu bendrauja per Messengerį, jis užsienyje. Sūnus jai padeda darbe. Prieš įvykį apie pusmetį su ja negyveno. Įvykio metu gyveno su ja. Dabar jis labai pergyvena, liko be mašinos, dabar jam sunku, vairavo nuo 18 metų. Apie 2016 metų įvykį jai nebuvo žinoma, apie tai sužinojo daug vėliau. Tačiau sūnus jai daug ko nepasakoja, į kalbas nesileidžia, matyt saugo ją dėl problemų su kraujospūdžių, bet ji turi juo pasitikėti, mano, kad jis padarė išvadas. Vakare susiskambina, kad žinotų kur jis. Klausia kaip jo reikalai, jis sako, kad tvarko reikalus dėl atliekamo ikiteisminio su advokatu, viskas gerai. Mano, kad sūnus bręsta ir ateina saugumas, nelieka vaikiškumo. Jam buvo didelis sukrėtimas, dabar labai bręsta akyse. Piktavališkumo pažeisti kelių eismo taisykles pati neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių liudytojo A. P. apklausos protokolo parodymų, matyti, kad 2020-07-11 jis buvo (duomenys neskelbtini), svečiuose pas giminaičius. Apie 19:30 val. išgirdo variklio triukšmą ir po kelių sekundžių išgirdo, kad kažkoks automobilis į kažką atsitrenkė. Pažiūrėjęs per langą, pamatė, kad gretimame sklype, (duomenys neskelbtini) , nuo kelio yra nuvažiavęs mėlynos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis, kuris atsitrenkė į metalinį juodos spalvos stulpą, kuris nuvirto ant žemės. Prie automobilio jokių žmonių nebuvo. Tada jis nuėjo prie minėto automobilio, pamatė, kad automobilyje už vairo sėdėjo vyras maždaug 25-27 metų amžiaus, daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Jis atidarė automobilio vairuotojo dureles, pasakė, kad jis jau prisivažinėjo, paprašė, kad išjungtų automobilio variklį. Minėtas vyras užgesino automobilio variklį, iš spynelės ištraukė užvedimo raktelius. Vairuotojas nieko nekalbėjo, tik šypsojosi, iš jo išvaizdos matėsi kad jis yra apsvaigęs, todėl jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie šį įvykį. Kol kalbėjo telefonu, vairuotojas išlipęs iš automobilio, jį užrakino ir nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kažkur į galinį namą, kur lygtai vyko kažkokia šventė. Maždaug po 30-40 min. atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino kas nutiko ir nurodė namą į kurį galimai nuėjo vairuotojas. Maždaug po 10 min. nuo minėto namo atvažiavo policijos pareigūnai, kurių automobilyje sėdėjo būtent tas vyras, kuris vairavo automobilį ir atsitrenkė į metalinį stulpą, prie kurio anksčiau kaimynai buvo pritvirtinę krepšinio lanką. Policijos pareigūnai paklausė jo ar tai tas asmuo kuris padarė autoįvykį, jis patvirtino, kad minėtą automobilį vairavo būtent šis vyras. Taip pat pastebėjo, kad minėtas automobilis prieš atsitrenkdamas į krepšinio stovą, nuvertė šiukšlių konteinerį, kuris stovėjo prie sklypo (duomenys neskelbtini), kurį sulaužė. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali (b.l. 24-26);

