- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-17
- Bylos Nr.
- 2-619-569/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė, Eugenija Povilaitienė
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei V. S., trečiajam asmeniui AB,,Swedbank‘‘ , dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalijimo bei atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui M. S. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. S. paaiškino, kad santuoka tarp jo ir atsakovės V. S. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini)gimė sūnus M. S., (duomenys neskelbtini)– duktė M. S.. Nurodė, kad su atsakove nuo 2007 metų pavasario nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Santuoką su atsakove nori nutraukti, kadangi šeimoje vyksta nesutarimai, nėra darnos, nėra prižiūrimi vaikai. Gyvenant santuokoje jis daug dirbo, į darbą išeidavo labai anksti, o grįždavo vėlai. Tuo metu atsakovė niekur nedirbo ir, jų sutarimu, turėjo prižiūrėti namus ir vaikus. Dėl netvarkos namuose ir vaikų nepriežiūros tarp jų prasidėjo nesutarimai. Atsakovė jam nuolat priekaištaudavo, kad jis atkreipia dėmesį i kitas moteris, pavyduliaudavo, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Jo manymu šeimos iširimo priežastys buvo dvi - netvarka namuose ir pavydas. Kai jam tai tapo nepakeliama, jis prieš tris metus paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Mano, kad jų šeima iširo dėl abiejų kaltės. Jam išėjus gyventi atskirai, jis jau turėjo kitą moterį, tačiau šeimą paliko dėl tarpusavio nesutarimų ir santykiai su kita moterimi jokios įtakos jų santuokos iširimui neturėjo. Mano, kad jam ir atsakovei nėra realios galimybės susitaikyti, taikytis nenori. Pripažįsta, kad gyvendamas su atsakove šeimoje, per mažai laiko praleisdavo su vaikais. Pradėjus gyventi atskirai, jis atvažiuodavo vos ne kiekvieną vakarą, savaitgaliais pas vaikus, taip pat bendraudavo su atsakove, pirkdavo maistą, kurą, drabužius vaikams. Jis išsiveždavo sūnų M. į kaimą, nes mažosios dukters M. atsakovė vežtis neleisdavo. Jis neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta pas atsakovę. Pageidauja, kad būtų nustatyta tokia bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią jis galėtų vaikus pasiimti kas antrą savaitgalį nuo 8 val. ryto iki sekmadienio 8 val. vakaro, matytis ir bendrauti su vaikais kiekvieną dieną savo nuožiūra, vaikams patogiu laiku ir iš anksto tai suderinęs su atsakove, vieną kartą per metus vaikus išvežti į užsienį bei poilsiui į kurortus. Neprieštarauja, kad vaikus jis paimtų 10 valandą, tada vaikai galės ilgiau pamiegoti. Taip pat pageidauja bendrauti su vaikais pirmą Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų dieną bei kas antrus Naujuosius metus, vieną mėnesį vaikų vasaros atostogų metu. Kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jam nepavyko per tą laikotarpį pasiimti dukters, nes jis buvo užsiėmęs darbo reikalais. Kai jis bendrauja su dukra pas atsakovę, jiems trukdo atsakovė - kišasi į pokalbį. Jei dukrai nebus leidžiama savaitgalius praleisti pas jį, dukra prie jo taip ir nepripras. Jei dukra blogai jausis pas jį ar verks, jis įsipareigoja parvežti ją motinai. Jis prašo leisti vaikus pasiimti šeštadienį ir sekmadienį, tačiau tuo atveju, kai bus užimtas darbe, nori turėti galimybę juos pasiimti tik sekmadienį. Šiuo metu jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra Klaipėdoje. Šį įmonė užsiima automobilių pardavimu. Jis vyksta į Vokietiją tikslu supirkti ten automobilius ir juos parvežti, tačiau komandiruotės būna maždaug kartą per mėnesį ir darbo dienomis. Jo darbo vieta yra Klaipėdoje, tačiau jis ten važiuoja ne kiekvieną dieną. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), šis namas priklauso jo draugei. Jo gyvenimo sąlygos yra labai geros, name yra 5 – 6 kambariai. Jo darbo užmokestis yra 1800 Lt, neatskaičius mokesčių. Taip pat jį remia mama. Vaikų išlaikymui sutinka mokėti kiekvienam vaikui po 400 Lt nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Mano, kas sūnaus M. maitinimui per dieną turėtų užtekti po 10 Lt, kas sudaro 300 Lt per mėnesį. Rūbams, įskaičiuojant batus, sportinę aprangą, užtektų 100 litų per mėnesį. Sūnui tenkanti mokesčių už elektrą, dujas, šildymą kietu kuru ir komunalinių patarnavimų dalis per mėnesį sudaro 50 Lt. Kadangi name jie gyvena trise, kiekvienam asmeniui tektų po 50 litų išlaidų. Sveikatos priežiūrai, vaistams, vitaminams reiktų skirti po 100 litų. Pramogoms, gimtadieniams, spektakliams užtektų skirti po 25 Lt kas mėnesį, kadangi gimtadienis per metus būna vieną kartą. Švietimo ir mokslo, higienos ir kosmetikos priemonėms reiktų skirti 20 litų, telefono sąskaitai - 5 Lt per mėnesį. Sūnus šiuo metu lanko šachmatų būrelį, mano, kad 30 Lt šioms išlaidoms užtenka. Mokesčiui už baseiną taip pat užtenka 30 Lt. Sudėjus šias sumas, viso susidaro 700 litų suma. Dukters M. maitinimui per dieną reiktų skirti po 10 Lt, kas per mėnesį sudarytų 300 Lt. Dukters rūbams, skaičiuojant išlaidas vasariniams, žieminiams rūbams, avalynei, užtektų 60 Lt, nes ji yra mažesnė ir jai mažiau reikia. Dukrai tekanti mokesčių už elektrą, dujas, šildymą kietu kuru ir komunalinių patarnavimų dalis per mėnesį sudaro 50 Lt. Sveikatos priežiūrai, vaistams, vitaminams užtektų 90 Lt. Pramogoms, t.y. koncertams, spektakliams, gimtadieniams, ekskursijoms – 10 Lt per mėnesį. Žaislams, knygutėms - 15 Lt kas mėnesį. Asmens higienos ir kosmetikos priemonėms užtektų 15 Lt kas mėnesį. Šokių būreliui ar kito pobūdžio lavinimui – 20 Lt kas mėnesį, mokestis už darželį - 140 Lt. Dukters išlaikymui taip pat susidaro 700 litų suma per mėnesį. Šiuo metu jis iš savo lėšų moka kas mėnesį po 580 Lt už privačią mokyklą, kurią lanko sūnus, ir 130 Lt už darželį, kurį lanko dukra, kas 2 – 3 savaitės atveža vaikams maisto produktų už 200 litų. Maistą perka įvairų, tokį, kokį mėgsta jo vaikai. Prieš rugsėjo pirmą sūnaus aprangai ir kanceliarinėms prekėms jis išleido 1000 litų. Mano, kad jie abu vaikus turi išlaikyti po lygiai, jis skiria 400 Lt ir atsakovė turi skirti 400 Lt kiekvienam vaikui. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Jiems pradėjus gyventi atskirai, jis taip pat mokėjo už M. mokyklą 500 litų, už dukters darželį jis mokėjo kas antrą mėnesį, atveždavo maisto už 150 – 200 litų. Taip pat pirko namo apšildymui kurą. 2009 metais kurą namo apšildymui pirko per pusę su atsakove, o nuo 2007 m. kurą pirkdavo jis. Taip pat vaikams pirko drabužių. Todėl mano, kad prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Išlaikymo sau iš atsakovės jis neprašo. Jie turi vieną kreditorių - AB ,,Swedbankas‘‘. Iš šio banko buvo imta paskola būsto pirkimui, būsto remontui, vartojamoji paskola ir ji yra išskaidyta per tris etapus, nes iš karto visos sumos nebuvo galima paimti. Jis prašo padalinti turtą taip, kad visi kreditoriniai įsiskolinimai liktų jam. Jis sutinka su atsakovės pateiktu įvertinimu, kad namo vertė yra 290 000 Lt, kad greičiau būtų baigtas bylos nagrinėjimas. Kreditoriniai įsipareigojimai bankui yra 195 776,18 Lt. Todėl, atėmus kreditorinius įsipareigojimus, likusią sumą reikia dalinti per pusę. Kito turto jie neturi, yra tik automobilis, kuris lieka atsakovei. Jis prieštarauja atsakovės siūlomam turto padalijimo būdui, kadangi realiai jis neturi iš ko sumokėti jos prašomų pinigų. Atsakovė iš turto masės neminusuoja kreditorinių įsipareigojimų sumos. Mano, kad ieškovė prašo didesnės turto dalies sau nepagrįstai, kadangi iš jo atsakovei vaikų išlaikymui bus priteista išlaikymo suma. Būstas buvo įsigytas paėmus iš banko kreditą. Buvo sudaryto trys sutartys - būsto pirkimui, vartojamoji paskola ir būsto remontui. Būstą įsigijo už 180 000 Lt Grynais pinigais jie sumokėjo 36 000 Lt, 34000 Lt suma buvo paskolinta iš R. T., apie tai atsakovė žinojo, porą tūkstančių turėjo savų. Bankas pinigus pervedė tik po savaitės laiko tiesiai pardavėjui į sąskaitą. Antra paskola buvo įvardinta kaip būsto remontui, iš jos buvo paimti pinigai ir atiduoti R. T.. Trečioji paskola buvo panaudota remontui. Namo remontas kainavo apie 50 000 Lt, kadangi buvo dėta nauja stogo danga, pastatytos naujos dušo kabinos, padarytos šildomos grindys. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad namo remontas kainavo 29 000 Lt, tačiau tikrai į tą namo remontą buvo įdėta daugiau, negu nurodė atsakovė. Neprieštarauja, kad vaikai su atsakove liktų gyventi name, kol jis jai sumokės kompensaciją. Prašo nutraukti santuoką, įregistruotą 2000m. rugpjūčio 26d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarke, ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, turinčių du nepilnamečius vaikus, dėl šeimos iširimo kaltais pripažinti abu sutuoktinius; nustatyti sūnaus M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. S., kol vaikai sulauks pilnametystės; priteisti iš jo, t.y. M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarke, išlaikymą sūnui M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti, kad motina V. S. vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise; nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką - tėvas M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo 8 val. ryto iki sekmadienio 20 val. vakaro, turi teisę su vaikais matytis ir bendrauti kiekvieną dieną, pagal savo nuožiūrą vaikams patogiu metu, apie vaikų lankymą iš anksto pranešęs V. S., vieną kartą per metus galės vaikus išsivežti į užsienį bei poilsiui į kurortus, bendraus su vaikais pirmą Šv. Kalėdų ir Šv.Velykų dieną bei kas antrus Naujuosius metus, pasiims vaikus vieną mėnesį (30 dienų iš eilės) per vaikų vasaros atostogas; padalinti santuokoje įgytą turtą – jam, t.y. ieškovui, pripažinti nuosavybės teisę ir priteisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu teisiškai įregistruotą M. S. ir V. S. vardu, įsigytą 2005-12-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, žemės sklypą, kurio bendras plotas 0.0810 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. k. v., pastatą - sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lS2p, šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Šlg, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Ilp, rinkos vertė 260 000 Lt, šią vertę sumažinus negrąžinta paskolos dalimi jam priteisti turto už 64 223,82 Lt, atsakovei pripažinti nuosavybės teisę ir priteisti lengvąjį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą V. S. vardu, vidutinė rinkos vertė - 3500 Lt, priteisti iš jo atsakovei piniginę kompensaciją 30 361,91 Lt, nustatant vienerių metų išmokėjimo terminą, nuo bylos iškėlimo teisme iki šiol kreditoriui AB ,,Swedbank‘‘ sumokėtą sumą 1110,09 eurų (3829,81 Lt) pripažinti išmokėta iš jo asmeninių lėšų ir priteisti jam iš atsakovės 1/2 dalį išmokėto kredito kompensaciją, kas sudaro 1914, 90 Lt, įpareigoti jį vieną grąžinti kreditoriui AB ,,Swedbank‘‘ negrąžintą paskolos dalį 56 746, 72 eurų (195 776,18 Lt) pagal 2005-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006m. liepos 12d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistos 2005-12-21 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, kreditoriui AB ,,Swedbank‘‘ sutinkant, atsakovė yra atleidžiama nuo turtinių įsipareigojimų pagal 2005-12-21 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2006-07-12 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistos 2005-12-21 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes "S." ir "S.", priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su priešieškiniu sutinka iš dalies.
