Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. ir civilinės atsakovės ADB „G.“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dek­so (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 40 MGL (1506 Eur) bauda, įpareigojant nu­teistąjį baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, R. L. skirta baudžia­mo­jo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš draudimo bendrovės „G.“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 3 100,35 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo R. L. priteista nukentėjusiajam R. M. 4 438,80 Eur nukentėjusiojo atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. L. nuteistas už tai, kad padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pa­žeidimą: 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas au­to­mo­bi­lį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punk­tų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, apsisukdamas nedavė kelio transporto priemonei, va­žiuo­jančiai pagrindiniu keliu, susidūrė su motociklu Suzuki GSF 650 K7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vai­ruo­ja­mu R. M., kuris važiavo (duomenys neskelbtini) trečia eismo juosta tiesiai link (duomenys neskelbtini) gatvės, nukentėjusiajam R. M. padarydamas sunkų sveikatos su­trik­dymą.

6. Nuteistasis skunde nesutinka su inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straips­nio 3 dalyje, padarymu. Civilinis atsakovas ADB ,,G.“ ape­lia­ciniame skunde nuteistojo R. L. kaltės ir jam paskirtos baus­mės neginčija, prašo sumažinti nukentėjusiajam R. M. priteistą turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas ape­lia­cinių skundų ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Res­pub­li­kos bau­džiamojo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamen­tuo­jamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vi­dinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vado­vau­damiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klau­simais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įro­dy­mus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. O teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas mo­tyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl nuteistojo R. L. apeliacinio skundo

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo R. L. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir neša­liškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įver­ti­no byloje esančius įrodymus. Skun­džiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuos­prendžiui keliamų reika­la­vi­mų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje pa­da­rytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje su­rink­tais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straips­nio 3 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas R. L. atžvilgiu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuos­prendį.

9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla, jeigu transporto priemonę vairavęs as­muo padaro kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais, ir kai nustatoma eis­mo įvykį bei dėl jo atsiradusius kitus padarinius sukėlusio vairuotojo kaltė. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eks­plo­atavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrik­dyta kito žmogaus sveikata. Nuteistasis R. L. neigia savo kaltę, tačiau teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog kal­tinamasis padarė šią nusikalstamą veiką.

10. Nuteistasis R. L. neginčija įvykio fakto, t. y. kad įvyko eismo įvykis, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad būtent jo galimai padarytas KET pa­žeidimas sąlygojo eismo įvykį, teigdamas, jog žalos atsiradimą sąlygojo ir nukentėjusiojo R. M. elgesys, t. y. jis galimai viršijo nustatytą greitį, kas galėjo lemti, kad nuteistasis laiku nepamatė motociklo.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis privalėjo praleisti nukentėjusiojo vairuojamą motociklą, jeigu jį pamatė nuo automobilio likus 20-30 met­rų, kad turėjo galimybę ir privalėjo neatlikti apsisukimo manevro savo automobiliu. Atsa­ky­da­ma į šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusysis važiavo pagrindiniu keliu ir neturėjo pareigos ste­bė­ti, koks eismas vyksta priešpriešais automobiliams, norintiems apsi­sukti ir įsukti į pagrindinę gatvę, kuria važiavo nukentėjusysis. Nukentėjusysis R. M. pir­mosios instancijos teisme parodė, kad likus iki automobilio apie 10 metrų, pamatė, kad auto­mo­bilis pradėjo posūkio manevrą, įvažiavo į trečiąją eismo juostą, kuria jis važiavo, užblo­kuo­damas kelią motociklui. Teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, nes be nuteistojo tei­gi­nių, byloje nėra tai paneigiančių duomenų. Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad R. L. į pagrindinį kelią, atlikdamas apsisukimo manevrą, įvažiavo neįsitikinęs, kad tai daryti sau­gu, todėl nepastebėjo motociklu artėjančio nukentėjusiojo, kuris nebeturėjo galimybės išvengti susi­dū­ri­mo. Tokį autoįvykio me­chanizmą patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo R. M. parodymai, liudytojų J. P., R. P. parodymai.

