Šiaulių apygardos teismo nutartis

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakoves V. S. apeliacini skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-619-569/2010 pagal ieškovo M. S. ieškini atsakovei V. S., treciajam asmeniui „Swedbank“, AB, dalyvaujant Šiauliu miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriui, del santuokos nutraukimo, vaiku gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalijimo, bei atsakoves V. S. priešieškini ieškovui M. S. del santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

5) pakeisti teismo sprendimo dali del bylinejimosi išlaidu paskirstymo ir priteisti atsakovei iš ieškovo visas turetas bylinejimosi išlaidas del žyminio mokescio mokejimo teismui, del turto vertinimo, del advokato paslaugu.

2. Nurodo, kad teismas pažeide LR CK 3.192 str. itvirtinta proporcingumo principa, priteisdamas iš atsakovo vaikams periodini išlaikyma tik po 450 Lt. iki ju pilnametystes. Teismas iš vaiku poreikiu eliminavo mokama darželi, burelius, kas iki skyrybu nesudare ieškovui problemu. Apeliante nesutinka su teismo nuostata, kad po skyrybu vaiku interesai turi nukenteti del to, kad nenukentetu sveiko, darbingo, jauno asmens, vaiku tevo asmeniniai interesai.

5. Nurodo, kad teismas iš atsakoves priteise 1759,42 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei, nors ir pripažino ieškovo kalte del santuokos nutraukimo. Mano, kad teismas neteisingai priteise bylinejimosi išlaidas, nes Lietuvos Aukšciausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra išaiškines, kad sutuoktinio reikalavimu išlaidu klausima teismas turi išspresti vadovaudamasis ne tik proceso normomis, bet ir LR CK 3.70 str. 2 d. norma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-208/2005, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-293/2010).

Atsiliepimu i atsakoves apeliacini skunda ieškovas M. S. prašo apeliacini skunda atmesti, Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendima palikti nepakeista. Priteisti iš ieškoves 1500 Lt atstovavimo išlaidu.

1. Nurodo, kad teismas teisingai nustate, kad šalys pradejo atskirai gyventi nuo 2007 m. pavasario, taciau gyvendamas atskirai ieškovas apmokedavo butinasias vaiku išlaikymo išlaidas: pirko rubus, iš dalies maista, pirko visa kura 2007 m. - 2008 m. ir 2008 m. - 2009 m. šildymo sezonams, dali kuro 2009 m. - 2010 m. sezonui. Nupirko vaikams dviracius, riedlente. Mokejo už sunaus lankoma darželi „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2008 m. rudens sunus M. pradejo lankyti privacia mokykla, todel ieškovas mokejo po 400 Lt per menesi, o nuo 2009 m. sausio moka 550 Lt per menesi. Ieškovas moka mokescius už dukros M. lankoma darželi, UAB „Šiauliu sauga“ moka už namo, kuriame gyvena atsakove su vaikais, saugojima, tokiu budu užtikrindamas vaikams saugia aplinka. Vežasi sunu M. pramogauti i atrakcionu parkus, prie juros, i zoologijos soda. D. M. vežtis atsakove neleidžia.

2. Nurodo, kad teismas negali priteisti vaiku išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia ju tevu turtine padetis. Kol turtine padetis leido, vaikams išlaikyti ieškovas galejo skirti daugiau lešu, o veliau, prasidejus sunkmeciui, ieškovo gaunamos pajamos sumažejo, todel ir praše teismo priteisti kiekvienam vaikui po 400 Lt. Teismas ši išlaikyma padidino ir priteise po 450 Lt. Mano, kad tokia suma yra pakankama vaikams išlaikyti.

3. Nurodo, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarine sesija 2010 m. gegužes 20 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suformavo praktika, kad jeigu nera vieno iš sutuoktiniu prašymo, kad dalijamas tik turtas, bendrai igytas iki tada, kai sutuoktiniai pradejo gyventi skyrium, teismo sprendimu padalijamas turtas, kuri kaip bendraja jungtine nuosavybe sutuoktiniai igijo iki bylos iškelimo dienos arba iki teismo sprendimo priemimo dienos (LR CK 127 str. 1 d., 2 d.). Nuo kreipimosi i teisma dienos ieškovas vienas mokejo kredita ir palukanas už paskola, panaudota žemes sklypui ir gyvenamajam namui isigyti. Šis už kredita isigytas turtas tarp šaliu buvo padalintas kaip bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, todel paskolos už ji mokejimas nuo kreipimosi i teisma dienos pagristai pripažintas iš ieškovo asmeniniu lešu.