Atsakovė V. S. su ieškiniu sutinka iš dalies, priešieškinį palaiko. Nurodė, kad jiems gyvenant kartu, ieškovas iš tikrųjų turėjo daug darbo, mažai būdavo namuose, tačiau tuo metu jis susirado kitą moterį. Po vieno savaitgalio Šventojoje, jis sekančią dieną pasiėmė vaiką, jį išregistravo ir išsivežė į Vilnių. Tada teisme buvo užvesta ištuokos byla, tačiau jie susitaikė, kadangi ji labai mylėjo ieškovą, be to, buvo mažas vaikas. Tačiau dar prieš gimstant dukrai M., jis bendravo su moterimi, vardu I., su kuria gyvena ir šiuo metu. Jie kartu nebegyvena nuo 2006 m. rugsėjo – spalio mėnesio. Su savo daiktais ieškovas išsikraustė 2007 metų pavasarį. Ieškovas sako netiesą, kad ji yra netvarkinga, vaikai neprižiūrėti, nes yra daug žmonių, kurie gali paliudyti, kokia ji yra, teismui pateiktos pažymos iš vaikų ugdymo įstaigų. Priešingai, ieškovą namuose visada erzindavo vaikų keliamas triukšmas. Dėl santuokos iširimo yra kaltas tik ieškovas, kuris susirado kitą moterį. Ji sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Šiuo metu ji gyvena jų bendrai įsigytame name (duomenys neskelbtini). Ji dirba siuvykloje, jos darbo užmokestis yra 1000 litų, neatskaičius mokesčių, 50 Lt išmoka dukrai. Visus tuos metus pragyventi jai padeda mama ir ieškovui apie tai yra žinoma, mama jų šeimą rėmė nuo tada, kai jie atsikraustė gyventi į Šiaulius. Ji nesutinka, kad ieškovas vaikų išlaikymui mokėtų po 400 Lt ir prašo priteisti po 535 Lt. Iš savo gaunamo atlyginimo vaikų išlaikymui ji skirtų po 201 Lt. Vaikų išlaikymui reiktų po 800 Lt per mėnesį. Vaiko maitinimui per mėnesį reiktų 300 litų, tai vidutiniškai po 10 litų per dieną. Higieninėms priemonės per mėnesį reikia 30 Lt, tai dantų šepetėlis, dantų pasta, muilas. Kadangi vaikai yra augantys, hiperaktyvūs, dažnai tenka rūbus ir avalynę keisti. Vaikui per mėnesį rūbams ji išleidžia nuo 250 iki 300 litų, kadangi į darželį ar mokyklą vaikai eina su vienais rūbais, namuose būna su kitais rūbais, jie dažnai skalbiami. Sūnaus sportinei avalynei kas mėnesį yra reikalinga po 120 Lt, kadangi sūnus labai mėgsta bėgioti, jis žaidžia futbolą ir labai dažnai plyšta sportinės avalynės padai. Sportinis kostiumas yra reikalingas tik vienas, tačiau, nurodydama šią sumą, ji įskaičiavo ir sportinę avalynę, kadangi sūnui vieni sportiniai bateliai kainuoja 40 litų. Sportiniam kostiumui reikia dažniau pakeisti kelnes, nes jos suplyšta. Sūnus lanko šachmatų būrelį, kiekvieną šeštadienį ji veža jį į varžybas. Taip pat sūnus lanko baseiną. Užklasinei veiklai per mėnesį reikia 50 – 100 litų, kadangi sūnus labai mėgsta skaityti knygas ir labai daug pinigų išeina knygų pirkimui, nes sūnus nori turėti savo biblioteką. Dukra lanko darželį. Dukters sportinei aprangai kas mėnesį po 50 litų tikrai nereikia, ši suma yra nurodyta pusei metų. Už darželį reikia mokėti 120 – 134 Lt, kanceliarinių prekių pirkimui išleidžia 10 Lt, už šokių būrelį – 7 – 12 Lt. Darželio rinkliavai reikia 10 – 13 Lt, per metus išeina 120 – 130 litų. Užklasinei veiklai per mėnesį išleidžia 50 – 100 litų, į šią sumą įeina spalvinimo bei kitos knygelės. Komunalinius mokesčius ji padalijo trims asmenims, mokestį už šiukšlių išvežimą – keturiems, nes ieškovas yra registruotas name. Kuras žiemos sezonui kainuoja 1000 – 1200 litų. Sanitarinių priemonių pirkimui per mėnesį ji išleidžia 100 litų, ši suma yra nurodyta visai šeimai. Nurodytas paskaičiavimuose kuro sąnaudas - 100 litų, ji skaičiuoja tik tiek, kiek išleidžia vežiodama vaikus. 50 Lt sumą ji paskaičiavo laisvalaikio praleidimui, į ją įeina kelionės, pramogos. Paskolą visada mokėjo ieškovas, nes jie buvo sutarę, kad jis išlaiko namą, moka paskolą. Dukra darželį pradėjo lankyti nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio. Už darželį ji viena mokėjo nuo 2007m. rugsėjo mėnesio, o nuo 2008 metų kas antrą mėnesį mokėjo ieškovas. Kai teisme buvo užvesta byla, ieškovas už darželį moka vienas, t.y. nuo 2009 metų. Už privačią sūnaus mokyklą nuo 2008 metų pradėjo mokėti ieškovas, tačiau ne sistemingai, yra mokėjusi ir ji. Nuo 2009 metų ieškovas už sūnaus mokslus moka vienas. Maistu ir drabužiais ieškovas prisidėjo, tačiau 2009 metais jis per visus metus maisto yra atvežęs tik du kartus ir jo atvežto maisto vertė buvo 100 – 130 Lt, o 2008m. jis maisto yra atvežęs tik vieną kartą. Pateikus ieškinį teismui, ieškovas maisto buvo atvežęs tris kartus. Drabužius sūnui yra pirkęs prieš šių metų rugsėjo 1- ąją. Dukrai jis atveža drabužėlių, kadangi jo teta yra grįžusi iš Amerikos, spalvinimo knygeles, karoliukus, apyrankes. 2007m. jis yra nupirkęs kurą. 2008m. kuro jis nepirko, o 2009m. jis pirko vieną mašiną malkų ir vieną mašiną brikečių. Šiais metais jis jai davė 200 litų, beveik 1 tonai brikečių. Tačiau ji šiais metais pirko 2 mašinas malkų ir 1,5 tonos brikečių, kurias jau baigia. Mano, kad ieškovas, išėjęs gyventi atskirai, per mažai skyrė lėšų vaikų išlaikymui, todėl pasilieka prie reikalavimo priteisti iš ieškovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Su ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka ji sutinka dalinai. Teismo priimta nutartimi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, tačiau ieškovas per visą mėnesį taip ir nepasiėmė dukters. Kai sūnus buvo prasiskėlęs galvą dėl ieškovo kaltės, ieškovas jo nevežė į ligoninę, nors jam buvo galvos smegenų sutrenkimas. Galva vaikui buvo sužalota, kai ieškovas dėl didelio greičio nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Todėl ji rugpjūčio trečią savaitę nuvažiavo ir parsivežė sūnų. Ji sutinka, kad ieškovas bendrautų su vaikais, bet kad jis pats bendrautų, o ne močiutė ir dėdės, nes ieškovas, pasiėmęs vaikus, su jais nebūna. Ji sutinka, kad sūnų ieškovas pasiimtų šeštadienį nuo 10 val., o sekmadienį 20 val. parvežtų, o dukrą parvežtų tą pačią dieną. Ji nesutinka, kad ieškovas vaikus išsivežtų poilsiauti į užsienį. Ieškovas buvo pasiėmęs sūnų ir išsivežęs į Vilnių, dėl ko ji ilgai negalėjo bendrauti su sūnumi, bijojo, kad neišsivežtų jo į užsienį. Sutinka su ieškovo pasiūlytu variantu dėl bendravimo su vaikais švenčių metu. Ji pasilieka prie savo reikalavimo dėl turto padalijimo. Turto – būsto - vertė yra 290 000 Lt. Ji prašo didesnės turto dalies sau, kadangi su ja lieka gyventi du vaikai. Sutinka, jog visus kreditorinius įsipareigojimus prisiimtų