Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1538-1104/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
e1-1538-1104/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38941-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Kaltinamasis
Ž. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1538-1104/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38941-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 14 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 2008 m. lapkričio 24 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (1 040 Lt) bauda, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. G., 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 13:50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,24 promilių girtumas), be aiškios priežasties, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sugyventinei I. I. į kairį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis Ž. G. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamasis Ž. G., apklaustas 2020 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Parodė, kad su I. kartu gyvena jau trejus metus, turi bendrą sūnų K., kuriam pusantrų metukų. Jo ir I. santykiai yra geri, jis ją myli, ji jį myli, viskas tarp jų yra gerai, jų santykiai yra „liuks“. Jis vienintelis šeimoje dirba, išlaiko savo šeimą, taip pat su jais gyvena ir I. iš pirmos santuokos dukra K., jis ir ja rūpinasi. Jis tikrai labai myli I. ir nori grįžti pas ją. 2020 m. rugsėjo 28 d., jis su sugyventine I. gėrė degtinę, gėrė jis ir alaus. Vakar jam buvo išeiginė diena. Su I. pradėjo gerti nuo ryto. Tuo meta K. namuose nebuvo, ji nuo savaitgalio buvo pas savo tėvą. Kai vartojo alkoholį, namuose buvo jų mažametis sūnus K.. Apie 15 val. jis dar norėjo išeiti į parduotuvę nusipirkti alaus, I. tam prieštaravo. Kažkoks tarp jo su I. kaip ir įvyko konfliktas, bet jis neprisimena, kad būtų sudavęs kumščiu į veidą I., bet jei I. taip sako, tai vadinasi taip ir buvo. Žino, kad jis išėjo į parduotuvę, o kai sugrįžo, lauke jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriuos jo manymu iškvietė I. buvęs vyras su K.. Jis tikrai labai myli I., nori grįžti pas ją, nori jos atsiprašyti, nori su ja gyventi toliau, pažada ateityje alkoholio nevartoti, nes mato, kad per alkoholį prisidarė daug problemų. Anksčiau jis nėra niekada smurtavęs prieš I., bet kažkokių pykčių, kaip ir visose šeimose, yra buvę. Jis tikrai nuoširdžiai gailisi, smurtavęs prieš I., kaip ir sakė, jis pats to neprisimena, bet jei I. tai sako, vadinasi taip ir buvo. Jis norėtų, kad byla būtų užbaigta supaprastinto proceso tvarka, norėtų, kad jam būtų uždėti kokie apribojimai, nes jam reikia grįžti į namus, į darbą, reikia išlaikyti savo šeimą. Jis prisižada daugiau gyvenime nieko panašaus nedaryti (b. l. 63-65).

4. Kaltinamojo Ž. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

5. Liudytoja I. I., apklausta 2020 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su Ž. kaip sugyventiniai gyvena apie trejus metus, augina bendrą sūnų K., pusantrų metų amžiaus. Ji iš pirmos santuokos turi mažametę dukrą K. I., gimusią (duomenys neskelbtini). Jos ir Ž. santykiai buvo tikrai geri, anksčiau jis niekada nėra prieš ją smurtavęs. Ž. turi problemą dėl alkoholio, kai jis užgeria, tai geria savaitgalį, tada išeina nežinia kur, grįžta naktimis. Tada ir kyla tarp jų tokie nesutarimai dėl jo tokio elgesio. Vakar, t. y. 2020 m. rugsėjo 28 d., ji su Ž. vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Jos dukros K. namuose nebuvo, ji nuo šeštadienio buvo pas savo tėtį A. I.. Su Ž. išgėrė du butelius po 0,5 l talpos degtinės butelius, jau tikrai jautėsi gerokai apsvaigusi, jos mažametis sūnus buvo kartu su jais. Apie 15 val. Ž. buvo išėjęs kažkur, jis išsinešė ir jų nebaigtą išgerti pusė butelio degtinės, kuris, kaip vėliau sakė Ž., jam einant sudužo. Žmonės jai sakė, kad Ž. miegojo (duomenys neskelbtini) ant turgelio. Ž. į namus grįžo apie 17 val. Grįžęs į namus Ž. pradėjo kibti prie jos, be jokios priežasties, jis sakė jai „ko čia vaikštai nusiminus“, jai norint eiti į virtuvę, jis stovėjo kambario tarpduryje. Ž. jos nepraleido, todėl ji jį dešine ranka stumtelėjo, kad galėtų nueiti į virtuvę, o jis jai tada dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinįjį skruostą, nuo suduoto smūgio jai skaudėjo sudavimo metu, bet neliko nei mėlynės, nieko. Tada ji nuėjo į virtuvę, o tada į tualetą. Ji išsigando Ž. tokio elgesio, jis pirmą kartą prieš ją smurtavo, manė, kad į tualetą tai jau Ž. tikrai nesibraus. Būnant jai tualete, skambino dukra K. ir ji išgirdo, kad Ž. triukšmauja, klausė jos, kodėl Ž. triukšmauja, ji jai sakė tada, kad Ž. jai sudavė į veidą. Tada K. sakė, kad ji grįžta į namus, nors ji dar K. sakė, kad ji neitų namo, nes Ž. triukšmauja. K. namo grįžo su tėvu, tai buvusiu jos vyru A. I.. Kas iškvietė policijos pareigūnus, ji nežino, ji nekvietė. Ž. kažkuriuo momentu išėjo iki atvykstant pareigūnams, bet jau būnant namuose K. ir A.. Viso įvykio metu K. buvo namuose, jis neišsigando, vaikščiojo po namus ramus ir tiek, kad viskas įvyko labai greitai, didelio triukšmo nebuvo. Ji į gydytojus dėl sumušimo nesikreipė ir nesikreips, nes jai skaudėjo tik smūgio sudavimo metu, kažkokios žymės neliko. Jokio civilinio ieškinio šioje byloje ji nereikš, pas medicinos ekspertus nevyks, ji nori, kad Ž. už jai suduotą smūgį į skruostą būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Jie gyvena nuomojamame bute, jį nuomoja ji. Ji nežino, ar Ž. priims į namus, jei jis bus blaivus, tai galbūt ir leis į namus, bet jei bus neblaivus, tai jo tikrai nepriims (b. l. 39-42).

5. Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 28 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis (apžiūra pradėta 14:50 val., apžiūra baigta 15:01 val.) matyti, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eiga: įvykio vieta yra gyvenamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas trečiame aukšte, kairėje. Butas dviejų kambarių. Įėjus į butą, koridoriuje, dešinėje sienoje, matyti sukabinti rūbai. Koridoriaus dešinėje, sienoje gale, yra durys vedančios į kambarį Nr. 1, koridoriaus galinėje sienoje yra durys, vedančios į kambarį Nr. 2. Koridoriaus gale, kairėje, yra durys vedančios į virtuvę. Įėjus į kambarį Nr. 1, prie dešinės sienos matomas žaislinis automobilis, už jo vaikiška kėdutė. Priekiniame dešiniame kampe yra minkštas kampas - lova. Priekiniame kairiame kampe - komoda. Prieš komodą, prie kairės sienos, žaislų dėžė. Prie kairės sienos yra vaikiška lovytė, joje miega vaikas. Kairėje sofa. Prieš sofą yra staliukas. Ant sofos pridėta rūbų. Kambaryje bendra netvarka, ant grindų primėtyta sauskelnių. Įėjus į kambarį Nr. 2, prie dešinės sienos, primėtyta rūbų, matosi, kad rūbai išversti iš spintų. Kairėje yra sofa, ant jos prikrauta rūbų, sujaukta patalynė. Kambaryje bendra netvarka. Įėjus į virtuvę, prie dešinės sienos matomas šaldytuvas, už jo stalas. Prie kairės sienos yra praustuvė, spintelė, dujinė viryklė. Ant spintelės yra du tušti vieno litro talpos alaus buteliai ir 0,5 l talpos tuščias degtinės butelis. Vienas litro talpos plastikinis, tuščias butelis yra ant grindų šalia spintelės. (b. l. 14-16; 17-21).

6. Į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. N. tarnybinis pranešimas „Dėl smurto artimoje aplinkoje“, kuriame nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 13:57 val., patruliuojant kartu su Ukmergės rajono PK vyriausiuoju patruliu T. Č., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui A. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino dukra (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad patėvis smurtauja prieš ją ir motiną. GMP nereikia. Įvykio vietoje nustatyta, kad Ž. G. įvykio vietoje elgėsi agresyviai, namuose triukšmavo, kibo prie sugyventinės I. I., vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairįjį skruostą, dėl ko ji patyrė fizinį smurtą. Atėjus į koridorių sudrausminti patėvio K. I., šis pagrasino ją sumušti ir susidoroti su jos tėvu. Sulaikomas Ž. G. elgėsi agresyviai, neadekvačiai, sulaikymo metu buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai (b. l. 22-24).

7. Iš į bylą pateikto 2020 m. rugsėjo 28 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad ant nukentėjusiosios I. I. kairiojo skruosto yra paraudimas, daugiau smurto žymių nematyti (b. l. 32-34; 35-36).

8. Iš į bylą pateiktų alkotesterio parodymų matyti, kad įvykio vietoje nukentėjusiajai I. I. nustatytas 3,47 promilių girtumas, Ž. G. – 2,24 promilių girtumas (b. l. 25; 26-29).

Motyvuojamoji dalis

9. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Ž. G., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,24 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojos parodymus, tarnybinį pranešimą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami Ž. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

10. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o jo netekimo atveju per vieną mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę mažinti 1/3 dalimi ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės metu privalomai įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o jo netekimo atveju per vieną mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

11. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka (b. l. 75-77).

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę Ž. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. Ž. G. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas – 2008 m. lapkričio 24 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (b. l. 68-69), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2020 m. liepos 6 d. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį (b. l. 71-73), turi galiojančių nuobaudų. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 63-65), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis – 2,24 promilių girtumas (b. l. 26).

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

15. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

17. Kaltinamasis Ž. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

18. Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas nukreiptas prieš kitų asmenų sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis Ž. G. įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ž. G., kartu su bausme, skirtini draudimai ir įpareigojimai – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnis), tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o jo netekimo atveju per vieną mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

19. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo Ž. G. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).

20. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 29 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant Ž. G. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. I. (b. l. 66-67), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

21. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai Ž. G. buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 14:30 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 11:30 val. (b. l. 60-61) vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

22. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu Ž. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti Ž. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 14:30 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 11:30 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 7 dalimi bausmės vykdymo laikotarpiu skirti įpareigojimus ir draudimus:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

- tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o jo netekimo atveju per vieną mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant Ž. G. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. I., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Dmitrij Rancev