4. Nurodo, kad gincijami kreditai buvo paimti išimtinai šeimos interesais ir panaudoti nekilnojamajam turtui isigyti ir ji remontuoti. Apeliante nepagristai teigia, kad teismas turejo nagrineti šaliu ukio vedima, parduota turta, pasiimtas paskolas ir ju gražinima per visa bendra gyvenima santuokoje. LR CK 3.123 str. 3 dalyje nustatyta, kad jei ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškelimo vienas sutuoktinis be kito žinios ir sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, verte, tokio sutuoktinio dalis gali buti mažinama prarasto bendro turto verte. Tokiu budu istatymu leidejas numato 1 metu termina ieškiniui pareikšti. Jei atsakove mane, kad banko paimtas paskolas ieškovas naudojo ne šeimos interesais ir jas gražindamas iš bendro turto mažino jo verte, atsakove turejo teise kreiptis i teisma per vienerius metus laiko, taciau to nedare. Priešingai, banko paskolos gautos su atsakoves žinia ir sutikimu, Laidavimo sutartyse atsakove raštu patvirtino, kad sutartys sudarytos sutuoktiniui sutinkant ir šiu sutarciu sudarymas neprieštarauja šeimos interesams, taip pat, kad jai yra žinomos visos kredito sutarties salygos, iskaitant ir tai, kad kredito gaveju prievole yra solidari.

5. Nurodo, kad atsakove nereiške priešieškinio del ankstesniu paskolu, paimtu ar gražintu pagal sutartis iki bylos iškelimo teisme dienos, šiu sutarciu negincijo, todel teismas pagristai vertino tik tuos kreditorinius isipareigojimus, kurie buvo ieškinio pareiškimo diena.

Apeliacines instancijos teismo posedyje apeliante V. S. ir jos atstove advokate V.Plušciauskiene praše patenkinti apeliacini skunda.

I. M. S. ir jo atstove advokate E.Povilaitiene praše apeliacini skunda atmesti.

Treciojo asmens „Swedbank“, AB, ir valstybes institucijos Šiauliu miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovai teismo posedyje nedalyvavo, apie bylos nagrinejima pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma tik apskustoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdestytus argumentus, išskyrus istatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (LR CPK 329 str.).

Teiseju kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinejo byla, ivertino visus byloje surinktus irodymus ir prieme iš esmes teisinga bei motyvuota sprendima.

Del išlaikymo vaikams priteisimo

Teiseju kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas iš atsakovo M. S. priteise per maža periodini išlaikyma vaikams (po 450 litu kas menesi), nes turejo priteisti po 535 litus, taip pat, kad nepriteise iš M. S. 21600 litu išlaikymo vaikams isiskolinimo už pastaruosius trejus metus.