ieškovas, kadangi jos pajamos yra mažos. Gavusi kompensaciją, ji ketina nusipirkti kitą būstą, kad vaikai turėtų kur gyventi. Iš dalintino turto vertės ji neminusuoja kreditorinio įsiskolinimo, nes paimtas paskolas namo remontui ieškovas išleido savo reikmėm. Paskola taip pat buvo imta 2005-04-08, tik dabar ji sužinojo, kad jis turėjo kitą sąskaitą banke, į kurią dabartinis buto savininkas pervedė pinigus. Apie ieškovo paimtas 6000 eurų ir 7000 eurų paskolas 2005-04-08 ji iš viso nieko nežinojo. Prieš įsigyjant namą, butą jie buvo nusipirkę, paėmę paskolą iš banko, jį pirko už mažą kainą, o pardavę gavo tris- keturis kartus daugiau. Paimtos paskolos užteko ir buto pirkimui, ir jo remontui. Kiek ieškovas ėmė kitų paskolų – ji nežino. Kai pardavė butą, pirko namą, kurio pirkimui ėmė paskolą ir ši paskola buvo suskaidyta į tris dalis. Buto paskola buvo padengta, nes buto pirkėjai ją padengė, o likusią sumą pervedė ieškovui į sąskaitą, apie kurią ji nieko nežino, tie pinigai namo pirkimui nebuvo panaudoti. Šie pinigai galėjo būti panaudoti pradiniam įnašui, perkant namą, tačiau tada neaišku, kur dingo kiti 36 000 litų, kurie buvo paimti namo remontui. 2005 m. gruodžio mėnesį buvo paimtos dvi paskolos - namo pirkimui ir namo remontui. Iš pradžių namo pirkimui jiems reikėjo įnešti pradinį įnašą ir ši suma turbūt buvo įnešta už parduotą butą. Mano, kad paskolą, paimtą namo remontui, ieškovas skyrė savo reikmėm. Namo remontui buvo panaudota tik apie 20 000 – 25 000 Lt. Buvo keistas namo stogas, kuris kainavo 10 000 litų, buvo remontuotas vonios kambarys, kuris taip pat kainavo apie 10 000 Lt, o visus namo remonto darbus atliko ieškovo tėvas ir jo krikšto tėvas. Kai jie ėmė antrą paskolą, pinigai buvo panaudoti sunkvežimio pirkimui. Kiek jai žinoma, buvo nupirkti du tralai ir dvi priekabos. Kieno vardu yra perkamos tos transporto priemonės, ji nesidomėjo. Iš visų paimtų paskolų buvo nupirktas namas, suremontuota vonia ir pakeista stogo danga. Kad paimtos paskolos buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui, matyti iš sąskaitų. Jis turėjo dvi sąskaitas banke, iš jose esančių sumų matyti, kad ieškovas seniai galėjo paskolą, paimtą namo pirkimui, grąžinti, tačiau jis visus pinigus panaudojo savo reikmėms. Kreditorinių įsipareigojimų ji neminusuoja, kadangi mano, kad ieškovas dalį paimtų paskolų išleido savo poreikių tenkinimui. Išlaikymo sau iš ieškovo nereikalauja. Prašo nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti M. S. kaltę dėl santuokos nutraukimo; priteisti iš M. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir M. S., a.k(duomenys neskelbtini) tokia tvarka – 21600 Lt įsiskolinimą už paskutinius tris metus iki teismo sprendimo priėmimo dienos, po 535 Lt kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. ir M. S. tvarką - leisti ieškovui pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. pasiimti sūnų M. ir dukrą M. ir grąžinti sūnų M. sekančią dieną iki 20 val., dukrą M. tą pačią dieną iki 20 val., leisti ieškovui vaikų vasaros atostogų metu dviem savaitėm išsivežti sūnų M. ir dukrą M. su savimi, leisti ieškovui kas antras Valstybines šventes (tų pačių metų) pasiimti abu vaikus su savimi; padalyti santuokoje įgytą turtą nelygiomis dalimis, atsižvelgiant į vaikų interesus, ir priteisti jai 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, M. S. - 1/3 dalį priteisti tokiu būdu – pripažinti M. S. nuosavybės teisę ir priteisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 290000 Lt rinkos vertės (gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0810 ha žemės sklypą, unikalus NR. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto k.v.), pripažinti jai nuosavybės teisę ir priteisti lengvąjį automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3500 Lt rinkos vertės, priteisti jai, V. S., iš M. S. 192167 Lt dydžio piniginę kompensaciją, įpareigoti M. S. 192167 Lt sumokėti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, kad ji turi teisę su savo nepilnamečiais vaikais M. ir M. S. uzufrukto teise gyventi ieškovui priklausančiame gyvenamajame name iki M. S. sumokės visą jai priteistą piniginę kompensaciją už turtą, pripažinti AB ,,Swedbank‘‘ negrąžintą paskolos dalį pagal 2005-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-08-17 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistos 2005-12-21 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, asmenine M. S. skola bankui ir įpareigoti vieną ieškovą grąžinti kreditoriui AB ,,Swedbank‘‘ negrąžintą paskolos dalį -195776,18 Lt, kreditoriui AB Swedbank sutinkant, atleisti ją nuo turtinių įsipareigojimų pagal 2005-12-21 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-07-12 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistos 2005-12-21 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens AB,,Swedbank‘‘ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pateiktame teismui atsiliepime nurodo, kad neprieštarauja, jog pareiga mokėti kreditą būtų nustatyta ieškovui M. S..
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. T. nurodė, kad bendravimo su dukra M. S. metu pastebėta, jog stipresnis emocinis ryšys mergaitę sieja su motina. Mergaitė pageidauja su tėčiu bendrauti ir matytis, tačiau vaikas kelis kartus teigė, kad jai nesinorėtų pas tėtį pasilikti su nakvyne. Ji kalbėjo, jog tą pačią dieną norėtų sugrįžti pas mamą. Priežasčių, kodėl nenori pasilikti, nepavyko išsiaiškinti. Jokių asmenų, kurie jos nemėgtų ar ignoruotų, mergaitė nenurodė. Taip pat buvo pastebėta, kad M. per daug neišgyvena, kad tėtis kai kada pasiima brolį, jį išsiveža, o ją palieka namuose. Prašo priimant sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo atkreipti dėmesį į mergaitės išsakytą nuomonę ir bendravimo tvarką nustatyti šiek tiek kitokią, nei su sūnumi, nustatant bendravimą dienos metu, kad tėvas mergaitės neimtų su nakvyne. Paskui, praėjus keliems metams, kai mergaitė taps didesnė, jos patyrimas bus kitoks, ir pati ji gal norės ilgiau pabūti su tėčiu. Dėl išlaikymo priteisimo, prašo priimti tokį sprendimą, kuris užtikrintų tinkamas gyvenimo sąlygas ir aprūpinimą kiekvienam iš vaikų. Išlaikymas neturėtų būti mažesnis kaip 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iš kiekvieno iš tėvų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.
