- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2-77-570/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01247-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- T. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės V. B. ieškinį atsakovui T. B., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl materialinio išlaikymo dydžio padidinimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos V. B. ir T. B., taikos sutarties dalį, kuria šalys susitarė, kad „T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur, kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją“ ir nuo 2024 m. sausio 1 d. iš atsakovo T. B. priteistą išlaikymą sūnui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padidinti iki 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu T. B. turi nepilnametį sūnų K. B., gim. (duomenys neskelbtini). Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino V. B. ir T. B. taikos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria šalys susitarė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti kad T. B. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur, kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu paskiriama sūnaus motina V. B. Pasirašydama Sutartį ieškovė neįvertino, kad praėjus daugiau nei metams nuo to laiko, kai nutartimi patvirtinta šalių sudaryta Sutartis, šalių nepilnamečiui vaikui augant (bręstant kaip asmenybei) jo poreikiai reikšmingai padidės. Todėl atsakovo skiriamų sumų (po 250 Eur per mėnesį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nepakanka net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, o išmokų dydžio indeksavimas iš esmės nepadengia vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimo (indeksuota išlaikymui skirtų lėšų suma sudaro 253 Eur = 250 x 101,2 / 100). Šiuo metu K. B. jau yra sukakę 7 metai, jis lanko mokyklą. Atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko raidą, akivaizdu, kad jo poreikiai didėja (aprangai, laisvalaikiui ir t.t.), atsiranda papildomos išlaidos, susijusios su ugdymo, lavinimo priemonėmis mokykloje, ekskursijomis ir pan. Taip pat nuolat didėja ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės, vaistų ir kt. kainos. Šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia didėsiančius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Ieškovės paskaičiavimais vaiko išlaikymui reikia 800 Eur, iš kurių - vaiko poreikiams lavinimui – 40 Eur, sveikatos priežiūrai - 20 Eur, higienos priežiūros priemonėm (muilui, šampūnui, kremams, dantų šepetukams, pastoms, skalbimo priemonėms ir kt.) – 30 Eur, kirpėjo paslaugoms - 20 Eur, kitoms su vaiko lavinimu susijusioms išlaidoms - mokyklinei, sportinei aprangai, avalynei; kanceliarinėms prekėms (kuprinei, vadovėliams sąsiuviniams, piešimo reikmenims, pratyboms ir pan.) - 60 Eur, išlaidoms vaiko maistui (namuose ir ugdymo įstaigoje) – 300 Eur, išlaidoms vaiko aprangai (drabužiams, avalynei ir kt.) – 100 Eur, vaikui tenkančioms būsto ir komunalinių paslaugų išlaidoms – 50 Eur, transporto bilietams ir su vaiko vežiojimu susijusioms išlaidoms 60 Eur, išlaidoms vaiko poilsiui ir laisvalaikiui, draudimui – 20 Eur, žaidimams, lavinimo priemonėms – 20 Eur, kultūriniams renginiams - 30 Eur (kino filmams, teatrams, koncertams ir kt.); Vaiko ir draugų gimtadieniams, įskaitant dovanas, vaišes; kelionėms, išvykoms, stovykloms ir pan. – 30 Eur, kitoms išlaidoms, susijusioms su vaikui reikalingų baldų, kompiuterinės įrangos ir telefonų įsigijimu – 20 Eur. Taigi, prie šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo, atsakovas turėtų prisidėti bent 400 Eur dydžio suma per mėnesį (be Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu valstybės mokamų išmokų). Be kita ko, tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėjo, jog jis turi nekilnojamojo turto - butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 42.500 Eur.; žemės sklypą, 0,7205 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2.500 Eur.