Pirmos instancijos teismas sprendime teisingai nurode, kad spresdamas del išlaikymo vaikams dydžio, atsižvelgia i vaiku poreikius ir abieju tevu galimybe tenkinti šiuos poreikius. Teismas pripažino, kad mažameciu M. S. ir M. S. išlaikymui skiriama optimali suma yra 700 litu, nes abu vaikai sveiki, neturi specialiuju poreikiu. Nors ieškovas M. S. siule iš jo priteisti po 400 litu kiekvienam vaikui kas menesi, taciau teismas, atsižvelgdamas i mažesnes atsakoves V. S. gaunamas pajamas, išlaikyma iš tevo padidino iki 450 litu. Beje, 400 litu periodinio išlaikymo kiekvienam vaikui kas menesi nuo sprendimo priemimo dienos pageidavo ir atsakove V. S. savo pradiniame priešieškineje (t. 2, 60 b. l.), taciau patikslintame priešieškinyje praše priteisti periodini išlaikyma po 535 litus kiekvienam vaikui (t. 2, 48 b. l.). Kaip matyti iš atsakoves prašomo priteisti periodinio išlaikymo apskaiciavimo, jis nebuvo siejamas su LR CK 3.192 str. nustatytais reikalavimais, nes atsakove susumavo jos ir ieškovo gaunama darbo užmokesti, kiekvienam iš tevu pragyvenimui paliko po 500 litu, o likusia suma padalino dviems vaikams, teigdama, kad ieškovas, kaip gaunantis didesni atlyginima, vaikams kas menesi kiekvienam turi moketi po 535 litus, o atsakove skirti vaiku išlaikymui po 201 lita. Toks periodinio išlaikymo vaikams nustatymas negali buti teisingas jau del to, kad kiekvieno iš tevu pragyvenimui skiriama mažesne suma, nei vieno vaiko išlaikymui. Pirmos instancijos teismas gincijamame sprendime detaliai išanalizavo abieju tevu teikta išlaikyma nuo 2007 m. pradžios, kai vaiku tevai pradejo gyventi skyrium. Kaip matyti iš byloje surinktu irodymu, tiek vaiku motina, tiek ir vaiku tevas abipusiu susitarimu, mokejo už vaiku išlaikyma ir maitinima darželyje „(duomenys neskelbtini)“, bei sunaus Mato mokyma ir maitinima nuo 2008 m. rugsejo menesio mokykloje (duomenys neskelbtini) (t.1, 122-129, 140, 141, 152 b. l.). Teismas taip pat nustate, kad ieškovas periodiškai atveždavo vaikams maisto, sunu M. išsiveždavo ilgesniam laikui pabuti i savo namus arba pas savo motina i kaima, kur vaikas buvo visiškai išlaikomas; pirko dali rubu, avalynes, mokymo priemones prieš mokslo metu pradžia; pasirupindavo vaiku laisvalaikiu, vaikus veždamas prie juros, i zoologijos soda ir pan. Atsakove 2010 m. gegužes 25 d. vykusiame teismo posedyje (t. 2, 8-11 b. l.) nurode, kad „ieškovas dažnai vaikus išveždavo i žaidimu kambari“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, del blogu paciu sutuoktiniu tarpusavio santykiu, neretai pati atsakove neleisdavo ieškovui pasiimti vaikus ir pasirupinti jais, ypac dukra M.. Atsakove V. S. 2010 m. lapkricio 22 d. vykusiame teismo posedyje (t. 2, 165-177 b. l.) nurode, kad sunus M. „yra priprates, kad tai, ko jis nores, jam tetis visada nupirks. Tetis jam ne visada nupirkdavo, ka jis noredavo“, todel, kai ieškovas M. nupirko „striuke, batus, sportine apranga, kedus <...> džinsus, pastaruosius jis nenorejo nešioti, nes kai ji eina ka nors pirkti M., paklausia, ar jis tai nešios. Teiseju kolegijos manymu, pirmos instancijos teismas, pasisakydamas del vaiku išlaikymo, teisingai nurode, kad vaiku poreikiai, ypac, kai jie yra dar pakankamai maži ir neturi specialiuju poreikiu, negali viršyti tevu galimybiu tenkinti šiuos poreikius. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad atsakove su vaikais gyveno ir tebegyvena ju bendrai igytuose namuose, naudojasi visu turtu, o ieškovas iš dalies aprupindavo kuru namo šildymui, mokejo po 240 litu firmai UAB „Šiauliu sauga“ už namo apsauga (t. 2, b. l. 92-93).

Pagal tokias faktines aplinkybes, pirmos instancijos teismas teisingai nusprende, kad vaikus išlaike abu tevai. Nors apeliante teigia, kad ieškovo M. S. mokamas apie 1000 litu kreditas itakos vaiku išlaikymui neturejo, taciau, jei kredito mokejimas butu nutrauktas arba jis butu mokamas ne laiku, akivaizdžiai butu išaugusi skolos suma ir pradetas išieškojimas iš ikeisto turto, t. y. to paties gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), kuriame tebegyvena atsakove.