14. Įvažiavimą į pagrindinį kelią, atliekant apsisukimo manevrą, nuteistasis aiškina tuo, kad ma­nev­ro metu motociklo nematė, motociklą pamatė tik tada, kai šis buvo ties šviesoforu. Vis dėlto, šiomis R. L. nurodytomis aplinkybėmis negali būti pateisinti jo veiksmai, šios ap­lin­ky­bės rodo didelį nuteistojo neatsargumą. Nagrinėjamu atveju, įvykio vietoje matomumas buvo geras, kitos transporto priemonės ar kliūtys matomumui neužstojo, gatvė, kurioje įvyko eis­mo įvykis, tiesi, įvykio metu oras buvo giedras, kelio danga sausa, transporto priemonę, va­žiuo­jančią keliu, nors ir viršijančią leistiną greitį, tačiau ne ypatingai ženkliai, buvo galima pas­te­bėti iš tolo. Nuteistasis apsisukdamas ir išvažiuodamas į priešpriešinio eis­mo juostą, turėjo būti itin atidus, dėmesingas ir rūpestingas, privalėjo laikytis visų būtinų at­sar­gumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Įvertinus nurodytą įvykio situa­ciją, taip pat ir tai, kad R. L. yra taksi vairuotojas, jam beveik kasdien tenka vai­ruoti ir važinėti (duomenys neskelbtini) gatvėmis, kurios yra gerai žinomos, todėl turėjo ir galėjo numatyti, kad kelyje gali atsirasti kliūtis ir kad nesilaikant KET reikalavimų gali įvykti eismo įvykis. Be to, pa­žymėtina, kad, atlikdamas apsisukimo manevrą ir įsukdamas į pagrindinį kelią bei nuken­tėju­siojo judėjimo krypčiai degant žaliam šviesoforo signalui, nuteistasis priva­lė­jo stebėti ne tik prie šviesoforo esančias transporto priemones, tačiau ir artėjančias bei duoti joms kelią. Įver­tinus minėtas aplinkybes, ape­liacinės instancijos teismui nelieka abejonių, kad R. L. išva­žiavo į kelią, visiškai neįsitikinęs, kad tai daryti saugu.

15. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos ap­linkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti pada­rinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto sau­gumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę kon­kre­čioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Nagrinėjamu atveju R. L. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

16. Nuteistasis savo skunde kelia abejones dėl motociklo vairuotojo veiksmų atitikties KET reika­la­vi­mams, cituodamas technikos mokslų daktaro V. M. 2017 m. birželio 5 d. išvadą (duomenys neskelbtini) ir nurodydamas, kad jei motociklo vairuotojas būtų važiavęs ne didesniu kaip 50 km/h greičiu ir sureaguotų stabdymui toje pačioje vietoje, kaip ir buvusio eismo įvykio sąly­go­mis, tai jis galėjo sustabdyti motociklą iki buvusio susidūrimo vietos. Atsakydama į šį nuteistojo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, kokiu greičiu motociklininkas būtų va­žia­vęs, nuteistasis, atsižvelgiant į įvykio vietą (vietovės ir kelio ypatumus), turėjo visas galimybes pamatyti atvažiuojantį motociklą, o tai, kad motociklininkas, važiuodamas 50 km/h greičiu ir lai­ku stabdydamas vairuojamą motociklą, turėjo techninę galimybę jį sustabdyti ir išvengti su­si­dū­rimo, nereiškia, kad nukentėjusiojo R. M. veiksmai buvo padarinių kilimo sąlyga ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. L. veikos teisinio vertinimo ir jo veiksmų įtakos (pagrindinės priežasties) eismo įvykiui kilti. Net ir sutinkant su specialisto išvadomis, kad motociklininko veiksmai – važiavimas ne mažesniu kaip 72-77 km/h greičiu, vir­šijant maksimalų leistiną greitį, dėl to netenkant techninės galimybės sustabdyti motociklą iki buvusio susidūrimo vietos, vis dėlto R. L., įvažiuodamas į pagrindinį kelią, atlikdamas apsisukimo manevrą, privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, t. y. ir nu­kentėjusiojo vairuojamam motociklui. Pabrėžtina, kad jeigu R. L. būtų davęs kelią motociklui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, o paties nukentėjusiojo veiksmai patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET reikalavimų nebūtų pažeidęs automobilio vairuotojas. At­sižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. L. veiksmai buvo kilusių pa­sek­mių būtina sąlyga (tiesioginė priežastis). Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo moto­cik­lininko elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus (viršytas greitis), tačiau tai nebuvo pa­grin­di­nė eismo įvykio kilimo sąlyga. Tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. L. veikos teisinio vertinimo ir itin nesaugių veiksmų įtakos eismo įvykiui kilti. Na­gri­nė­ja­mu atveju nukentėjusiojo neatsargus elgesys galėtų būti įvertintas kaip reikšmingas nustatant žalos dydį, proceso išlaidų atlyginimą priteistiną iš kaltininko.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas, uždrausdamas 2 metus vairuoti transporto priemones, netiesiogiai iš nuteistojo atėmė teisę toliau atlikti darbo funkcijas, kadangi jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo nuteistojo argumentu ir papildomai pažymi, jog veika, už kurios padarymą yra nuteistas R. L., buvo padaryta jam esant blaiviam, nuteistasis dirba taksistu, tai yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusysis viršijo leistiną maksimalų greitį ir taip pat pažeidė KET. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, draudimo vairuoti transporto priemones terminas trumpintinas iki vienerių metų.