Teismo posėdžio metu nurodė, kad ji per mėnesį uždirba į rankas 2000 Eur, gyvena su sūnumi dviese, kitas sūnus jau yra pilnametis ir šiuo metu išlaikymo nereikalingas. Ji sudariusi K. draudimo su kaupimu sutartį, kad sutaupyti sūnui kai sueis 18 m. pinigų ir nupirkti automobilį, kaip padarė ir vyresniajam sūnui, todėl vaiko pinigus panaudoja kaupimui pagal sudarytą draudimo sutartį. Su atsakovu šio klausimo nederino. Atsakovas vis mažiau nori pasiimti vaiką pabendrauti ir tuo pačiu prisidėti prie jo išlaikymo. Patvirtino, kad atsakingai paskaičiavo vaikui reikiamo išlaikymo dydį. Dėl pramogų paaiškino, kad sūnūs eina į draugų gimtadienius, šventes ir reikia kiekvieną kartą mažiausiai 20-30 Eur skirti. Vaikui yra diagnozuota plokščiapėdystė, todėl tenka rūpintis kitokia avalyne. Be to, per 1,5 m. ženkliai išaugo prekių paslaugų kainos, vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Iš atsakovo gaunamo 250 Eur išlaikymo nepakanka. Jos turimais duomenimis, atsakovas turi nuolatinį gerai apmokamą darbą, gyvena su drauge ir padeda išlaikyti jos vaiką, taupo breketams ir kt., daugiau nepilnamečių vaikų neturi, todėl neabejotinai turi galimybę teikti savo vaikui reikalingo dydžio materialinį išlaikymą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad protinga bei adekvati išlaikymo suma būtų 320 eurų, be kita ko, atsižvelgiant ir į socialinės išmokos dydį, kuris nuo 2024 m. sausio mėn. 1d. yra 96,25 euro. Ieškovės ieškinys yra orientuojamas ne į tėvų turtinės padėties pasikeitimus, o siejamas su tariamai ženkliai padidėjusiomis vaiko išlaidomis. Mano, kad ieškovė nepateikė pagrįstų duomenų, kad poreikiai padidėjo beveik dvigubai. Akivaizdu, kad vaikas turėjo maitintis, būti aprengtas tiek 2022 m. gruodžio mėn., kai buvo nustatytas išlaikymas, tiek ir šiuo metu. Nors sūnus pradėjo lankyti mokymo įstaigą, tačiau akivaizdu, jog ir ruošiantis pradėti lankyti mokyklą, sūnui taip pat buvo perkamos ugdymo, lavinimo priemonės, vaikas taip pat sportavo, jam buvo reikalinga ir atitinkama apranga, avalynė, rūbai, kuriais jis lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą, joje sportavo ir kt. Maitinimas ugdymo įstaigoje pradinių klasių moksleiviams yra kompensuojamas, tai yra nemokamas, kas reiškia, jog papildomų išlaidų šioje dalyje nepatiriama. Todėl išlaidos maitinimuisi mokymo įstaigoje (kurių dydis apskritai nėra išskirtas), yra akivaizdžiai nepagrįstas. Vaikas taip pat turėjo pasiekti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tą patį turi daryti ir šiuo metu. Atstumas nuo namų iki ikimokyklinio ugdymo įstaigos nėra iš esmės pasikeitęs tam atstumui, kuris yra dabartiniu metu iki mokymo įstaigos. Be to, V. B. nurodomos išlaidos dubliuojasi, kadangi tiek 1 p. nurodomos išlaidos lavinimui, tiek 9 p. 1 papunktyje, yra nurodytos tos pačios lavinimo priemonės. Kas tai yra įvardijama po šiomis „Lavinimo“ išlaidomis nėra aišku, kaip kad nėra aišku kuo skiriasi tos išlaidos pačios išlaidos, nurodomos dviejuose skirtinguose punktuose, kurių bendra suma yra 60 eurų. Gydymo išlaidos taip pat kelia pagrįstas abejones, kadangi, kaip yra žinoma, nepilnamečiams gydymas yra nemokamas, vaistai yra kompensuojami, todėl šios išlaidos nepagrįstos. Išlaidos higienos priemonėms, kurios yra nurodytos poreikių lentelės 4 p., buvo ir 2022 m. gruodžio mėn., kai buvo sudaryta sutartis dėl 250 eurų vaiko išlaikymo, todėl kyla klausimas ar jie padidėjo, ir jeigu padidėjo – kiek objektyviai ir kas tai lėmė. Abejotina