Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarimo R. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarimu R. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, ir nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) bauda, pagal ANK 508 straipsnį 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) bauda. Administracinė nuobauda R. J. paskirta už tai, kad jis 2018 m. birželio 1 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,76 promilių girtumas), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, aktyviais veiksmais priešinosi vengdamas sulaikymo, įžeidinėjo policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais žodžiais, tuo pažemindamas jų garbę ir orumą. Apeliaciniame skunde R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarimą ir administracinių nusižengimų teiseną nutraukti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodo, kad neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir paaiškinti, jog nepadarė jokio pažeidimo. Nurodo, jog pats nukentėjo nuo policijos pareigūnų smurtinių veiksmų, dėl ko yra kreiptasi į prokuratūrą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į R. J. apeliacinį skundą nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą ir yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnis). Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo nutarimu, kadangi neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti paaiškinimų, jog jokių nusižengimų nepadarė, o pats nukentėjo nuo neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka (ANK 630 straipsnio 1 dalis). Kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).Administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ir nukentėjusiajam ar jų atstovams), jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Taigi būtina sąlyga išnagrinėti bylą yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dalyvavimas teismo posėdyje arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-6-2012, 2AT-2-2011, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-693/2018).Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinių nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme būtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikti galimybę nuo jam pareikšto kaltinimo gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad R. J. administracinių nusižengimų byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neišklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, tuo pažeidžiant pastarojo teises būti išklausytam, gintis nuo pareikšto kaltinimo, kas aukštesnės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, konstatavo, kad R. J. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo į teismą priežastys nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl yra pagrindas bylą nagrinėti šiam nedalyvaujant. Formaliai žiūrint toks apylinkės teismo sprendimas neprieštarautų ANK 629 ir 630 straipsnių nuostatoms, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašius administracinio nusižengimo protokolą buvo įteiktas šaukimas, kuriame nurodyti bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, R. J. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, jei ne tam tikros byloje esančios aplinkybės, kurių apylinkės teismas deramai neįvertino.Visų pirma, pastebėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas R. J. buvo surašytas jam esant neblaiviam (protokolas surašytas 2018 m . birželio 1 d. 5.10 val., o 3.49 val. jam buvo nustatytas 0,76 promilių girtumas). Byloje nėra jokio apelianto paaiškinimo (administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad asmuo nuo paaiškinimo atsisakė), o apeliaciniame skunde asmuo neigia padaręs ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytus pažeidimus. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis vien tik rašytiniais įrodymais, iš esmės policijos pareigūno D. M. tarnybiniu pranešimu, visiškai nesiaiškinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo suprantama, kuo jis kaltinamas, neišklausius jo pozicijos dėl inkriminuotų pažeidimų, versijos dėl 2018 m. birželio 1 d. buvusių įvykių. Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad R. J. neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, tokią išvadą padarė neįvertinęs visos bylos medžiagos, o būtent įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį užfiksuotų faktų, patvirtinančių, kad R. J. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi 1 (vienam) mėnesiui buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, tą pačią dieną jis atvyko į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 24). Šios aplinkybės patvirtina apelianto teiginius, kad į teismo posėdį jis neturėjo galimybės atvykti. Sutinkamai su ANK 577 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Pagal ANK 571 straipsnio nuostatas, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. .Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. J. paaiškinimų apie įvykio aplinkybes įgaliotam institucijos pareigūnui neteikė, savo pozicijos dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neišsakė. Nors šaukimas atvykti į teismo posėdį pastarajam buvo įteiktas asmeniškai, tačiau, kaip ir minėta, bylos nagrinėjimo metu asmuo buvo suimtas, kas nurodyta teismui pateiktoje bylos medžiagoje, tad neturėjo galimybės atvykti į teismo posėdį. Apylinkės teismas, šių aplinkybių neįvertino, nesiaiškindamas R. J. pozicijos dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo, priėmė skundžiamą nutarimą. Pažymėtina, kad valstybė, suteikdama asmeniui teisę dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka (ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punktas), negali sudaryti sąlygų, kad asmuo tokios teisės objektyviai negalėtų realizuoti. Tad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju privalėjo imtis priemonių išklausyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teismo posėdžio metu. Įvertinus tai, kad paminėtų veiksmų, spręsdamas R. J. kaltės klausimą, teismas neatliko, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą teisėtu ir pagrįstu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, sudėties požymių buvimą R. J. veiksmuose. Kadangi būtent bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui tenka pareiga, išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į apeliaciją, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla R. J. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

R. J. apeliacinį skundą tenkinti ir dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą R. J. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.