Dėl civilinės atsakovės ADB ,,G.“ apeliacinio skundo

18. Civilinė atsakovė ,,ADB ,,G.“ apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam R. M. priteista suma turtinei žalai atlyginti, prašo ją sumažinti nuo 3 100,35 Eur iki 2 764,89 Eur. Apeliantės nuomone, išlaidos dėl higienos priemonių, vitaminų, maisto papildų, ho­meopatinių preparatų įsigijimo negalėjo būti priteistos, kadangi jų vartojimas nesusijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu ir nukentėjusysis jų nepagrindė įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 3 710,35 Eur turtinės žalos atlyginimą solidariai iš UAB ,,S.“, kalti­na­mo­jo ir ADB ,,G.“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir netur­tinės žalos nustatymo kriterijus, sprendė, jog nukentėjusiajam R. M. padaryta 3 100,35 Eur turtinė žala.

19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę rei­kalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įta­ria­mo­jo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtine žala (nuos­to­liais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuos­toliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiks­mų. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas tur­ti­nės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimą byloje laikėsi BPK ir CK reikalavimų ir pagrįstai iš civilinio atsakovo priteisė 3 100,35 Eur turtinei žalai atlyginti, todėl tinkamai išsprendė klau­si­mą dėl turtinės žalos priteisimo R. M..

20. Kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nu­si­kals­tama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis) reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos vei­kos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (ka­sacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018). Šioje byloje nustatyta, kad nu­kentėjusiajam R. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl nuteistojo R. L. veiks­mų. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pa­sekmėmis – sveikatos sutrikdymo padarymu, t. y. pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui buvo nu­teis­tojo neteisėta veika. Todėl civilinio atsakovo pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama.

21. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas), nustatantis, kad transporto priemonių val­dytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos).

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808) (toliau – Taisyklės) nuostatose įtvirtinta, kad nukentėjusiajam as­me­niui atsakingas draudikas moka draudimo išmoką, neviršydamas Įstatymo 11 straipsnyje nus­ta­tytų draudimo sumų, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato draudikas, atsižvelgdamas į nu­ken­tėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįga­lumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teis­mo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo po­būdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, svei­katos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būti­nu­mą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Svei­ka­tos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo iš­lai­das, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fon­do biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (Taisyklių 7 punktas).