ir tai, kad vaikui mėnesiui skiriama 100 eurų rūbams bei avalynei, akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį vaikui nėra perkami nauji rūbai ar avalynė, kas bendrai sudarytų nurodomą sumą. Atsakovas nesutinka, kad vaiko laisvalaikiui, žaidimams, draugų ir jo paties gimtadieniams, dovanoms, vaišėms, išvykoms, kelionėms ir kt. kiekvieną mėnesį po 100 eurų. Neginčytina, jog tokia suma gali būti išleidžiama tuo atveju, jeigu tai leistų tėvų finansinės galimybės, tačiau tokių galimybių nesant – lėšos turi būti naudojamos kitokio būdu ir labiau prasmingoms reikmėms. Atsakovo nuomone, visos išlaidos, kurios įvardintos minėtoje poreikių lentelėje, buvo ir anksčiau, tai yra sudarant sutartį 2022 m. gruodžio mėn., todėl ieškinys nėra įrodytas, nes nėra pateikta objektyvių duomenų dėl ženkliai padidėjusių vaiko išlaidų. Keistai atrodo ir ieškovės teiginys ieškinyje, jog sudarant sutartį 2022m. gruodžio mėnesį, nebuvo įvertinta tai, jog artimu metu sūnus pradės lankyti mokymo įstaigą, kas lems ženklų išlaidų padidėjimą. Sūnus K. nėra pirmasis ieškovės bei atsakovo vaikas, buvę sutuoktiniai turi ir kitą sūnų, kuris yra vyresnis, todėl ieškovė, būdama protinga bei atsakinga asmenybė, tikrai žinojo, jog mokyklos lankymas (kuris prasidėjo 2023m. rugsėjo mėn., t. y. kiek daugiau nei po pusmečio) yra susijęs su tam tikromis išlaidomis, todėl tai neabejotinai įvertino ir 2022 m. gruodžio mėn. nustatant vaiko poreikius bei galimą jų padidėjimą. Net jeigu ieškovės nurodomos išlaidos ir būtų pagrįstos (kas nėra įrodyta), tai iš šios sumos - 800 eurų turėtų būti išminusuojama, socialinės išmokos dydis, kuris nuo 2024m. sausio mėn. 1d. yra 96,25 euro, o likusi suma – 703,75 euro, turėtų būti dalijama abiem tėvams pusiau t. y. 351 euro. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, 96,25 euro, kurie yra skiriami valstybės nepilnamečiui vaikui, turėtų būti įskaičiuojami į bendrą išlaikymo sumą, todėl išlaikymas tėvams turi būti mažinamas šia suma. Atsakovo nuomone, nesant jokių išlaidų, susijusių su vaiko sveikatos problemomis ar kt. panašaus pobūdžio poreikių, laikytina, jog išlaikymo dydis turi būti orientuojamas į kasacinio teismo praktikoje numatytą minimalią mėnesinę algą. Be to, ieškovė neteisingai nurodo atsakovo turimą turtą, t. y. tai, jog jis turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 42 500 eurų. Atsakovo nuosavybe yra tik ½ dalis šio turto, kita dalis priklauso kitam asmeniui. Nėra ginčo dėl kito ieškinyje nurodomo turto – žemės sklypo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jos šis turtas jokios pridėtinės vertės nesukuria, kaip žemės ūkio paskirties sklypas, be to mažo ploto, jis netgi nėra išnuomotas, nes nėra gretimai ūkininkaujančio asmens, kuris norėtų jį išsinuomoti. Pats atsakovas nėra ūkininkas, jo nenaudoja ir jokios materialinės vertės iš jo negauna. Atsakovas dirba pagal darbo sutartį, jo mėnesinės pajamos sudaro apie 1100-1200 eurų, priklausomai nuo išdirbtų valandų. Buto, kurio ½ dalis priklauso atsakovui, įgijimui, pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas kreditas. Mėnesinė kredito įmoka sudaro 228 eurus, kurią moka tiek Atsakovas, tiek bendraturtis asmuo po ½ dalį. Tai reiškia, jog mėnesiui Atsakovas moka virš 100 eurų kredito įmoką. Kredito įmoka mažina jo finansines galimybes, kurių po įmokos lieka apie 1000 eurų. Jei būtų priteista prašoma suma atsakovas turėtų pragyventi iš apie 600 eurų, kai tuo tarpu vaikui būtų skiriama 800 Eur.
