Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusio, nedirbančio, neteisto, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste- BK) 187 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:

sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, manijos fazėje, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, 2010 m. lapkričio 30 d. apie 00.00 val. viešoje vietoje – namo, esančio V.Vaitkaus g. 5, Vilniuje, laiptinėje – tyčia padegė buto Nr. 52, priklausančio Ž. S., duris, tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. S. 1200 litų turtinę žalą, taip visuotinai pavojingu būdu sugadinęs svetimą turtą.

Byloje yra duomenys, kad dėl psichikos būsenos S. D. negali dalyvauti teisme ir negali būti apklausiamas (b.l. 64-67).

Padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalį, įrodo:

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. D. parodė, kad Ž. S. pažįsta apie penkiolika metų. Anksčiau gyveno adresu V. Vaitkaus g. 5-59, Vilniuje, o Ž. S. gyvena bute Nr. 52. Nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio paminėtu adresu nebegyvena, pardavė butą. Su Ž. S. santykiai buvo geri, kaimyniški, kartais ateidavo pas ją į svečius, Žana prašė padėti jai buityje arba jos sūnui. Jų santykiai su Žana nutrūko po to, kai pastaroji apkaltino jį aukso dirbinių vagyste ir parašė pareiškimą į policiją. Paskutinį kartą Ž. S. matė praeitų metų vasarą policijos komisariate akistatos metu ir po to laiko su ja nebendravo. Tas tyrimas buvo nutrauktas, nes jis Žanos jokių daiktų nevogė, bet jam buvo pikta, kad pastaroji jį apkaltino. 2010 metų žiemą, atrodo gruodžio mėnesį, bet neatsimena tiksliai datos, nakties metu, buvo Karoliniškių mikrorajone. Jau neatsimena, kokiu tikslu atvažiavo. Spontaniškai jam kilo mintis prie Ž. S. buto durų ką nors padegti. Negali tiksliai paaiškinti, dėl ko taip padarė. Atėjęs prie Ž. S. buto, prie durų padėjo tuščią cigarečių pakelį, kelis transporto sunaudotus bilietus ir degtukais juos padegė. Prie durų nebuvo kilimėlio, pačios durys metalinės. Tikslo padegti Ž. S. butą ar kitą turtą neturėjo. Manė, kad dėl cigarečių pakelio ir kelių uždegtų popieriukų tikrai nekils gaisras. Tiesiog buvo piktas ant Žanos. Tuo metu nežinojo ar Žana ir jos sūnus yra namuose, bet galvojo, kad namuose tikrai kas nors yra, nes jau buvo naktis ir kiek pažįsta Žaną, ji visada naktimis buvo namuose. Padegęs cigarečių pakelį ir popieriukus, greitai išėjo. Matė, kad popieriai užsidegė, bet galvojo, kad greitai užges. Tą pakelį ir popieriukus padėjo apie 5 cm atstumu nuo durų, (b.l. 35).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. S. parodė, kad viskas buvo 2010 metais, žinojo S. D., vieną dieną jai sugedo skalbimo mašina, išsigando, kad gali aplieti kaimynus, išbėgusi į koridorių sutiko kaimyną S. D.. Jis sugadino skalbimo mašiną. Po to jis pradėjo nuolat vaikščiot pas ją, ji visada jam davė arbatos, bet jau kai pradėjo nuolat vaikščioti ir cigarečių prašinėti jai nebepatiko, ji niekur nedirba, pajamų beveik neturi. Po to atvyko jos dukra, padovanojo jai auksinius papuošalus. Užbėgo kaltinamasis, jam ji sakė pasėdėti ir palaukti, tuo metu dingo auksas. Po to, kitą rytą paskambino dukrai ir ji sakė, kad paėmė tik auskarus ji nuėjo pas kaltinamojo žmoną, gal ji turėjo kažkokius dokumentus. Jai ji parodė daug popierių, už daiktus, kuriuos pardavė į lombardą, bet jos daiktų tarp parduotų lombardui dirbinių nebuvo. S. D. internetu susipažino su daug moterų, ir pardavė į lombardą jos auksą. Ji parašė policijai pareiškimą, jis jai pradėjo duris draskyti, kažkokių klijų užpylė, po to nuolat apipildavo klijais duris ir jos sūnų vaikėsi, padeginėjo, kaimynai vis ateidavo sakė, kad dega buto durys. Dabar yra be darbo, prižiūri invalidą sūnų. Žala padaryta 1200 Lt sumai. Durys buvo ką tik nupirktos, 1200 Lt kainavo pačios durys be pastatymo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė durų kainą su pastatymu, tai sudarė 1400 Lt, dabar vertė 1200 Lt. Durys apdegė ir užraktas labai blogai uždaromas. Spyną pakeisti irgi kainuoja apie 500 lt Pati ugnį matė, pas ją iš 4 aukšto atbėgo kaimynai, liepsna visai po durimis buvo, labai didelė ugnis buvo, aukšte yra trys kaimynai. Jame iš viso trys butai. Jautė dūmų kvapą apie 12 valandą vakaro. Durų dar nepakeitė laukia teismo sprendimo, naujų durų nepirko, neturi už ką nusipirkti.