Iš byloje esančių liudytojo D. M. apklausos protokolo parodymų, matyti, kad jis dirba Vilniaus AVPK Kelių Policijos Valdybos Kelių Patrulių Rinktinėje, vyr. patrulio pareigose. Pamainoje dirba nuo 2020-07-11 19:30 val. iki 2020-07-12 07:30 val. Jam dirbant priskirtame maršrute kartu su vyriausiu patruliu G. B. apie 19.50 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis vokiškais numeriais), padarė eismo įvykį, t.y. nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į stulpą ir šiukšliadėžę. Pats automobilio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apie 20.05 val. atvykus į nurodytą vietą, pamatė nuvažiavusį nuo kelio automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į stulpą. Automobilio viduje jokių asmenų nebuvo. Prie šio automobilio juos pasitiko A. P. ir I. K., kurie paaiškino, kad jie matė, kaip iš nuvažiavusio nuo kelio automobilio, kuris padarė eismo įvykį, išlipo galimai neblaivus vairuotojas, kuris buvo vienas. Išlipęs iš automobilio, jaunuolis pasišalino į gretimą namą. Kaip nurodė liudytojai, jaunuolis išlipęs iš automobilio iš pažiūros pasirodė neblaivus. Įvykio vietoje buvusi D. B. juos nusivedė į netoliese buvusį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kur jie rado miegantį K. P.. K. P. buvo nuvežtas į eismo įvykio vietą, kur pranešėjas jį atpažino ir nurodė kaip (duomenys neskelbtini)vairuotoją. K. P. buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą. Pastarasis sutiko ir jam alkotesteriu (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 20:34 val., 1.86 prom., neblaivumas. 20:51 val. jam buvo nustatytas 1.96 prom. neblaivumas. Asmuo paklausus klausimo ar gėrė alkoholnius gėrimus, atsakė, kad geria visą savaitgalį. Asmuo su alkotesterio parodymais sutiko, jų neginčijo ir neneigė. Vienintelis dalykas, ką asmuo neigė, tai jog, vairavo šį automobilį. Teigė, jog jį mato pirmą kartą. Naudojantis duomenų bazėmis, buvo nustatyta, kad automobilis galimai priklauso R. B.. Patikrinimus ar K. P. turi vairuotojo pažymėjimą, buvo nustatyta, kad jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau šio dokumento nepateikė. Apžiūrint automobilį (duomenys neskelbtini), jis buvo užrakintas, raktų niekas neturėjo ir teigė, kad raktų nėra. Todėl, automobilio vidus apžiūrėtas nebuvo. Buvo apgadintas automobilio bamperis ir apgadinti automobilio du dešinės pusės ratai. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas ir uždarytas į saugomą aikštelę. K. P. buvo pristatytas į OVS, jo sulaikymo laikas 20.25 val. Filmuota bodycam 7. Iš liudytojų buvo priimti paaiškinimai dėl įvykio. Eismo įvykis įformintas ROIK (duomenys neskelbtini). Kažko daugiau dėl įvykio pasakyti negali (b.l. 30-31);

Iš byloje esančio liudytojo R. B. apklausos protokolo parodymų matyti, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis įsigijo pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį 2020-06-30, iš UAB (duomenys neskelbtini), sumokėjo 1860 eurų, gavo sąskaitą-faktūrą. Šių dokumentų kopijas pridės prie šios apklausos protokolo. K. L. P. jis pažįsta jau kelis metus, santykiai buvo draugiški, bendrauja, žino, kad jis užsiima automobilių remontu. Todėl profilaktiškam patvarkymui (prisukti kelias klibančias detales) jis 2020-07-09 jam priklausantį automobilį paliko K., kuris turi jam priklausantį garažą (duomenys neskelbtini). Susitarė, kad jis patvarkys ir jam paskambins. Tikrai nesitikėjo, kad K. ims ir važinės su jam priklausančiu automobiliu. Apie tai, kad K. galimai padarė nusikalstamą veiką, padarė autoįvykį su jam priklausančiu automobiliu, jis sužinojo per facebooką iš K. pažįstamos merginos vardu D.. Bandė 2020-07-13 susisiekti su K., bet jo telefonas buvo išjungtas. Kaip jam paaiškino, jam priklausantis automobilis yra uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę, todėl tikrai nori atsiimti sau priklausantį automobilį. Dėl kitų patirtų išlaidų jis mano ar šiame tyrime ar kitokia tvarka pateiks pretenziją K.. Automobilis yra 2016 metų gamybos, 2 litrų benzinas. Prie apklausos protokolo pridėjo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, ir PVM sąskaitos-faktūros kopiją (b.l. 33-37)

Iš byloje esančio I. K. paaiškinimo matyti, kad 2020-07-11 19.30 val. išgirdo triukšmą kieme. Išėjus iš namo, pamatė automobilį nuvažiavusi iš kelio, atsitrenkusį į šiukšlių dėžę ir nuvertusį stulpą. Iš mašinos išlipo jaunas vaikinas, galimai neblaivus (sklido alkoholio kvapas). Vaikinas 5 min. sėdėjo mašinoje, paskui pasišalino iš įvykio vietos. Buvo iškviesti policijos pareigūnai (b.l. 21);

