Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1 Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės ryšio nustatymo

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

7. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

8. Byloje nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. spalio 3 d. pažymoje „Dėl archyvo pažymos apie gimimą“ informavo, jog Užuguosčio Romos katalikų bažnyčios 1903 – 1912 metų metrikų knygos I. C. ir M. C. duomenų apie gimimą nerasta. Lietuvos valstybės istorijos pažymoje 2019 m. spalio 3 d. „Dėl archyvo pažymos apie santuoką“ nurodyta, jog Užuguosčio Romos katalikų bažnyčios 1921 – 1926 metų metrikų knygose K. J. ir M. C. santuokos duomenų nerasta. Lietuvos valstybės istorijos pažymoje 2019 m. spalio 3 d. pažymoje apie santuoką nurodyta, kad 1928 m. vasario 5 d. susituokė J. Š. (J.) ir I. C. (S.). Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad M. J. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, duomenų apie vaikus nėra. Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie S. C. (CBP-3064 priedas). Pareiškėja neturėdama dokumentų, patvirtinančių giminystę, t. y. savo motinos I. Š. gimimo liudijimo, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad I. Š. ir M. J. buvo seserys. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjai teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjos siekis yra įrodyti, kad mirusioji M. J., mirusi (duomenys neskelbtini) yra jos teta (t. y. jos motinos sesuo) tam tikslui, kad paveldėti turtą po jos mirties.

9. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) yra penktos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiosios M. J. turtą pareiškėja turi įrodyti, kad ji yra M. J. dukterėčia, t. y. penktos eilės giminaitė (CK 3.134 straipsnis). Giminystės ryšį įrodinėjant metrikų dokumentais, juose turi sutapti pareiškėjos motinos ir mirusiosios tėvų vardai ir pavardės, kas įrodytų, kad pareiškėjos motina ir mirusioji buvo seserys.

10. Pagal bendrąją įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

11. Šioje byloje pareiškėja savo motinos ir palikėjos giminystės santykį ir esmės įrodinėja savo ir liudytojos paaiškinimais, kurie yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese (CPK 177 straipsnio 2 punktas, 189 – 196 straipsniai), taip pat palikėjos metrikų dokumentuose ir motinos santuokos liudijime esančiais duomenimis dėl tos pačios mergautinės abiejų seserų pavardės ir to paties tėvo vardo (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

12. Pareiškėja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jos motina I. R. ir teta M. J. buvo seserys. Liudytoja A. L., kuri yra pareiškėjos dukra, patvirtino, kad M. J. yra jos mamos teta, kuri kartu gyveno pas babą, t. y. jos mamos mamą. Liudytojas A. Ž., kuris yra pareiškėjos kaimynas, tai pat patvirtino, kad M. J. ir I. Š. pažinojo nuo (duomenys neskelbtini), jos gyveno kartu, jos yra seserys. Liudytoja B. I. A., kuri buvo M. J. ir I. Š. kaimynė, patvirtino, kad M. J. ir I. Š. buvo seserys (2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas).

13. Iš pareiškėjos, liudytojų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad M. J. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra, tėvas – S. C., (duomenys neskelbtini), motina – A. C., gimusi (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyašo t. 1, b. l. 12), kuriai 2003 m. rugpjūčio 14 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. rugpjūčio 14 d. apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurta nuosavybės teisė į 172/343 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CBP-3064 priedas). Pareiškėjos gimimo įraše nurodyta, kad jos tėvai yra I. Š. ir J. Š. (CBP-3064 priedas). I. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (CBP-3064 priedas). Gyventojų registro duomenimis I. Š. gimė (duomenys neskelbtini), duomenų apie šeimyninę padėtį, brolius, seseris ir tėvus nėra (elektroninės bylos apyrašo t1, b. l. 10). Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad I. Š., gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) šeimyninė padėtis – mirusi našle, tėvas – S. C., gimęs (duomenys neskelbtini), motina – A. C., gimusi (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 22). S. C. gimė (duomenys neskelbtini), vaikai – I. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 23). A. C. (duomenys neskelbtini), vaikai - I. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 24). Lietuvos valstybės archyvo istorijos pažymoje 2019 m. spalio 3 d. „Dėl archyvo pažymose apie gimimą“ nurodyta, jog Užuguosčio Romos katalikų bažnyčios 1903 – 1912 metų metrikų knygos M. C. ir I. C. duomenų apie gimimą nerasta. Lietuvos valstybės istorijos pažymoje 2019 m. spalio 3 d. „Dėl archyvo pažymos apie santuoką“ nurodyta, jog Užuguosčio Romos katalikų bažnyčios 1921 – 1926 metų metrikų knygose K. J. ir M. C. santuokos duomenų nerasta. Lietuvos valstybės istorijos pažymoje 2019 m. spalio 3 d. pažymoje apie santuoką nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė J. Š. (J.) ir I. C. (S.). Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad M. J. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, duomenų apie vaikus nėra. Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra duomenų apie S. C. (CBP-3064 priedas). Gyventojų registro pažymoje nurodyta, jog S. C. gimė (duomenys neskelbtini), vaikai – M. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9). A. C., gimė (duomenys neskelbtini), duomenų apie šeimyninę padėtį nėra, vaikai – M. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylso apyrašo t. 1, b. l. 11). M. J. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra, tėvas – S. C., gimęs1874 (duomenys neskelbtini), motina – A. C., gimusi (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyašo t. 1, b. l. 12). Pareiškėjos motinos I. Š. ir palikėjos M. J. tos pačios ikisantuokinės pavardės – C., sutampa, motinos vardas – A., taip pat tėvų pavardės C.. Pažymėtina, kad M. J. nurodytas tėvo vardas S., tuo tarpu I. Š. – S. arba S., taip pat nesutampo gyventojų registro pažymose nurodytos tėvo gimimo datos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. daugelis žmonių neturėjo oficialių asmens tapatybės dokumentų ir išduodant Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentus vardai dažnai būdavo užrašomi pagal paties žmogaus kasdieniam gyvenime jo naudojamu vardu, tokiu būdu galėjo susiklostyti situacija, kad I. Š. tėvas nurodomas – S. C., o M. J. – S. arba S. C.. D. I. C. ir S. (S.) C. skirtingų gimimo datų gyventojų registro pažymose galėjo būti suklysta registruojant dukrų – I. Š. ir M. J. gimimo faktų įrašymą. Pažymėtina, kad Lietuvos valstybės archyvo istorijos pažymoje 2019 m. spalio 3 d. „Dėl archyvo pažymose apie gimimą“ nurodyta, jog Užuguosčio Romos katalikų bažnyčios 1903 – 1912 metų metrikų knygos M. C. ir I. duomenų apie gimimą nerasta, t. y. nėra išlikę duomenų, kas buvo nurodyta, registruojant I. C. ir M. C. gimimus. Atkreiptinas dėmesys, jog net pareikšėjos gimimo įrašė nurodyta Motinos I. Š. gimimo data – (duomenys neskelbtini), nesutampo su gyventojų registre nurodoma gimimo data – (duomenys neskelbtini) nepaisant nesutapimų tėvų gimimų datose, pareiškėja nurodė, kad jos motina ir M. J. buvo labai artimos, bendraudavo, ji pati bendravo artimai su teta, jai mirus organizavo jos laidotuves bei sumokėjo už jas, jos motina ir M. J. yra palaidotos toje pačioje kapavietėje. Tai, kad pareiškėjos motina I. Š. ir palikėja M. J. buvo seserys patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos parodymai, kuri patvirtino, kad I. Š. ir M. J. buvo seserys, artimai bendravo. Bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai atitinka pareiškėjos išdėstytas ir teismo posėdžio metu pareiškėjos nurodytas aplinkybes, rašytinius įrodymus. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Netikėti liudytojų paaiškinimams teismas neturi pagrindo.

14. Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, teismo nuomone, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra pagrįstas ir tenkinamas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. Š. ir M. J. buvo seserys (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – M. J. palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti

15. Pareiškėja I. R. taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tetos M. J., gimusios (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodo, kad M. J. mirties dieną jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, tačiau 2003 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 69/14762 M. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 172/343 dalis 3,4300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Į likusią žemės sklypo dalį nuosavybės teisės atkurtos pareiškėjai. M. J. yra pareiškėjos motinos sesuo. Dėl teisinio neišprusimo pareiškėja dėl palikimo priėmimo į mirusios M. J. palikimą, įstatymų nustatytu terminą į notarų biurą nesikreipė, tačiau mirusios palikimą priėmė aktyviais veiksmais, iš karto po tetos mirties, faktiškai pradėdama valdyti jos palikimą – organizavo tetos laidotuves, padengė visas laidotuvių išlaidas, po mirties pasiėmė tetos asmeninius daiktus, šventus paveikslus, buities reikmenis.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra M. J. dukterėčia. M. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, duomenų apie vaikus nėra (CBP-3064 priedas). Po M. J. mirties jai buvo atkurta nuosavybės teisė į 172/343 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CBP-3064 priedas). 2019 m. spalio 10 d. liudijime nurodyta, kad notarų biure į (duomenys neskelbtini) mirusios M. J. palikimą, paveldėjimo byla nepradėta (CBP-3064 priedas). I. R. faktiniu valdymu perėmė tetai M. J. priklausiusį turtą. Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), M. J. priklauso 172/343 dalys, o pareiškėjai – 17/343 dalys. Kaip nurodė pareiškėja ji rūpinosi tetos M. J. laidotuvėmis, jas kompensavo, tetą palaidojo toje pačioje kapavietėje kaip motiną, perėmė jos asmeninius daiktus, šventus paveikslus ir pan. Kadangi mirusiajai M. J. ir pareiškėjai priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), daroma išvada, jog pareiškėja prižiūri visą sklypą, t. y. ir mirusiai tetai priklausančios žemės dalį, t. y. valdė mirusiosios turtą kaip savo nuosavą. Rūpinosi visu žemės sklypu kaip jai nuosavybės teise priklausančiu. Nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po tetos M. J. mirties priėmė jos turtą pradėdama faktiškai jį valdyti.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

18. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

19. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

20. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po M. J. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CBP-3064 priedas). (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas yra M. J. dukterėčia. Pareiškėja būdama penktosios eilės įstatyminė įpėdinė per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kitų įstatyminių įpėdinių nėra, notarų biure į (duomenys neskelbtini) mirusios M. J. palikimą, paveldėjimo byla nepradėta.

21. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjo pareiškime nuodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja po tetos mirties pradėjo turtą valdyti. Teismo vertinimu pareiškėja iš kart priėmė tetos M. J. palikimą, ji ir toliau rūpinosi visu pareiškėjai ir tetai priklausiusiu žemės sklypu, rūpinosi tetos laidotuvėmis, jas kompensavo, palaidojo tetą toje pačioje kapavietėje kaip motiną, perėmė tetos asmeninius daiktus. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. R. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimomis I. R. pareiškime nurodytas aplinkybes, kurias teismo posėdžio metu patvirtino I. R. bei liudytojai.

22. Taigi, nors I. R. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, niekam per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus) laikoma, I. R. po tetos M. J. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR teisingumo ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi 2000 (duomenys neskelbtini) ir M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tetos M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.