Del santuokoje igyto turto padalijimo

Apeliante V. S. nesutiko su teismo sprendimu del turto padalijimo ir del to, kad teismas pripažinimo, jog ieškovas M. S., sutuoktiniams gyvenant atskirai, 1110,09 EUR (3829,81 Lt) dengdamas šeimos reikmems paimta kredita bankui sumokejo iš savo asmeniniu lešu.

Apeliante nurode, kad teismas neivertino 2005-04-08 iš banko „Swedbank“, AB, (buves AB bankas „Hansabankas“) paimtos 13000 EUR (45000,-Lt) paskolos (paskolos sutartis Nr.05-018590-FA), saskaita Nr.(duomenys neskelbtini)); neanalizavo, pinigu judejimo ieškovo saskaitose, nesiaiškino, kur ieškovas padejo 2006-07-25 tame paciame banke paimta 9847 EUR (33 972,15 Lt) paskola (paskolos sutarties Nr. 06-049712-FA); neaptare ir nesidomejo, kur buvo sunaudoti 2005-01-31 iš banko paimta 7000 Lt paskola (paskolos sutarties Nr. 005014-Va), iplaukusi i ieškovo saskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutinka, su ieškovo paaiškinimu, kad paskola šeima sunaudojo buto remontui, kad 34 000 litu skolinosi iš R. T.; neivertino, kad už parduota buta gauti 87 500 Lt pagal sutarti turejo buti gražinti bankui paskolos dengimui, nevertino atsakoves pateiktu irodymu, kad busto remontui šalys išleido ne daugiau 20000 Lt, o pagal turto vertintojo išvadas – 27000 Lt.

Teiseju kolegija šioje apeliacinio skundo dalyje sutinka su ieškovo M. S. atsiliepimo i apeliacini skunda argumentais, kad teismas neprivalo išanalizuoti ir ivertinti visa sutuoktiniu parduota ir nupirkta turta, prisiimtas prievoles ir ju gražinima per visa bendro ukio vedimo laika, nes:

- pirma, LR CK 3.123 str. 3 dalyje nustatyta, kad jei ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškelimo vienas sutuoktinis be kito žinios ir sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, verte, tokio sutuoktinio dalis gali buti mažinama prarasto bendro turto verte. Jei atsakove mane, kad 2004, 2005, 2006 metais iš banko paimtas paskolas ieškovas M. S. naudojo ne šeimos interesais ir jas gražindamas iš bendro turto mažino jo verte, atsakove turejo teise kreiptis i teisma per vienerius metus, taciau to nepadare;

- antra, LR CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendra sutuoktiniu turta pirmiausia nustatomos iš bendro sutuoktiniu turto vykdomos prievoles, ir tik po to dalijamas likes turtas. Pirmos instancijos teismas nustate, kad visos trys banko „Swedbank“, AB, paskolos, kuriu mokejimo terminas nera pasibaiges ir kuriu likutis yra 195 776,18 Lt, gautos su atsakoves žinia ir sutikimu. Laidavimo sutartyse atsakove raštu patvirtino, kad sutartys sudarytos sutuoktiniui sutinkant ir šiu sutarciu sudarymas neprieštarauja šeimos interesams, taip pat, kad jai yra žinomos visos kredito sutarties salygos, iskaitant ir tai, kad kredito gaveju prievole yra solidari. Kaip matyti iš 2005-01-31 vartojimo sutarties Nr. 05-005014-VA, sudarytos tarp M. S. ir AB banko „Hansabankas“ (dabar bankas „Swedbank“, AB,) del 7000 litu vartojimo kredito, prievole pagal šia sutarti 2005-01-31 Laidavimo sutartimi Nr. 05-005014-LA1, taip pat yra laidavusi atsakove V. S. (t. 2, 181-182 b. l.). Kaip sutuoktiniai, vesdami bendra uki naudojo lešas, yra ju susitarimo reikalas (LR CK 3.101 str.), taciau LR CK 3.109 str. numatyta, kad prievoles, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (1 d. 2 p.), prievoles, atsiradusios iš sandoriu, sudarytu vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas (1 d. 5 p.), solidariosios sutuoktiniu prievoles (1 d. 5 p.) yra vykdomos iš bendro sutuoktiniu turto.