Iš byloje esančio D. B. paaiškinimo, matyti 2020-07-11 maždaug apie 20 val. buvo savo valdose (duomenys neskelbtini), kur šventė savo gimtadienį. K. buvo jos svečias. Kad liepos 11 d. vartotų alkoholį nematė, matė, kaip K. įėjo į jos teritoriją, atsigėrė daug degtinės ir atsigulė. Po kiek laiko lauke išgirdo kaimynų šurmulį, išėjusi į gatvę pamatė šalikelėje stovintį automobilį. Tuomet kaimynai pradėjo pasakoti, kas įvyko. Atvykus pareigūnams įleido juos į namo vidų, kur anot kaimynų galėjo būti vairuotojas. (b.. 20);

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020-07-11 K.L. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą negali. K.L. P. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 7510, patikros Nr. (duomenys neskelbtini)ir 20.34 val. nustatytas 1,86 prom. girtumas, antro tikrinimo metu 20.51 val. nustatytas 1,96 prom. girtumas. (b.l. 38);

Iš byloje esančio alkoholio matuoklio Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2020-07-11 20.34 val. K.L. P. nustatytas 1,86 promilių girtumas. (b.l. 39);

Iš byloje esančio alkoholio matuoklio Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2020-07-11 20.51 val. K.L. P. nustatytas 1,96 promilių girtumas. (b.l. 39);

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė- (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vokiškas). Apžiūros metu nustatyta: apgadintas priekinis bamperis ir jo grotelės, variklio dangtis, abu dešinės pusės ratlankiai ir padangos. (b.l. 9-11);.

Iš byloje esančio transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-07-11 buvo nuvežtas į automobilių aikštelę (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). 2020-07-14 R. B. išduotas leidimas atsiimti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 19);

Iš byloje esančio transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduoda pirkėjui R. B. automobilį (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini) (B.L. 34);

Iš byloje esančio VšĮ „Emprekis“ duomenų, matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), pasirinkti metai 2016, kaina Lietuvoje su PVM 10520 eurų, be PVM 8695 eurai (b.l. 14);

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas pagal LR BK 281 (1) str. 1d. Vilniaus aps. VPK KP NVRS tyrėjo tarnybinio pranešimo pagrindu, kuriame nurodoma, kad 2020-07-11, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apie 19:50 val., automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas eismo įvykis, automobilio vairuotojas po eismo įvykio pasišalino. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo K. L. P. (duomenys neskelbtini) m.

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, K. L. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duoti jo paties paaiškinimai, liudytojo D. M., A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad K. L. P. 2020-07-11 apie 19.50 val., ties sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) padarė eismo įvykį, t.y. nuvažiavęs nuo kelio parvertė šiukšlių konteinerį, po ko atsitrenkė į krepšinio lentos stovą ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasišalinęs iš eismo įvykio, vartojo alkoholį ir 20.34 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo K. L. P. mama A. P. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Kaltinamasis K. L. P. taip pat pateikė prašymą ir prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017). Todėl sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe.

Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, kaltinamasis K. L. P. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. K. L. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto pirmą kartą, tačiau jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, nedirbantis, tačiau yra darbingo amžiaus, mokosi pagal profesinio mokymo programą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kita vertus, nors K. L. P. teisiamas pirmą kartą, tačiau Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus pažeidžia ne pirmą kartą, nes 2020 m. vasario 21 d. pažeidė kelių eismo taisykles, keliančias grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui dėl ko jam buvo taikytas specialios teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams. Jis taip pat yra padaręs kitų KET pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, kurių galiojimas nusikaltimo padarymo metu dar nebuvo pasibaigęs ir jos charakterizuoja kaltinamąjį kaip nedrausmingą vairuotoją, ignoruojantį pareigą laikytis saugaus eismo kelyje reikalavimų (t.1, b.l. 82-85). Šios aplinkybės neleidžia vertinti K. L. P. kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų ir laikyti, kad jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė bei jam nebūdinga. Kaltinamasis teisę vairuoti transporto priemones vėl įgijo 2020 m. birželio 2 d. (t.1, b.l.93), tačiau akivaizdu, kad jis šios teisės nebrangina. Svarbu paminėti ir tai, jog K. L. P. praeityje jau yra buvęs baustas už vairavimą neblaiviam. 2016 m. vasario 18 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,97 promilės neblaivumas ( b.l. 149). Teismo vertinimo šios aplinkybės taip pat rodo, jog asmuo nėra linkęs preciziškai laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, ypatingai reikalavimo - draudimo vairuoti neblaiviems.