Iš santuokos liudijimo (I t. b.l. 7) matyti, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Gyvenat santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. S., (duomenys neskelbtini) – duktė M. S. (I t. b.l. 9,10). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys nuo 2007m. pavasario nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Ieškovas, prašydamas nutraukti santuoką, nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo jis ir atsakovė kalti abu – jis mažai laiko praleisdavo su vaikais, atsakovė tinkamai neprižiūrėjo vaikų, nesirūpino tvarka namuose, be pagrindo pavyduliaudavo, dėl ko jų šeimoje kildavo konfliktai. Tačiau atsakovė nesutiko su ieškovo nurodytomis šeimos iširimo priežastimis ir nurodė, kad jų šeima iširo dėl ieškovo santuokinės neištikimybės, dėl ko jis paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Nors ieškovas įrodinėjo, kad atsakovės netinkama vaikų ir namų priežiūra sukėlė tarpusavio konfliktus, jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas santuokos išimo priežastis, nepateikė. Priešingai, byloje yra įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančios pažymos (I t. b.l. 141) matyti, kad M. S. lanko Šiaulių lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) , mergaitė tvarkinga, savarankiška, tinkamai prižiūrima, atsakovė rūpinasi, domisi dukros pažanga ir pasiekimais darželyje, dalyvauja renginiuose, susirinkimuose. Iš civilinėje byloje Nr. 2-340-154/2005m. esančios pažymos matyti (b.l. 15), kad 2004-11-24 išduotoje (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodoma, jog M. S. į darželį būdavo atvedamas švarus, tvarkingai aprengtas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nėra jokių įrodymų, kad dėl santuokos nutraukimo būtų kalta atsakovė. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų pažeidusi kokias nors savo kaip sutuoktinės pareigas, kurias numato LR CK 3.26-3.30str., 3.35str. 3.36str., 3.85str., 3.92str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti, kad santuoka tarp jos ir ieškovo iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas buvo jai neištikimas. LR CK 3.60str. 3d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Kadangi šioje dalyje numatytais atvejais kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, atsakovei pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama ieškovo kaltės prezumpcija. Teismas laiko, kad atsakovė įrodė ieškovo neištikimybės faktą. Ji nurodė moters, su kuria ieškovas bendravo, vardą, nurodė, jog ieškovas, palikęs šeimą, gyveno su šia moterimi kartu. Ieškovas pripažino, kad 2007 metais, palikęs atsakovę, išėjo gyventi su kita moterimi, su kuria gyvena ir dabar. Atsakovė teigia, kad konfliktai jų šeimoje prasidėjo, kai ieškovas susirado kitą moterį, todėl ji ir pavyduliaudavo ieškovui. Nors ieškovas teigia, kad atsakovės pavyduliavimas buvo viena iš šeimos iširimo priežasčių, tačiau emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovo ir atsakovės šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Šalys nurodė, kad nėra realios galimybės susitaikyti, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina (LR CK 3.60str.2d.).
Ieškovo M. S. ieškininis reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas. Vaikai M. S. ir M. S. šiuo metu gyvena su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 87, II t. b.l. 52), jos mėnesio pajamos sudaro apie 700 Lt, atskaičius mokesčius, gauna 52 Lt išmoką vaikui (II t. b.l. 51). Atsakovė charakterizuojama teigiamai (I t. b.l. 86,). Kad atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais, patvirtina pažymos iš mokymo įstaigų (I t. b.l. 141, 151, civilinė byla Nr. 2-340-154/2005m., b.l. 15). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pritaria, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Iš pokalbio su M. S. ir M. S. aktų matyti (II t. b.l. 13, II t. b.l. 180), kad vaikus su motina sieja labai stiprus emocinis ryšys. Ieškovas M. S. taip pat prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovė su tuo sutinka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaikų M. S. ir M. S. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (LR CK 3.169str., 3.174str.).
Ieškovas ir atsakovė prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovas prašo leisti pasiimti abu vaikus kas antrą savaitgalį nuo 8 val. ryto iki sekmadienio 20 val. vakaro, matytis ir bendrauti kiekvieną dieną, pagal savo nuožiūrą vaikams patogiu metu, apie vaikų lankymą iš anksto pranešęs V. S., vieną kartą per metus išsivežti į užsienį bei poilsiui į kurortus, bendrauti su vaikais pirmą Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų dieną bei kas antrus Naujuosius metus, pasiimti vaikus vieną mėnesį (30 dienų iš eilės) per vaikų vasaros atostogas. Atsakovė prašo leisti ieškovui pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. pasiimti sūnų M. ir dukrą M. ir grąžinti sūnų M. sekančią dieną iki 20 val., dukrą M. tą pačią dieną iki 20 val., leisti ieškovui vaikų vasaros atostogų metu dviem savaitėm išsivežti sūnų M. ir dukrą M. su savimi, leisti ieškovui kas antras Valstybines šventes (tų pačių metų) pasiimti abu vaikus su savimi. LR CK 3.175str. 2d. numato, kad teismas numato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas matytis ir bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, pagal savo nuožiūrą vaikams patogiu metu, apie vaikų lankymą iš anksto pranešus V. S.. Tačiau toks bendravimo tvarkos nustatymas yra abstraktus, yra pagrindo manyti, kad jis gali sukelti tarp šalių konfliktinę situaciją, nes leistų ieškovui bet kurią dieną pasiimti vaikus neribotam laikui, o tai gali išderinti ir atsakovės, ir vaikų dienotvarkę. Todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas, leidžiant jam matytis ir bendrauti su vaikais kiekvieną dieną, pagal savo nuožiūrą vaikams patogiu metu, apie vaikų lankymą iš anksto pranešus V. S. jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė teismo posėdžiu metu yra išreiškusi sutikimą, kad ieškovas bendrautų su vaikais jos gyvenamojoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis LR CPK 376str., nagrinėjant šeimos bylas teismas gali išeiti už ieškinio ribų. Ieškovas prašo leisti pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį, o atsakovė – leisti ieškovui pasiimti vaikus pirmą ir trečią savaitgalį. Kadangi kai kuriais atvejais mėnuo turi penkis savaitgalius, leidus ieškovui pasiimti vaikus pirmą ir trečią savaitgalį, gali susidaryti situacija, kai ieškovui liktų mažiau savaitgalių per mėnesį bendrauti su vaikais. Todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas, ieškovui leidžiant pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį. Nors įstatymas numato, kad skyrium gyvenančiam tėvui turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime, tačiau būtina atsižvelgti, ar prašomas nustatyti bendravimo būdas netraumuoja vaiko, netrukdo jo darnai, t.y. ar neprieštarauja vaiko interesams. Iš pokalbio su M. S. akto matyti (II t. b.l. 180), kad ji pageidauja matytis ir bendrauti su tėčiu, tačiau teigė nenorinti vykti pas tėtį su nakvyne. Akivaizdu, kad dėl jauno amžiaus mergaitė negalėjo logiškai paaiškinti savo noro, tačiau ši aplinkybė rodo, kad mergaitė šiuo metu jaučiasi rami ir saugi tik miegodama savo namuose. Pokalbio akto išvadose nurodoma, kad ji neišgyvena dėl to, jog tėtis kartais brolį išsiveža su savimi, o ją palieka su mama. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. T. pritarė, kad negalima nepaistyti mergaitės noro ir siūlė į jį atsižvelgti. Nors ieškovas prašė leisti pasiimti vaikus nuo 8 val. ryto, bylos nagrinėjimo metu sutiko su atsakovės reikalavimu pasiimti vaikus nuo 10 val. ryto, nes 8 val. yra per anksti. Todėl ieškovui leistina pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį nuo 10 valandos ryto, dukrą M. grąžinant šeštadienį 20 valandą, o sūnų M. – sekmadienį 20 valandą. Kadangi duktė M. yra labai prisirišusi prie atsakovės, teismas atmeta šalių reikalavimus leisti ieškovui pasiimti ją atostogų metu 15 ar 30 dienų iš eilės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mergaitei gimus, tarp šalių jau buvo kilusi konfliktinė situacija, nuo 2007 metų ieškovas gyvena atskirai, todėl akivaizdu, kad tvirtiems ryšiams tarp ieškovo ir dukters atsirasti reikalingas tam tikras laikas. Todėl ateityje ieškovas turi galimybę, geruoju nesusitaręs su atsakove, kreiptis į teismą dėl šios bendravimo tvarkos pakeitimo. Teismas negali šiuo sprendimu nustatyti datos, kaip prašo šalys, nuo kada ieškovas ateityje galės pasiimti dukrą dviems dienoms savaitgalį ar atostogų metu, nes tokiu atveju teismo sprendimą pagrįstų prielaidomis. Tokios datos nustatymas pažeistų vaiko interesus. Tačiau iš šalių paaiškinimų matyti, kad sūnus M. ne pirmus metus atostogauja su tėvu, yra pripratęs būti pas ieškovo motiną kaime, gerai jaučiasi, būdamas be mamos, todėl ieškovo prašymas leisti jį pasiimti vasaros atostogų metu 30 dienų iš eilės tenkintinas. Ieškovas prašo leisti išsivežti vaikus į užsienį, tačiau toks jo prašymas atmestinas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas be atsakovės žinos buvo pasiėmęs vaiką ir išvykęs gyventi į Vilnių, atsakovė dėl šios priežasties ilgą laiką negalėjo bendrauti su sūnumi. Todėl teismas laiko, kad yra pagrindo manyti, kad, leidus išsivežti sūnų M. į užsienį, tokia situacija, kai atsakovė neturės galimybės susisiekti su vaiku, gali pasikartoti. Dėl bendravimo su vaikais švenčių dienomis teismas nustato, kad ieškovas gali pasiimti vaikus kas antrą Naujųjų Metų dieną – sausio 1 dieną, paimant 10 valandą ir parvežant 20 valandą. Taip pat ieškovas gali vaikus pasiimti vienais metais pirmą Šv.Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną, sekančiaus metais - antrą Šv.Velykų dieną ir pirmą Šv.Kalėdų dieną, paimdamas juos 10 valandą ryto ir parveždamas 20 valandą vakaro. Tokia tvarka leis tiek vaikams, tiek tėvams bendrauti vieniems su kitais didžiųjų metų švenčių dienomis. Teismas, nustatydamas tokią detalią bendravimo su vaikais tvarką, atkreipia dėmesį į tai, kad išnykus tarp šalių konfliktinei situacijai, šalys gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos tarpusavyje.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, o atsakovė - po 535 Lt iki vaikų pilnametystės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuo teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Atsakovė nurodė, kad kiekvienam vaikui per mėnesį išlaikymui reikalinga suma yra apie 800 Lt, ieškovas – po 700 Lt. Abi šalys pateikė vaikų išlaikymui reikalingų lėšų sąrašus. Iš atsakovės pateikto sąrašo matyti (II t. b.l. 160), kad dauguma sąraše nurodytų išlaidų yra realios. Tačiau dėl dalies išlaidų kyla abejonė, ar jos yra būtinos ir realios. Šalys nurodo, kad sūnus lanko privačią mokyklą, kurioje mokestis yra 400 Lt per mėnesį. Tačiau šalys turi galimybę atsisakyti privačios mokyklos ir leisti vaiką į valstybinę mokyklą, jei jų turtinė padėtis nėra gera. Todėl teismas nelaiko šių išlaidų būtinomis. Didelės išlaidos nurodytos ir užklasinei veiklai – dukrai 50-100 Lt, sūnui – 100-150 Lt. Atsižvelgiant į vaikų amžių, teismo nuomone šios išlaidos yra padidintos. Atsižvelgiant į vaikų amžių, išlaidos drabužiams – 250-300 Lt per mėnesį taip pat yra didelės. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į jų amžių, reikalinga po 700 Lt išlaikymui kas mėnesį. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė ir jis turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį. LR CK 3.192str. 1d. numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, LR CK 3.192str.3d. – jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš atsakovės pateiktos pažymų matyti (II t. b.l. 51,52), kad jos pajamos sudaro 700 Lt per mėnesį – tai jos gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, ir 52 Lt išmoka vaikui. Iš darbo sutarties matyti (II t. b.l. 120-122), kad ieškovo pajamas sudaro 1800 Lt, neatskaičius mokesčių. Palyginus šalių gaunamas pajamas matyti, kad ieškovo pajamos ir atskaičius mokesčius, yra didesnės. Todėl išlaikymas vaikams iš tėvų šiuo atveju negali būti priteistas lygiomis dalimis. Todėl, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir šalių gaunamas pajams, iš ieškovo vaikų išlaikymui priteistina po 450 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis (LR CK 3.194str., 3.196str. 1d. 1p.). LR CK 3.200str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šalys prašo priteisti išlaikymą vaikams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl jų prašymas tenkintinas.