Teismo posėdžio metu T. B. nurodė, kad jis su vaiku per mėnesį du savaitgalius bendrauja, pasiima nakvynei ir mėnesio eigoje vaikui duoda iš viso apie 46 Eur kišenpinigių (po 5-10 Eur kiekvieną kartą). Be to vaiką maitina, perka pramogas, sveikina gimtadienio, švenčių progomis, tokiu būdu taip pat prisidėdamas prie išlaikymo. Nesutinka, kad ieškovė vaiko pinigus naudoja jo draudimui su kaupimu. Šis klausimas su juo derintas nebuvo. Jis daugiau išlaikytinių neturi, gyvena su drauge. Iš gaunamo atlygino moka bankui, pats turi išgyventi, todėl prašomos sumos teikti negali.
3. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyrius davė išvadą, kad ieškinys, kaip atitinkantis nepilnamečio vaiko K. interesus, yra pagrįstas ir tenkintinas. Po vaikui priteisto išlaikymo praėjo metai su puse, nepilnamečio K. poreikiai pakito – berniukui nustatyta plokščiapėdystė, tad reikalinga pirkti specialią ortopedinę avalynę, nuo 2024-09-01 vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl reikia didesnių išlaidų vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, todėl priteisto išlaikymo dydis turi būti padidintas proporcingai vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys tenkintinas visiškai.
4. Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis ar vaiko poreikiai, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.
5. Nustatyta, jog Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta V. B. ir T. B., taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad „T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur, kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (DOK-3709). Priteistą išlaikymą tėvas teikia (indeksavus sudaro 253 Eur)
6. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog 2021-12-17 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 2020-01-29 dovanojimo sutartimi įgijo 0,7205 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (DOK-3709)
1. Be to, jis yra sudaręs kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kartu su bendraturte pasiėmęs 32 000 Eur būsto kreditą. Mėnesio įmoka bankui sudaro 190, 20 Eur (DOK-21733).
2. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, matyti, jog atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir išmokamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1203 Eur (trijų mėnesių vidurkis)
3. Iš išreikalautų Sodros duomenų matyti, jog ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) jos žodžiai tariant gauna faktiškai 2000 Eur atlyginimą. Ginčo dėl to byloje nekilo.
4. Ieškovė prašo padidinti vaikui priteistą išlaikymą dėl padidėjusių vaiko poreikių ir pasikeitusios ekonominės padėties, padidėjusio minimalios mėnesinės algos, po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024-01-01 iki K. pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją,
5. Ieškovė nurodo, kad būtiniausiems sūnaus K. poreikiams patenkinti (maistui, komunaliniams patarnavimams, būsto išlaikymui, mokymo priemonėms, vaiko lavinimui, vaistams, higienos priemonėms ir pan.) per mėnesį iš viso reikia apie 800 Eur ir pateikė teismui savo paskaičiavimus. Jos paaiškinimais, vaiko poreikiai pakito – jis pradėjo lankyti mokyklą, be to dėl plokščiapėdystės tikėtina, kad reikia vaikui pirkti specialią avalynę. Be to, dėl infliacijos ženkliai pakito prekių ir paslaugų kainos.