Nors atsakove V. S. byloje teige, kad ji pasitikejo savo sutuoktiniu, nekontroliavo, kaip ir kur jis leidžia pinigus, nesikišo i jo verslo reikalus, žinojo, kad geresniam vyro verslui yra perkami „tralai“ ir priekabos, bet tuo labai nesidomejo, nes pagal ju bendra susitarima, atsakove turejo „auginti vaikus“, o ieškovas turejo „rupintis verslu ir parnešti pinigus i namus“ (t. 2, 170 b. l.), taciau to paties LR CK 3.109 str. 4 dalyje yra nustatyta, kad sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikiu tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rupestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles.

Teiseju kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakove, atsižvelge i atsakoves ir mažameciu vaiku interesus, nes padalindamas sutuoktiniu turta, nesilaike sutuoktiniu bendro turto lygiu daliu prezumpcijos, numatytos LR CK 3.117 str. 1 dalyje, o taike šio straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. atsakovei priteise 2/3 dalis turto.

Del bylinejimosi išlaidu priteisimo pirmosios instancijos teisme

Ivertines byloje esancius irodymus, pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu konstatavo, jog santuoka, sudaryta tarp ieškovo M. S. ir atsakoves V. S., iširo del ieškovo M. S. kaltes. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka nera skundžiamas, todel pripažintina, jog šalys su tokiomis teismo išvadomis sutinka.

LR CK 3.70 str. 2 dalis numato, kad sutuoktinis turi teise reikalauti iš kalto del santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtine žala, susijusia su santuokos nutraukimu. LR CPK 93 str. 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta.

Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti ši klausima lydintys ir istatymo pagrindu privalomai sprestini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo yra tiesiogiai susije, nors ir apmokestinami žyminiu mokesciu bendra tvarka. Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukima del kito sutuoktinio kaltes, kitam sutuoktiniui istatymas garantuoja teise reikalauti iš kalto del santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtine žala, susijusia su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto del santuokos iširimo sutuoktinio turetos bylinejimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas, konstatavus vieno iš sutuoktiniu kalte del santuokos iširimo, reiškia bylos išnagrinejima taip, kad sprendimas priimamas nekalto del santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo ivertinimui neturi itakos visu kitu kartu su santuokos nutraukimu nagrinetu klausimu išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Prie atlygintinu išlaidu priskirtinos bendro turto vertes nustatymo išlaidos. Sutuoktinio reikalavimu ši išlaidu klausima teismas turi išspresti vadovaudamasis ne tik proceso normomis, bet ir LR CK 3.70 str. 2 d. norma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-208/2005; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-293/2010).

Teiseju kolegijos vertinimu, gincydama pirmosios instancijos teismo sprendimo dali del bylinejimosi išlaidu, atsakove pagristai apeliuoja i normu, reglamentuojanciu bylinejimosi išlaidu priteisima, netinkama aiškinima ir taikyma. Nagrinejamoje byloje nusprendus, kad šaliu santuoka nutraukiama del ieškovo kaltes, apeliantes patirtos bylinejimosi išlaidos vertintinos kaip jos patirta žala, susijusi su santuokos nutraukimu (LR CK 3.70 str. 2 d.), taip pat, kad teismo sprendimas yra priimtas apeliantes naudai (LR CPK 93 str. 1 d.). Tai teikia pagrinda (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.) pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dali, kuria iš ieškovo atsakovei nepriteistos jos patirtos bylinejimosi išlaidos, taip pat iš atsakoves priteistos 1759,42 Lt bylinejimosi išlaidos valstybei, kurios iš apeliantes nepriteistinos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakove V. S. pirmosios instancijos teisme patyre iš viso 1650 Lt bylinejimosi išlaidu: 300 Lt už nekilnojamojo turto vertinima (t. 2, b. l. 53); 250 Lt žyminio mokescio už priešieškini (t 2, b. l. 77); 1100 Lt už advokato atstovavima pirmosios instancijos teisme (t. 3, 35, 36 b. l.), kurios atsakovei priteistinos iš ieškovo M. S. (LR CK 3.70 str. 2 d., LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 8 p., 93 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakove, pateikdama priešieškini, buvo sumokejusi 250 Lt žyminio mokescio (t. 2, b. l. 77), o nuo likusios 5620 Lt dalies žyminio mokescio sumokejimo Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 20 d. nutartimi buvo atleista (t. 2, b. l. 64).