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą - 21600Lt už paskutinius tris metus iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovė V. S. pripažino, kad ieškovas, pradėjęs gyventi atskirai, teikė materialinę paramą vaikams, tačiau nurodo, kad ši parama buvo per maža. Ieškovas nurodė, kad pirko namo apšildymui kurą, mokėjo už sūnaus M. mokyklą, už dukters M. darželį, pirko maistą, drabužius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai. Aplinkybę, kad ieškovas mokėjo už sūnaus M. mokyklą, dukters M. darželį, patvirtina kvitai (I t. b.l. 67,123-129, II t. b.l. 94). Atsakovė V. S. pripažino, kad ieškovas 2007m. pirko kurą, 2009-2010 metais prisidėjo prie kuro pirkimo. Taip pat atsakovė patvirtino, kad ieškovas yra atvežęs dukrai drabužių, sūnui nupirko drabužius prieš šių metų rugsėjo 1 ąją, yra atvežęs maisto. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sūnus M. vasaros metu kurį laiką gyveno pas ieškovą ir buvo jo išlaikomas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas, palikęs šeimą, prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki teismo priėmimo (nuo 2007 metų gruodžio mėnesio) dienos nėra pagrindo. Atsakovė nurodė, kad ieškovo teikiama materialinė parama buvo per maža. Tačiau tokiu atveju atsakovė turėjo teisę kreiptis į teismą ir reikalauti iš ieškovo tokio išlaikymo vaikams, koks, jos, nuomone, buvo būtinas.
Ieškovas ir atsakovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą. Šalys pripažino, kad santuokoje įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausantis turtas yra žemės sklypas ir namas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 14-16), ir lengvasis automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 17). Šalys pripažino, kad namo ir žemės sklypo vertė yra 290000 Lt (II t. b.l. 58), automobilio vertė – 3500 Lt. Šalys sutiko, kad automobilis atitektų atsakovei V. S.. Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, o atsakovei už šį nekilnojamąjį turtą iš ieškovo priteisti kompensaciją. Tačiau ieškovas prašo iš namo bei žemės sklypo vertės minusuoti likusį nesumokėtą kreditą, kuris buvo paimtas namo įsigijimui ir remontui, ir priteisti iš jo atsakovei ½ likusio turto vertės. Atsakovė prašo neminusuoti iš namo bei žemės sklypo vertės kreditorinio įsipareigojimo bankui ir priteisti jai 1/3 dalį turto vertės kompensaciją, nes ieškovas jų paimtas paskolas yra išleidęs savo, o ne šeimos poreikių tenkinimui, didesnę dalį turto prašo jai paskirti todėl, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Iš pažymos (I t. b.l. 19), kredito sutarčių matyti (I t. b.l. 20-64), kad ieškovui 2005-12-21 buvo suteikta 41705 EUR būsto kreditas sodo namo su žeme, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, ir 10426 EUR būsto kredito sama remontui, 2006-07-12 buvo papildomai suteiktas 9847,08 EUR būsto kreditas namo remontui, už visus kreditus laidavo atsakovė V. S.. LR CK 3.118str. numato, kad jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Iš pažymos matyti (II t. 39), kad būsto įsigijimui ir remontui paimto kredito likutis yra 56746,72 EUR, kas sudaro 195776,18 Lt. Vadovaujantis LR CK 3.118str., kredito likutis minusuojamas iš žemės ir gyvenamojo namo vertės, todėl dalintino turto suma lieka 94223,82 Lt. Atsakovė nurodė, kad paimtus būsto kreditus namo remontui ieškovas išleido savo reikmėm – motinos vardu pirko sunkvežimius ir priekabas, verčiasi automobilių pervežimu iš Vokietijos, remontui panaudojo tik apie 20000 Lt. Todėl atsakovė nesutinka, kad iš bendro turto masės būtų minusuotas kredito likutis. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad namo bei žemės sklypo įsigijimui ir remontui paimti kreditai buvo išleisti šeimos poreikių tenkinimui. Pateiktame atsiliepime į priešieškinį ieškovas detaliai išvardija, kur buvo panaudoti paimti kreditai (II t. b.l. 89). Ieškovas nurodė, kad perkant namą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjui iki sutarties sudarymo sumokėjo 36000 Lt, o po sutarties sudarymo – 144000 Lt. Ieškovas nurodė, kad pirmajai įmokai sumokėti pinigus – 34000 Lt - skolinosi iš R. T.. Kad ieškovui paskolino 34000 Lt būsto įsigijimui, patvirtino ir liudytojas R. T.. Ieškovas nurodė, kad bankui pravedus pinigus pagal 2005-12-21 kredito sutartis būsto pirkimui ir remontui, 144000 Lt buvo pravesta namo pardavėjui, o 34000 Lt jis atidavė R. T.. Kad 2005 metų pabaigoje paskolintus pinigus ieškovas jam grąžino, patvirtino ir liudytojas R. T.. 2006m. liepos 12d. bankas suteikė papildomai 9847,08 EUR kreditą namo remontui, t.y. apie 30000 Lt. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad pačios atsakovės pateiktoje vertinimo atskaitoje (II t. b.l. 58) nurodoma, kad namo remonto kaštai sudaro 27990 Lt. Todėl teismas daro išvadą, kad būsto įsigijimui paimti kreditai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovas ir anksčiau paimtus kreditus išleido savo poreikių tenkinimui. Tačiau atsakovė nenurodė, pagal kokias sutartis išmokėtas, kokias sumas ieškovas išleido savo poreikių tenkinimui, nenurodė sumos, kuria prašo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Priešingai, atsakovė teigia, kad į sutuoktinio verslo reikalus ji nesikišo ir jo sudaromais sandoriais nesidomėjo, pagal jų šeimos susitarimą ji rūpinosi vaikais, o šeimos materialiniu aprūpinimu - jos sutuoktinis, todėl negali nurodyti tikslių aplinkybių.
Sprendžiant turto padalijimo klausimą, atsakovė prašė priteisti jai didesnę kompensaciją – 2/3 dalis nekilnojamojo turto vertės, nes su ja lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai. LR CK 3.117str. 1d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tačiau LR CK 3.123str. 1d. numatyta, kad, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principų ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Atsakovė nurodė, kad didesnė kompensacija jai reikalinga todėl, kad galėtų įsigyti būstą gyvenimui su vaikais, nes kito gyvenamojo būsto neturi. Kadangi ieškovui atitenka šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis būstas, o su atsakove lieka gyventi du mažamečiai vaikai, atsakovei priteistina didesnė kompensacija už santuokoje įgytą turtą suteiks jai galimybę pasirūpinti vaikų būsto poreikiais. Atsakovė pajamos yra minimalios, su ja lieka gyventi du mažamečiai vaikai, jos galimybės surasti geriau apmokamą darbą, atsižvelgiant į jos turimą specialybę, yra ribotos. Todėl įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą, negavusi didesnės kompensacijos, atsakovė neturi realių galimybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vaikų interesus, atsakovei priteistina kompensacija už dalintiną turtą, kuri sudaro 2/3 dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), vertės, atskaičius kreditorinius įsipareigojimus, o ieškovui priteistinas minėtas nekilnojamasis turtas. Pinigine išraiška ši dalis sudaro 62815,88 Lt. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimus, ieškovas įpareigojamas sumokėti kompensaciją atsakovei per vienerių metų terminą. Ieškovo sutikimu atsakovei nustatytina uzufrukto teisė gyventi su vaikais name adresu Vyturių gatvės sodai 12A, Šiauliai, kol ieškovas sumokės kompensaciją atsakovei (LR CK 4.147str.).