Pagal teismų praktiką teismo išvada dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, t. y. ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-100-648/2019).

Šiuo atveju išdėstyti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo jo polinkį pažeisti teisės normas ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis šių normų laikysis ateityje. Todėl K. L. P. teismo vertinimu negali būti atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaip nustatyta kaltinamasis K. L. P.. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos A. P. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati A. P.. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo sūnų K. L. P.. A. P. nėra teista (b. l. 143). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašais už 5 metus matyti, jog A. P. administracine tvarka bausta šešis kartus, daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 150-154). Dirbanti jos vadovaujamoje įmonėje (b. l. 144). Taip pat atsižvelgtina tiek į K. L. P. paaiškinimus, tiek į pačios A. P. paaiškinimus iš kurių matyti, jog A. P., nors ir teigia, kad ją su sūnumi sieja tamprus ryšis, tačiau visgi sūnus nuo jos nuslepia svarbius jo gyvenimo įvykius, jos pribijo, labiau pasipasakoja tėvui, kuris šiuo metu užsienyje. Kaip matyti iš jos paaiškinimų apie tai, jog sūnus praeityje yra jau vairavęs neblaivus, sužinojo vėliau. Pati penkių metų laikotarpyje padarė kelis administracinius nusižengimus, pažeisdama kelių eismo taisykles. Nors teismo vertinimo nėra sisteminga kelių eismo taisyklių pažeidėja, tačiau visgi negalima laikyti ir kaip preciziškai besilaikanti kelių eismo taisyklių. Todėl įvertinus aplinkybių visumą abejojama ar ji gali būti autoritetu sūnui, manytina, kad vien tik kritiškas sūnaus elgesio vertinimas teigiamo poveikio nedarys, todėl A. P. nelaikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti K. L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos A. P. laidavimą.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis), kurios dydis atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skaičiuotinas nuo šios bausmės už nesunkų nusikaltimą vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis).

Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis). Į bausmės laiką įskaitytinas K. L. P. išbūtas sulaikymo laiką nuo 2020-07-11 20.25 val. iki 2020-07-12 15.07 val. kas prilyginama 2 MGL dydžio baudai.

Į. K. L. P. skirtinos baudos dydį, nustatytinas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), nes pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasišalino iš eismo įvykio, vartojo alkoholį ir jo iškvėptame ore yra buvo nustatyta 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Atsižvelgiant į tai bei siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams.

Taip pat kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Jis, būdamas neblaivus, vairavo kitam asmeniui R. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo ar turėjo pagrindo tikėtis, jog jis vairuos jam priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus. Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant konfiskuojamas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas, ši transporto priemonė nekonfiskuotina. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 10520 Eur su PVM (b. l. 30).Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018)

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, savo kaltę pripažino, šiuo metu yra nedirbantis, mokosi, teismas daro išvadą, kad suma fiziniam asmeniui yra per didelė, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus mažesnę baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš K. L. P. valstybės naudai konfiskuotina automobilio „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė mažintina.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitos kardomosios priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL (3000 EUR) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 40 MGL (2000 EUR) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti K. L. P. išbūtą sulaikymo laiką nuo 2020-07-11 20.25 val. iki 2020-07-12 15.07 val. kas prilyginama 2 MGL dydžio baudai, todėl K. L. P. skirti galutinę 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaita Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti K. L. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo jo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos - 2020 m. liepos 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis iš K. L.P. valstybės naudai konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)( (duomenys neskelbtini) registraciją ),vertę atitinkančią pinigų sumą - 5000 eurų.

K. L. P. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

K. L. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjus vykdyti nuosprendį, perduoti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vykdymui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.