6. Iš savivaldybės gauna 96, 25 Eur išmoką vaikui, tačiau nuo 2025 m. sausio 1 d, patvirtinta išmoka vaikui 122,5 Eur. Savo sprendimu ji yra sudariusi vaiko draudimo (kaupimo) sutartį ir kas mėnesį kaupia po 50 Eur vaikui sulaukus pilnametystės nupirkti automobiliui.
7. Byloje nekilo ginčo, kad nei ieškovė, nei atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi.
8. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, jos materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo (gauna didesnį atlyginimą, neturi finansinių įsipareigojimų bankui. Gyvena su vaiku dviese. Vaikas specialių poreikių neturi.
9. Sprendžiant apie atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad jam priklauso ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 2020-01-29 dovanojimo sutartimi įgytas 0,7205 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, jis gauna darbo užmokestį apie 1200 Eur kas mėnesį. Iš gaunamo atlyginimo apie 100 Eur (jo daliai tenkanti suma) turi sumokėti bankui. Todėl darytina išvada kad atsakovo materialinė padėtis yra ženkliai prastesnė nei ieškovės.
10. Išminusavus valstybės teikiamas išmokas vaikui – (800 Eur - 122, 50 Eur) tėvams išlaikymui tenkanti dalis sudaro 677,50 Eur. Padalinus pusiau tai sudaro 339 Eur.
11. Ieškovės teigimu, nei drabužiais, nei maistu prie vaiko išlaikymo neprisideda, tačiau per mėnesį kelis kartus pabendrauja, kai būna su atsakovu, vaiką maitina, perka pramogas.
12. Lietuvos teismų praktikoje formuojama nuostata, kad sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė nagrinėjamos bylos kontekste yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. su T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84).
13. LR CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tokiu būdu, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas.
14. Nustatant išlaikymo dydį, tai pat būtina atsižvelgti į bendras tėvų pareigas vaikui: rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str.1d.), sudaryti sąlygas savo vaikui mokytis iki įstatymo nustatyto amžiaus (CK 3.165 str.2d.). Vadovaujantis LR CK 3. 192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. CK 6.461 str. 2 d. nustatyta, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu Lietuvoje yra 1038 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius tai sudaro 777 Eur. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.
15. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena su ieškove, t. y. jų nepilnamečio vaiko gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, kuri vaikui teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas.
16. Teismo nuomone, ieškovės paskaičiavimuose nurodyti K. B. poreikiai nėra specialiai padidinti ar pan., atitinka tokio amžiaus ir tokios sveikatos būklės vaikui reikiamo išlaikymo dydį. Net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų ir pateikti jas patvirtinančių įrodymų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės.
17. Juolab, kad atsakovas nepateikė įrodymų ar paskaičiavimų kokie jo nuomone yra sūnaus poreikiai. Akivaizdu, kad vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos vaiko kultūriniam bei sportiniam ugdymui, komunaliniams mokesčiams, už ką tenka apmokėti ieškovei.
18. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia didesnių lėšų nei priteistų 2022 metais, nes vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Todėl išlaikymas turi būti padidintas.
19. Atsakovas teigia, kad su vaiku per mėnesį dažnai susitinka, jį pasiima kas antrą savaitgalį ir iš viso per mėnesį vaikui duoda iš viso apie 46 Eur dienpinigių (po 5 -10 Eur kiekvieną kartą). Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė, patvirtino, kad vaikas su tėvu bendrauja, pasiima jį ir su nakvynėmis.
20. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad „nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas, sudaro dalį vaikui teikiamo išlaikymo" ( LAT 2010-03-16 d. nutartis Nr. 3K- 3- 114/2010 civ.b).
21. Šis klausimas yra aptartas ir 2005 m. birželio 23 d Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje 8 straipsnyje, kur nurodyta, kad „teismas privalo atsižvelgti ir į natūra teikiamą išlaikymą" spręsdamas priteistiną išlaikymo sumos dydį. Taigi darytina išvada, kad sūnui K. teikiami tėvo kišenpinigiai, po 46 Eur per mėnesį yra įskaitytini į jo suteikto materialinio išlaikymo sumą.
