Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4018-191/2016 pagal pareiškėjos antstolės J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno būstas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/02699.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-22671-191/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. Š. išieškotojos UAB „Nemuno būstas“ naudai. Skolininkas 2014 m. sausio 7 d. mirė. Testamentų registro duomenimis dėl jo palikimo kreipėsi Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2015 m. gruodžio 3 d. vykdomojoje byloje gautas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1) Nepakeitus skolininko vykdymo procese, būtų pažeistos daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių teisės, susijusios su daugiabučio namo priežiūra ir išlaikymu įgyvendinimo užtikrinimu, taip pat viešasis interesas. Išieškotoja nurodo, kad teikiamų paslaugų klientų yra nemažai, todėl neturi galimybės operatyviai gauti informacijos apie pasikeitusius ar mirusius patalpų savininkus.

2) Valstybė negali pasirinkti palikimo priėmimo būdo ir negali atsisakyti jo priimti, CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė. Nors CK 5.63 straipsnis ir nenustato išimčių tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas, kai palikimą priima valstybė, netaikytinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimo klausimą ir jo teisių perėmimą jam mirus (CPK 596 str.), bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 str.), aiškinimo ir taikymo. Antstolė J. Ž. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti pradinį skolininką jo įpėdiniu – Lietuvos Respublikos valstybe. Vadovaudamasis CPK 5.63 straipsniu, pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė. Apeliantė UAB „Nemuno būstas“, nesutikdama su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog valstybė negali pasirinkti palikimo priėmimo būdo ir negali atsisakyti jo priimti, todėl CK 5.63 straipsnio norma šiuo atveju netaikytina.

Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y., perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. P. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. Kolyško pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-540/2011).

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties <...> atveju. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad CPK 596 straipsnis yra tik procesinė norma, kuri nenurodo materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-09 nutartis priimta c. b. Nr. 3K-3-510-313/2015). Kadangi CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kurios įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, tai išieškotojas ar skolininkas vykdymo procese pakeičiamas tuo atveju, jei laikomasi materialiosios teisės normose nustatytos tvarkos.

Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra įpėdinių interesų apsauga, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Taigi skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė. Vien tik faktas, jog skolininko turtą paveldėjo įpėdinis ir taip atsirado skolininko teisių perėmėjas, nėra pakankamas skolininko pakeitimui vykdymo procese.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-22671-191/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. Š. išieškotojos UAB „Nemuno būstas“ naudai. Skolininkas 2014 m. sausio 7 d. mirė. Testamentų registro duomenimis dėl jo palikimo kreipėsi Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2015 m. gruodžio 3 d. vykdomojoje byloje gautas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog išieškotoja UAB „Nemuno būstas“ per CK 6.35 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nėra pareiškusi reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui, t. y. Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kaip minėta, apeliantė savo nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra reikšmingas, kadangi palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad CK 5.63 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas šiuo atveju nėra reikšmingas, nes palikėjo G. Š. palikimą priėmė valstybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kuria skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, išaiškino, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-18/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantei UAB „Nemuno būstas“ nepateikus duomenų, kad ji ar skolos išieškojimą vykdantis antstolis pareiškė reikalavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, taip pat nesant duomenų apie tai, kad minėtas terminas būtų pratęstas, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė pakeisti skolininką vykdymo procese.

Tuo tarpu nurodyta aplinkybė, kad UAB „Nemuno būstas“ neturi galimybės operatyviai gauti informacijos apie pasikeitusius ar mirusius patalpų savininkus, nuturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Kaip minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

Taigi, įvertinęs kasacinio teismo praktiką ir atsižvelgdama į teismų išnagrinėtoje byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutartimi atsisakydamas pakeisti skolininką vykdymo procese, kai palikėjo kreditorė nepareiškė savo reikalavimo priėmusiam palikimą įpėdiniui, šiuo atveju Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, teisingai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl neturi pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.