Apklausta teisiamajame posėdyje S. D. sesuo L. M. paaiškino, jog atsitiko nelaimė ir žmogus susirgo po avarijos, buvo košmaras, nieko negalėjo padaryti ir į ligoninę reikia jo sutikimo, kvietė medikus, sanitarus, bet nebuvo jokių šansų jį paguldyti, jie priverstinai pagulė. Netiki, kad auksą galėjo pavogti, jis inteligentiškas žmogus buvo, su aukštuoju išsilavinimu. Jis nepavojingas, nuolat geria vaistus, apie pusę metų prabuvo ligoninėje, jis vienas gyveno ir ji atėjusi pamatė, kad jis bandė pasikarti, jis iš ligoninės su gilia depresija bandė kartis ir vos atgaivino, po to gulėjo ligoninėje, bandė žudytis vasarą, kai jis suvoks viską ką padarė, vėl bandys žudytis, ji jį bijo palikti, gydytojai sakė, kad jis porą metų bus gilioje depresijoje. Dabar jis labai ramus tylus, inteligentiškas. Jai S. D. sakė, kad duris padegė, bet jie apie praeitį nekalba, bijo jį nervinti, jis papasakojo, bet trumpai pasakė, kad moteris apkaltino jį vagyste ir policija pasakė, kad nevogė to aukso, jis iš pykčio duris padegė. Tiesiog nežino, kaip jis gali atlyginti nuostolius, ji irgi nedirba, mama mirusi, rudenį spalio 15 d., o iki tol su motina gyveno. Jis gydosi dabar. Dėl priverstinio gydymo ji nesutinka, nes nuo to jam bus dar blogiau ir ji bijo galimos savižudybės. Ji prieš priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, jis gydosi tvarkingai. Jis 2 grupės invalidas, gauna pensiją, bet atiduoda alimentams, globos nėra, jis gydosi pats savarankiškai, tai suvokia ir jam skaudu. Kai jis vedė tokį gyvenimo būdą, būdavo bomžų parsiveda, kurie kažkada pavogė kortelę ir išvažiavo į Ispaniją su tais pinigais, jis be cento atėjo pas mamą. Jis visus rūbus atidavė bomžams. Ji dabar nedirba, su juo būna.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad gyvena V. Vaitkaus g. 5-56, Vilniuje. 2010 m. lapkričio 30 d. apie vidurnaktį, būdama savo bute, užuodė dūmų kvapą. Išėjusi į laiptinę pamatė dūmus, nusileido į trečiąjį aukštą ir pamatė, kad dega popierių krūva prie pat buto nr. 52 durų. Laiptinėje jokių žmonių nebuvo, kas padegė nematė. Ji paskambino į nurodyto buto duris, išėjusi šeimininkė užgesino ugnies židinį vandeniu. Buto durys buvo apdegusios, (b.l. 23).