23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis prašė priteisti jo turėtas išlaidas, kurias patyrė siekdamas susigrąžinti prarastą sveikatą, t. y. išlaidas medikamentams, gydymo terapijos prie­mo­nėms ir medicininėms paslaugoms patirtoms išlaidoms. Šias išlaidas apylinkės teismas pripa­žino pagrįstomis. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas, jos atitinka Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas (nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, pa­pil­domo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti bū­ti­nos išlaidos) bei neviršija Įstatymo 11 straipsnyje nustatyto dydžio, todėl turėjo būti pri­teistos iš draudimo bendrovės ADB „G.“.

24. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas išsamiai argumentavo savo spren­dimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, motyvuodamas, kad higienos priemonės bei higienos paslaugos buvo būtent ir reikalingos tam, kad asmuo, esant nustatytam sunkiam sužalojimui, pa­tyrus kelias operacijas, neturėjo galimybės ilgą laiko tarpą atsikelti, pats nusiprausi, atlikti ele­men­tarias higienos procedūras, kurios reikalingos kasdieninėms higienos reikmėms tenkinti, o papildomų preparatų (homeopatinių) vartojimu siekta greičiau fiziškai sustiprėti, palengvinti ir pagreitinti patirtų sužalojimų bei pooperacinių žaizdų gijimą. Pabrėžtina, kad CK 6.283 straips­nio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, kuris nurodo, kad nukentėjusįjį reikia grą­žinti į tokią padėtį, kai jis nebuvo sužalotas. Pritardama apylinkės teismo argumentams, ko­le­gija papildomai pažymi, kad išlaidos medikamentams, gydymo terapijos priemonėms ir me­di­ci­ni­nėms paslaugoms buvo patirtos būtent dėl įvykusio eismo įvykio, kuris buvo sukeltas dėl nu­teis­tojo kaltės, pažeidus KET. Be to, valstybės finansavimas gydymui ligoninėse bei reabi­li­ta­ci­jos centruose nėra neribotas ir ne visuomet užtikrina visų reikiamų medikamentų ar papildų tei­kimą pacientams. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo sveikatos būklę ir jo patirtus sužalojimus, apy­gar­dos teismui nekyla abejonių, jog asmens higienos priemonės, vitaminai, maisto papildai, ho­meo­patiniai preparatai buvo reikalingi siekiant greitesnio R. M. pasveikimo.

25. Skunde civilinė atsakovė ginčija ir priteistą turtinę 7,39 Eur žalą už vykimą pas advokatą, ka­dan­gi jos nėra susijusios su sveikatos būklės atstatymu, bei 480,49 Eur už eismo įvykio metu su­gadintus rūbus, basutes šalmą, telefoną, kadangi šie daiktai nusidėvėję. Civilinis atsakovas na­gri­nėjamu atveju neginčija rūbų, basučių, šalmo, telefono sugadinimo fakto, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo nurodytais reikalavimų už sugadintus daiktus dydžiais. Byloje nėra abejonės, kad rūbai ir daiktai buvo sugadinti eismo įvykio metu. Nukentėjusiojo byloje pateiktos nuotraukos liu­dija, kad rūbai, avalynė, šalmas, telefonas buvo sugadinti, dėl to nukentėjusysis patyrė nuos­to­lius, siekiant įsigyti kitus rūbus, daiktus, todėl apylinkės teismas pagrįstai priteisė nuken­tė­ju­sia­jam turtinės žalos atlyginimą už juos.

26. Skunde teigiama, kad pagrįstos tik 4 Eur nukentėjusiojo kelionių į gydymo įstaigas iš­laidos, o vykimo į susitikimus su advokatu/klientu išlaidos (7,39 Eur) nėra susijusios su svei­katos būklės atstatymu po eismo įvykio būtinomis išlaidomis. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skun­do argumentu. Minėtos Taisyklės nenumato drau­dimo bendrovei pareigos atlyginti tokias išlaidas. Vykimo į su­si­ti­kimus su advokatu/klientu išlaidos, remiantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, pripažintinos proceso išlaidomis, kurios pagal BPK 105 straipsnį gali būti priteisiamos iš kal­ti­ninko. Apeliaciniame skunde neprašoma priteisti šių išlaidų iš nuteistojo. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo neleidžiama nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundo, todėl šios išlaidos iš R. L. nepriteisiamos. Todėl nuosprendis šioje da­lyje keičiamas (BPK 326 str. 1 d. 3 p.), iš atsakovo priteista turtinės žalos suma šioje dalyje mažinama.