Ieškovas nuo bylos iškėlimo teisme iki šiol kreditoriui AB ,,Swedbank‘‘ sumokėtą sumą 1110,09 eurų (3829,81 Lt) prašo pripažinti išmokėta iš jo asmeninių lėšų ir priteisti jam iš atsakovės 1/2 dalį išmokėto kredito kompensaciją, kas sudaro 1914, 90 Lt. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys nuo 2007 metų nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio. Atsakovė pripažino, kad įmokas pagal kredito sutartis, paimtas būsto įsigijimui ir remontui, pradėjus gyventi atskirai mokėjo ieškovas. Todėl teismas pripažįsta, kad paskolą nuo civilinės bylos iškėlimo iki šiol ieškovas mokėjo iš savo asmeninių lėšų. LR CK 3.98str. 2d. numato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina1/2 dalis ieškovo sumokėtų įmokų bankui nuo bylos iškėlimo – 1914,90 Lt. Kadangi ieškovui atitenka nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims ir kreditoriui sutinkant, pareiga grąžinti kreditoriui AB ,,Swedbank‘‘ negrąžintą paskolos dalį 56 746, 72 eurų (195 776,18 Lt) pagal 2005-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. liepos 12 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistos 2005-12-21 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, tenka jam vienam. Atsakovė V. S. atleistina nuo turtinių įsipareigojimų pagal 2005-12-21 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-07-12 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistos 2005-12-21 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos.
Kadangi šalys nepareiškė reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, šis reikalavimas byloje nespręstinas. Atsižvelgiant į šalių pageidavimus, ieškovui po santuokos nutraukimo paliekama S., o atsakovei – S. pavardė. Duomenų apie kitus kreditorius nėra.
Patenkinus ieškinį ir priešieškinį dalinai, šalys paliekamos prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė priimant jų pareiškimus buvo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei, o priimtu sprendimu nėra visiškai patenkinti nei vienos, nei kitos šalies reikalavimai, kiekviena šalis įpareigojama sumokėti bylinėjimosi išlaidas valstybei, atsižvelgiant į kiekvienai šaliai tenkančio turto dalį (LR CPK 96str.). Ieškovas, atsižvelgiant į jam priteistą turto dalį, yra apmokėjęs žyminiu mokesčiu savo turtinius reikalavimus. Atsakovė, atsižvelgiant į jai tenkančią turto dalį, privalo sumokėti 1739,47 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro nesumokėta žyminio mokesčio dalis. Taip pat iš šalių lygiomis dalimis po 19,95 Lt priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, kurias sudaro pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263str.-270str., teismas
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį patenkinti dalinai.
Nutraukti (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) ir V. S. (ikisantuokinė pavardė-R.), gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo M. S. kaltės.
Nustatyti sūnaus M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. S..
Priteisti iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarke, išlaikymą sūnui M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Nustatyti, kad motina V. S. vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise.
Nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką - tėvas M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su sūnumi M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus šeštadienį nuo 10 val. ryto, parveždamas sūnų M. S. sekančią dieną iki 20 val., dukrą M. S. - tą pačią dieną iki 20 val., turi teisę su vaikais matytis ir bendrauti kiekvieną dieną, pagal savo nuožiūrą vaikams patogiu metu, apie vaikų lankymą iš anksto pranešęs V. S., jos namuose, bendraus su vaikais vienais metais pirmą Šv.Velykų dieną ir antrą Šv.Kalėdų dieną, o sekančiais metais – antrą Šv.Velykų dieną ir pirmą Šv.Kalėdų dieną, pasiimant vaikus 10val. ryte ir parvežant 20val. vakare, bei kas antrus Naujuosius metus – sausio 1d., paimant vaikus 10 val. ryte ir parvežant 20val. vakare, pasiims sūnų M. S. vieną mėnesį (30 dienų iš eilės) per vaikų vasaros atostogas.
Padalinti santuokoje įgytą turtą – ieškovui M. S. pripažinti nuosavybės teisę ir priteisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu teisiškai įregistruotą M. S. ir V. S. vardu, įsigytą 2005-12-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, žemės sklypą, kurio bendras plotas 0.0810 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. k. v., pastatą - sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lS2p, šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Šlg, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Ilp, rinkos vertė 290 000 Lt, šią vertę sumažinus negrąžinta paskolos dalimi, jam priteisti turto už 31407,94 Lt, atsakovei V. S. pripažinti nuosavybės teisę ir priteisti lengvąjį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą V. S. vardu, vidutinė rinkos vertė - 3500 Lt, priteisti iš ieškovo M. S. atsakovei V. S. piniginę kompensaciją 62815,88 Lt, nustatant vienerių metų išmokėjimo terminą.
Nuo bylos iškėlimo teisme iki šiol kreditoriui AB ,,Swedbank‘‘ sumokėtą sumą 1110,09 eurų (3829,81 Lt) pripažinti išmokėta iš ieškovo M. S. asmeninių lėšų ir priteisti jam iš atsakovės V. S. 1/2 dalį išmokėto kredito kompensaciją, kas sudaro 1914,90 Lt, įpareigoti jį vieną grąžinti kreditoriui AB ,,Swedbank‘‘ negrąžintą paskolos dalį 56746,72 eurų (195 776,18 Lt) pagal 2005-12-21 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006m. liepos 12d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistos 2005-12-21 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, o atsakovę V. S. atleisti nuo turtinių įsipareigojimų pagal 2005-12-21 Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2006-07-12 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeistos 2005-12-21 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos.
Nustatyti, kad atsakovė V. S. turi teisę su savo nepilnamečiais vaikais Meda ir M. S. uzufrukto teise gyventi ieškovui M. S. priklausančiame gyvenamajame name iki M. S. sumokės visą jai priteistą piniginę kompensaciją už turtą.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes "S." ir "S.".
Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. S. 19,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės V. S. 1759,42 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.
Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių m. CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.
Sprendimo nuorašą po įsiteisėjimo išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registrui.