Apklausta teisiamajame posėdyje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertė V. M. paaiškino, jog buvo atlikta ambulatorinė ekspertizė, jis pats pasakojo, kad yra gimęs 3 vaikų šeimoje jo sesuo pasikorė, jo būklė yra genetiškai užprogramuotas sutrikimas. Kaip pirmasis nuotaikos svyravimams nustatytas 2003 m., vėliau 2005 m. jis gydytas Santariškėse, krito svoris, konstatuotas sunkus psichozės sutrikimas apsunkintas suvokimas, vakarais stiprėjantis sutrikimas. Tai vertina kaip mąstymo sutrikimus su kliedesio idėjomis, tik depresija jam buvo. Jis išsekęs, netekęs 15 kg stebėtos kliedesio idėjos. Jis niekur nesigydė, jis turi aukštąjį išsilavinimą, dirbęs inžinieriumi, vėliau pradėjo dirbti Vilniaus redakcijoje paskutinė darbovietę padėjo sesuo susirasti iki 2010 m. jis turėjo darbą, nuo 2009 m. vartojo alkoholį, narkotikų vartojimą neigė, lankėsi bare gėrė stiprų alų, bendravo su įtartinais asmenimis, namo juos parsivesdavo, tuo metui jis buvo apgautas, apvogtas, banko kortelė paimta ir pavogti pinigai. Laikotarpiu nuo 2010-03 iki 2010-04 gydytas psichiatrijos ligoninėje žmonos iniciatyva. Jis per naktį garsiai klasė muzikos, piktnaudžiavo alkoholiu, pagreitėjo mąstymo simbolizmas. Sprendžiant iš žmonos žodžių, jo psichikos būklė pasikeitė, tapo darbe skandalingas, daužė indus, jam atsirado nesveikas interesas moterims, po to pasikeitė, vedėsi namo valkatas, po gydymo balandį jis išsirašė ir ambulatoriškai nesilankė, nesigydė. Jis savavališkai pasišalino iš ligoninės ir pilnos stabilizacijos nebuvo jis išėjo stipriai sergantis ir tuo laiku 2010 11 jis atliko veiką, padegė būto duris. Tuo metu, kai tiriamas asmuo atliko svetimo turto sugadinimą, jis buvo stipriai sutrikusios būklės, negalėjo kontroliuoti ir valdyti savo veiksmų, trumpai pasakojo, kad buvo supykęs ant kaimynės dėl skundo, jis nesigydė, vaistų nevartojo piktnaudžiavo alkoholiu, buvo impulsyvus, trumpai pasakojo, kad buvo supykęs ant kaimynės dėl skundo. atliktas nusikalstamas veiksmas, pavojingumo ir pasekmių suvokti negalėjo, jisw nesigydė, vaistų nevartojo. Iš medicininių dokumentų matyti, kad asmuo gydomas laikotarpiu nuo 2011-02 iki 2011-05, tada jau šizofreninis sutrikimas konstatuotas, jis vaistų nevartojo, iškviesta greitoji kuomet grasino žmonai, motinai, tada buvo stacionarizuotas priverstine tvarka teismo sprendimu. Po gydymo pasidarė keturias dideles tatuiruotes, parsivedė valkatų, po to gyveno Kretingos viešbutyje, nuomojosi namą, grįžo dviračiu, grįžęs sugadino buto duris, vilko namo senus daiktus ir šiukšles, jo psichine būklė buvo nestabili, jam ligoninėje buvo atliktas kraujo tyrimas, kadangi įtartas neurosifilis, galvos tomografijoje rasti antipichozinis ir antisifilinis sutrikimai. Gydymas nuo vasario iki gegužės mėnesio tęsėsi. Jo mąstymas stokoja vaizdingumo, jis nukreiptas į darbingumo nustatymo tarnybą. Ekspertinio tyrimo metu buvo Antakalnio poliklinikoje, po gydymo Santariškių klinikose, jis vėliau nebesigydė ir 2009 tik vieną kartą joje apsilankė. Jis negavo to gydymo ir inkriminuojamos veikos metu, po išrašymo jis apsilankė birželio mėnesį, nėra duomenų ar jis lankėsi nuo birželio iki lapkričio, jis gyveno vienas kaip sugebėjo taip ir tvarkėsi. Jam buvo nustatyta skurdi veido išraiška, jis kritiškai vertino inkriminuojamą veiką, nurodydamas inkriminuojamą veiką buvusiems psichoziniams reiškiniams nenori pasakoti, tačiau su džiugesiu ir šypsena prisimenu alkoholio vartojimą. Stebėta nusilpusi dėmesio koncentracija, sąlygoti pakitimai, žinių turėtų interesų susiaurėjimas, buvo padarytos išvados, kad jo paveldėjimas apsunkintas ir pasireiškė stiprūs nuotaikos svyravimai 2005 m. diagnozuotas sutrikimas 2009 m. labai neadekvatus elgesys, sutriko jo šeimyninė adaptacija pasireiškė degradacija 2010 m. diagnozuota manija. 2010-11-30 jis nesigydė ir buvo psichinis sutrikimas. Jis atsiminė aplinkybes, kad mintis padegti kilo staiga, jam atliktas pilnas diagnostinis ištyrimas ekspertinio tyrimo metu tiriamasis sirgo lėtiniu sutrikimu, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Diagnozė jam nesiekia silpnaprotystės lygio, jis serga sutrikimu ir negali suvokti savo veiksmų. Įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, Jis negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo metu bei duoti adekvačius sprendimus, jam buvo stacionarinis gydymas specializuotoje psichikos sveiktos įstaigoje. Teismo psichiatrijos praktikoje nerekomenduoja gydytis ambulatoriškai, kai yra dimensija, kuri nereikalauja priemonių. Kai turi lėtinį psichikos sutrikimą ir kai viena fazė pereina į kitą fazę, jie negali prognozuoti jo veiksmų ilgesniam laikui. Jis netęsė gydymo pabėgęs iš ligoninės. Žiūrint į perspektyvą ligos būklė gali kisti, todėl buvo rekomenduotas stacionarinis gydymas. Dėl jo ambulatorinio gydymo, gydytojai gali ilgesnio stebėjimo metu prognozuoti, po 6 mėnesių peržiūrima jo būklė, tada gydytojų komisija duoda išvadą. Jam būtinas pastovus gydymas.