Ieškovas M. S., pateikdamas ieškini ir patikslinta ieškini, buvo sumokejes 1132 Lt žyminio mokescio (t. 1 69, 70, 76 b. l.), o nuo likusios 1321 Lt dalies žyminio mokescio Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi buvo atleistas (t. 1, 72-73 b. l.).

LR CPK 96 str. 4 d. itvirtinta nuostata, jog tuo atveju, jeigu abi šalys nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo atleistos, bylinejimosi išlaidos apmokamos iš valstybes biudžeto, todel 1759,42 Lt bylinejimosi išlaidos, kurios pirmosios instancijos teismo sprendimu Valstybei buvo priteistos iš atsakoves V. S., iš ieškovo M. S. nepriteistinos.

Del bylinejimosi išlaidu apeliacines instancijos teisme

Pateikdama apeliacini skunda atsakove V. S. yra sumokejusi 100 Lt žymini mokesti (t. 3, 1 b. l.), nuo likusios dalies žyminio mokescio sumokejimo Šiauliu miesto apylinkes teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartimi apeliante atleista (t. 3, 19 b. l.). Atsakove taip pat turejo 500 Lt advokato pagalbos išlaidu (t. 3, 35, 36 b. l.). I. M. S. apeliacines instancijos teisme turejo 1500 Lt advokato pagalbos išlaidu, kurios atitinka kriterijus, nurodytus LR Teisingumo ministro isakyme Nr. 1R-85 „Del rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio“ ( t. 3, 32 b. l).

Atsižvelgiant i tai, kad atsakoves apeliacinis skundas patenkintas tik dalyje, t.y. del bylinejimosi išlaidu priteisimo, konstatuotina, kad apeliacineje instancijoje yra patenkinta ¼ dalis apeliantes reikalavimu, todel atitinkamai paskirstytinos bylinejimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 2 d.):

iš ieškovo M. S. atsakovei V. S. priteistina 25 Lt žyminio mokescio ir 125 Lt advokato pagalbos išlaidu, išviso – 150 Lt; iš atsakoves V. S. ieškovui M. S. pritiestina 1125 Lt advokato pagalbos išlaidu; iskaicius iš kiekvienos iš šaliu priteistinas bylinejimosi išlaidas, iš atsakoves V. S. priteistina ieškovui M. S. 975 Lt bylinejimosi išlaidu apeliacines instancijos teisme.

Byloje esant duomenu apie sunkia atsakoves finansine padeti, nes jie buvo atleisti nuo dalies žyminio mokescio už ieškini ir priešieškini sumokejimo, o atsakove buvo atleista nuo dalies žyminio mokescio sumokejimo už apeliacini skunda, valstybes naudai bylinejimosi išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, iš šaliu nepriteistinos ( CPK 96 str. 4 d.).

Del nurodytu motyvu teiseju kolegija sprendžia, kad atsakoves V. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovei nepriteistos jos patirtos bylinejimosi išlaidos, taip pat iš atsakoves priteistos 1759,42 Lt bylinejimosi išlaidos valstybes naudai, pakeistina.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo dali, kuria iš ieškovo M. S. atsakovei V. S. nepriteistos jos patirtos bylinejimosi išlaidos, o taip pat iš atsakoves V. S. priteistos 1759,42 Lt bylinejimosi išlaidos Valstybes naudai, pakeisti ir šia sprendimo rezoliucine dali išdestyti taip:

„Priteisti iš ieškovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1650 Lt (viena tukstanti šešis šimtus penkiasdešimt litu) bylinejimosi išlaidu pirmosios instancijos teisme.

Iš atsakoves V. S. bylinejimosi išlaidu valstybes naudai nepriteisti“.

Kita sprendimo dali palikti nepakeista.

Priteisti iš atsakoves V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 975 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt penkis litus) bylinejimosi išlaidu apeliacines instancijos teisme.