Dėl proceso išlaidų

27. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuos­pren­dį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas iš­lai­das advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, pas­lau­goms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kal­ti­na­ma­jam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų prak­tikoje taip pat yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neį­pareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsi­žvel­gia­ma nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atsto­va­vimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-687/2012, 2K-605/2011, 2K-272/2011 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisė 4 438,80 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Prašomos priteisti išlaidos, sie­ti­nos su susipažinimu su bylos medžiaga, atstovavimu pirmosios instancijos teisme bei pasi­ruo­šimu teismo posėdžiams. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nuken­tė­ju­siojo kalte bei interesais byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pa­galbos atstovaujant jį pirmosios instancijos teisme. Atsi­žvel­giant į tai, kad nukentėjusysis išlai­das patyrė dėl R. L. jo atžvilgiu įvykdyto nusi­kal­timo, nukentėjusiojo turėtos advokato pa­galbos išlaidos dėl jo atstovavimo pirmosios ins­tan­cijos teisme pagrįstai buvo pripažintos pro­ceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo. Vis dėlto, patirtos atstovavimo išlaidos turi būti pro­por­cingos suteiktai pagalbai. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (3 tomai), suteiktų teisinių pas­laugų kompleksiškumą (baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta iš esmės per du teisiamuosius po­sė­džius), byloje buvo apklausti tik šeši liudytojai, sprendžia, kad nuken­tė­ju­sio­jo patirtos 4 438,80 Eur išlaidos nėra pro­por­cin­gos nukentėjusiojo atstovo darbo sąnaudoms. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė ap­linkybę, kad nukentėjusysis taip pat pažeidė KET, viršydamas leidžiamą greitį, todėl sprendžia, kad priteista proceso išlaidų suma yra aiškiai per didelė, todėl ji mažintina.

29. Nukentėjusiojo R. M. atstovas advokatas Raimundas Jurka pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo R. L. nukentėjusiajam atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš pateiktų kvitų (t. 3, b. l. 16, 67-68), R. M. nagrinėjant bylą apeliacinės ins­tancijos teisme turėjo 940 Eur advokato išlaidų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nuostatos dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš kal­ti­na­mojo, galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme pri­tei­siant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo na­grinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys bau­džia­mosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis pro­ce­sas vyko pagal nuteistojo ir civilinio atsakovo ADB ,,G.“ apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į skundų nagrinėjimo re­zul­tatą, t. y., kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o civilinio atsakovo – at­metamas, į tai, kad advokatas ruošėsi posėdžiams, dalyvavo bylos nagri­nė­jime, apeliacinės ins­tancijos teismas protinga ir pagrįsta iš nuteistojo R. L. priteistina atstovavimų išlaidų suma laiko 600 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. ir civilinės atsakovės ADB „G.“ apeliacinius skun­dus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti:

Baudžiamojo poveikio priemonės R. L. – teisės vairuoti kelių transporto prie­mones – atėmimo terminą sutrumpinti iki vienerių metų.

Nukentėjusiajam R. M. iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „G.“ priteistą 3100,35 EUR civilinį ieškinį dėl turtinės žalos sumažinti 7,39 Eur (septyniais eurais 39 centais).

Iš R. L. priteistą 4 438,80 eurų sumą nukentėjusiojo turėtoms išlaidoms ad­vo­kato pagalbai apmokėti sumažinti ir iš jo išieškoti 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų nu­kentėjusiojo turėtoms išlaidoms advokato pagalbai pirmos instancijos teisme apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo R. L. priteisti nukentėjusiajam R. M. 600 Eur (šešis šimtus eurų) turėtų išlaidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.