22. Pažymėtina, kad vaiko poreikių mastas ir jų patenkinimui būtina išlaikymo suma gali būti įrodinėjami įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė vaiko poreikius ir jų tenkinimui būtiną vaiko išlaikymo dydį įrodinėjo tiek savo paaiškinimais, tiek vaiko poreikių paskaičiavimais, V. B. teigia, kad vaikui yra diagnozuota plokščiapėdystė, todėl ortopedinėms paslaugoms apmokėti reikia papildomų išlaidų, tačiau teismui nepateikė jokių tai pavirtinančių įrodymų.
23. Nuo 2025 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro per mėnesį 122,5 Eur. Paprastai valstybės mokama išmoka vaikui, kurios tikslinė paskirtis yra parama, įskaitoma į teikiamo išlaikymo dydį, jei nėra pagrindų, dėl kurių ji galėtų būti neįskaityta.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog vaikui skiriamą išmoką po 50 Eur kas mėnesį panaudoja jo draudimui ir kaupimui, kad sulaukus pilnametystės galėtų vaikui nupirkti automobilį, kaip padarė ir vyresniajam sūnui. Tačiau teismo vertinimu, panaudojant vaikui skirtas išmokas draudimui ir kaupimui ir siekiant, kad šios lėšos nebūtų įskaitomos į išlaikymui skirtas lėšas, vaiko motina klausimą turėjo derinti su vaiko tėvu. Be to, neaišku, ar vaikui reikės pirkti automobilį, ar jis turės vairuotojo pažymėjimą ir pan. Taip pat neaišku, ar vaiko tėvai privalo tokį turtą pirkti.
25. Nagrinėjamu atveju, motina pinigus panaudodama vaiko draudimui, veikė savo rizika, nesant būtinybės tą daryti, todėl šia suma mažinama tėvams tenkanti išlaikymo dalis.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Todėl teismas sprendžia, kad nustatytas šalių nepilnamečio sūnaus poreikių dydis būtinas užtikrinti tinkamas vaikui vystytis sąlygas, o atsakovas niekaip nepaneigė išaugusių vaiko poreikių fakto ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, skaičiavimų, kad vaikui per mėnesį užtektų mažesnės pinigų sumos (CPK 178 straipsnis).
27. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo K. B. dydį nuo 250 Eur iki 340 Eur per mėnesį dėl pasikeitusių vaiko poreikių bei šalies ekonominės padėties, padidėjusios minimalios mėnesinės algos, nustatant, kad kitą dalį turi skirti vaiko motina bei teikia valstybė (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).Padidintas išlaikymas priteistinas nuo 2024-01-01, kadangi vaikui 7 metai suėjo 2024 m. sausio 2 d. ir jis mokyklą jau buvo pradėjęs lankyti nuo rugsėjo pirmos dienos, t.y. poreikiai jau padidėję buvo nuo ieškovės nurodytos datos.
28. Nepilnamečiam sūnui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jo pilnametystės skirtina vaiko motina – ieškovė (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors pastaroji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
30. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
31. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 85 proc., o atmesta 15 proc. reikalavimų). Ieškovė turėjo 1089 Eur išlaidų teisinei advokato E. R. pagalbai apmokėti (DOK 1440), atsakovas – 1000 Eur išlaidų teisinei advokato R. B. pagalbai apmokėti (DOK- 1520).
32. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 925, 65 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (1.089 Eur x 85 proc.), o atsakovui iš ieškovės - 150 Eur (1000 Eur x 15 proc.) (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.)
33. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 23 Eur žyminio mokesčio (340 Eur - 253 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) CPK 85 str. 1 d. 6 p., 80 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą materialinį išlaikymą vaikui K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) padidinat jį iki 340 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt eurų) per mėnesį ir mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2024-01-01 iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas.
Priteisti ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 925, 65 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis eurus, 65 ct) išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti atsakovui T. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.