2010-12-23 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įėjus į laiptinę adresu Vilnius, V.Vaitkaus g. 5, laiptais pakilus į 3 aukštą, po kaire puse pilkos spalvos buto durys. Buto durų apačioje matosi į apdeginimą panašūs pėdsakai, (b.l. 10-12).

2011-07-20 apžiūros metu nustatyta, kad telefono funkcijoje „Meniu“ užėjus į „Failų tvarkyklę“ ir atidarius failą „Vaizdo įrašai“ yra užfiksuotas įrašas „Video – 0024“ (560 KB), kur užfiksuotos buto durys su apdegimo žymėmis, prie durų matosi degėsiai. Vaizdo įrašo trukmė 30 sekundžių, (b.l. 19-20).

S. D. gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas, (b.l. 52).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministreijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2011 m. rugsėjo 8 d specialisto išvadoje Nr. 89TPK-433, nurodyta, jog yra pagrindas skirti S. D. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, (b.l. 58).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministreijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2011 m. lapkričio 10 d – 2011 m. gruodžio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-358/2011, konstatuota, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2010 m. lapkričio 30d.) S. D. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-šizoafektiniu sutrikimu, manijos fazėje ir negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu S. D. serga lėtiniu psichikos sutrikimu-šizoafektiniu sutrikimu, depresijos fazėje, dėl ko jis šiuo metu negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. S. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nebuvo trumpalaikio psichikos sutrikimo būklėje. S. D. dėl savo psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisminiame bylos nagrinėjime. S. D. dėl savo psichikos sveikatos būsenos negali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybių ir duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo ištaigoje ir teisme. S. D. rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, (b.l. 64-67).

Apklaustų liudytojų parodymai ir teismo ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. D. sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, manijos fazėje, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, 2010m. lapkričio 30 d. apie 00.00 val. viešoje vietoje – namo, esančio V.Vaitkaus g. 5, Vilniuje, laiptinėje – tyčia padegė buto Nr. 52, priklausančio Ž. S., duris, tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. S. 1400 Lt turtinę žalą, taip visuotinai pavojingu būdu sugadinęs svetimą turtą. Taip padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d.

Vadovaudamasis ekspertės paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-358/2011, kurio išvadose nurodyta, kad S. D. nusikalstamos veikos padarymo metu, dėl lėtinio psichikos sutrikimo, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teismas konstatuoja, kad S. D., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, buvo nepakaltinamas; jo elgesys gydymo ir tyrimo metu leidžia daryti išvadą, kad priverstinai negydomas ir vėl gali daryti naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Sutinkamai su BK 17 str. nuostatomis, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad S. D. rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BK 98 str. nuostatomis, S. D. yra būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę. Įvertinus tai, kad S. D. veiksmų negalima prognozuoti ilgesniam laikui, jo sveikatos būklė kinta, jis bandė žudytis, buvo pabėgęs iš ligoninės, padarė įstatymo uždraustą veiką, jam taikytina BK 98 str. 1 d. 2 p. numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji Ž. S. pareiškė 1400 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti jai padarytą turtinę žalą (b.l. 15, 16). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenančius šeimos narius, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Ieškinys pareikštas S. D., kuris, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. D., todėl jis civiliniu atsakovu būti negali. Taip pat byloje nėra duomenų, kad S. D. būtų nustatyta globa ir paskirtas globėjas, todėl nėra asmens, kuris materialiai atsako už jo veiksmus. Priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo procesas yra reglamentuotas BPK XXIX skyriuje. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tas pats kaip išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t.y. LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Daiktiniai įrodymai: vaizdo įrašas, padarytas iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono ir perrašytas į kompaktinę plokštelę, kuri laikoma prie bylos, įsiteisėjus nutarčiai paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. M1-170-870/2012.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., Baudžiamojo proceso kodekso 392 str., 393 str. 1 d., 397 str. 1 d. 2 p., 401 str., 403 str., 404 str., teismas

nutarė:

S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje būnant nepakaltinamam, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nutarčiai įsiteisėjus S. D. byloje paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės Ž. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktinį įrodymą: vaizdo įrašą, padarytą iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono ir perrašytą į kompaktinę plokštelę įsiteisėsjus nutarčiai palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. M1-170-870/2012.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.